Probleminiai ekspertinių sistemų panaudojimo teisės srityje aspektai
| Author | Affiliation |
|---|---|
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2011 |
Straipsnio tikslas – išnagrinėti probleminius ekspertinių sistemų panaudojimo teisėje aspektus. Ekspertinių sistemų panaudojimas teisėje kelia daug probleminių klausimų. Dėl teisės mokslo sudėtingumo ir ribotų informacinių technologijų galimybių sukurti nepriekaištingai veikiančias teisines ekspertines sistemas praktiškai neįmanoma. Todėl reikia nustatyti galimas ekspertinių sistemų panaudojimo sritis bei atsakomybės ribas. Metodologija – remiantis literaturos lyginamąja analize aptariami autorių darbai šioje srityje, nagrinėjami praktiniai pavyzdžiai, pateikiamos išvados bei siūlymai. Akcentuojami tokie pagrindiniai elementai kaip teisės dalykinių sričių ontologijų sudarymo problematika, teisės normų aprašymas, ekspertų žinių atvaizdavimas, ribotos sprendimų priėmimo galimybės ekspertinėse sistemose. [...]
So the question is: is it possible to give a clear structure to something which has no permanent state? The other problem which is analyzed in this article is artificial reasoning methods, which are basically different forms of pattern recognition with some specific methods applied to them. The second part of the paper analyses the liability of expert systems. Nowadays expert systems can’t be legally responsible for their decisions. They lack intellectual potential in order to gain rights and obligations. They are not a legal subject, so they cannot be responsible for their actions. However, the evolution of intellectualized systems is rather slow but steady (compared to other computer sciences). So there is a possibility that expert system may have the ability to gain their rights and obligations in the future. There is some doubt as to whether intellectualized systems will be able to gain status similar to a human legal subject. Therefore some quasi-subject status may be applied to these systems in the future. Legal expert systems are applied nowadays in legal practice, and they do make mistakes. Who is responsible for these mistakes and who should be held liable for the negative consequences? It’s a hard question to answer, because of many factors which may cause the poor performance of the system. While there is no direct legal responsibility for expert systems, but damage done by their decisions may be real, the situation when there is no responsibility, subjects may occur. Some researchers claim that expert systems help improve the juridical quality of legal process, but the risk of mistake is always there, so intellectualized systems must be used only as advisers, but not as a justice implementation instruments.