Bandžiusių žudytis ir delinkventinio elgesio merginų psichologiniai veiksniai
| Author(s) | |
|---|---|
Adomaitienė, Virginija | Kauno medicinos universitetas |
Danytė, Diana | |
Kalkytė, Rūta | Kauno medicinos universitetas |
Lietuvos gydytojų sąjunga |
| Date Issued |
|---|
2008 |
Tyrimo tikslas. Ištirti ir palyginti bandžiusių žudytis ir delinkventinio elgesio paauglių merginių klinikinius aspektus, internalius ir eksternalius sunkumus. Tyrime dalyvavo 100 paauglių (11–18 metų, amžiaus vidurkis – 15,27±1,34 metų): 50 bandžiusių žudytis ir 50 delinkventinio elgesio merginų. Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu naudojant ASEBA – YSR 11/18 klausimyną. Vidurkiams palyginti taikyti Stjudento (t) ir Mann-Whitney U kriterijai, pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo p=0,05. Bandžiusioms žudytis merginoms nustatyta ryškesnių internalių sunkumų. Jos buvo depresiškesnės/nerimastingesnės, turėjo daugiau somatinių skundų, daugiau užsisklendusios/nerimastingesnės, jautė stipresnį nerimą, turėjo daugiau afektinių problemų. Abiejų grupių skalių vidurkiai skyrėsi statistiškai reikšmingai (p<0,05). Eksternalūs elgesio sunkumai bandžiusių žudytis ir delinkventinio elgesio paauglių merginų grupių reikšmingai nesiskyrė. Taisyklių laužymo, agresyvumo skalių vidurkiai bandžiusių žudytis ir delinkventinio elgesio merginų statistiškai reikšmingai nesiskyrė. Delinkventinio elgesio paauglių merginų buvo aukštesni socialinės ir veiklos kompetencijos skalių rodikliai, o bandžiusios žudytis paauglės turėjo ryškesnių socialinių sunkumų. Išvados. Bandžiusios žudytis paauglės turi labiau išreikštų internalių sunkumų palyginti su delinkventinio elgesio paauglėmis. Bandžiusios žudytis paauglės turi tiek pat eksternalių sunkumų palyginti su delinkventinėmis paauglėmis. Bandžiusios žudytis merginos turi daugiau socialinių sunkumų ir pasižymi prastesne socialine kompetencija palyginus su delinkventinio elgesio merginomis.
The aim of this study was to study and compare externalizing and internalizing difficulties, clinical problems of adolescent girls who attempted a suicide and delinquent girls. A total of 100 adolescent girls aged 11–18 years have participated in this study: 50 of them were suicide attempters, and the other 50 girls had problems of delinquent behavior. In this study, the questionnaire ASEBA YSR 11–18 was used. To compare averages, Student’s t and Mann-Whitney’s U tests were applied with a 0.05 level of statistical significance. For adolescent girls who attempted a suicide, more prominent internal difficulties were identified. They were more depressive/anxious, presented more somatic complains, and were more closed/anxious. Those girls felt more anxiety and presented more affective problems. The difference in the average scores of scales of the both groups was statistically significant (P<0.05). Externalizing problems of adolescent suicide attempters did not significantly differ from ones of the girls with delinquent behavior. The average scores of scales on braking of rules and aggression were not significantly different. Girls with delinquent behavior had a higher social competency, and the girls who attempted a suicide more often presented significant social difficulties, though there was no statistically significant difference in the scores on the activity competence scale. Conclusions. The adolescent girls who attempted a suicide have more evident internal difficulties than delinquent girls do, though externalizing behavior difficulties of the suicide attempters are similar to those of girls with delinquent behavior. The girls who attempted a suicide experience more social difficulties, and their social competency is lower when comparing to delinquent girls of the same age.