I. Maculevičienė. Nuotolinis teismo posėdis: kaip vertinti reglamentavimo tinkamumą?
| Author | Affiliation |
|---|---|
| Date | Issue | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
2025 | 11/24 | 1 | 3 |
straipsnyje „Nuotolinis teismo posėdis: kaip vertinti reglamentavimo tinkamumą?“ analizuojamas nuotolinių teismo posėdžių reglamentavimo pakankamumas ir jo atitiktis teisės į teisingą teismo procesą reikalavimams. Autorė atkreipia dėmesį, kad nors nuotolinių teismo posėdžių galimybė numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (CPK), jų organizavimo ir vykdymo tvarka nėra išsamiai reglamentuota įstatymo lygmeniu. Daug praktinių klausimų nustatyta teisingumo ministro patvirtintame tvarkos apraše ir Teisėjų tarybos rekomendacijose, kurios yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau jomis teismai faktiškai vadovaujasi organizuodami nuotolinius posėdžius. Straipsnyje pabrėžiama, kad toks reglamentavimas kelia abejonių dėl teisinio nuoseklumo, teisės aktų hierarchijos ir valdžių padalijimo principo laikymosi. Taip pat išryškinamas poreikis aiškiai nustatyti nuotolinio posėdžio organizavimo kriterijus, proceso šalių nuomonės reikšmę, posėdžio viešumo užtikrinimo tvarką ir kitas procesines garantijas. Daroma išvadą, kad, siekiant užtikrinti teisinį tikrumą, vienodą teismų praktiką ir tinkamą proceso dalyvių teisių apsaugą, nuotolinių teismo posėdžių esminė tvarka turėtų būti išsamiai įtvirtinta CPK, o poįstatyminiai teisės aktai ir rekomendacijos turėtų atlikti tik pagalbinę funkciją.