La francophonie d'aujourd'hui

1880 metais geografo Onezimo Recliu (Onesime Reclus 1837-1916) išgalvotas ir pirmą kartą pavartotas frankofonijos terminas netrukus užmirštamas ir tik 1968 įtraukiamas į žodynus. Jo prasmė, o beje ir pats frankofonijos reiškinys, laikui bėgant, vystosi ir kinta. Šiandieną jau galima traktuoti frankofoniją ir kaip mokslo erdvę, kurioje skiriame dvi skirtingas sąvokas - frankofoniją (mažąja raide) ir Frankofoniją (didžiąja). Straipsnio tikslas - pasitelkus statistinės, lingvistinės, deskriptyvinės analizės metodus išanalizuoti tarp šių sąvokų ir reiškinių esančius skirtumus bei aprašyti jų ypatumus. Šiuo tikslu pateikiama sinchroninė ir diachroninė šių sąvokų analizė, etimologija, aptariami prancūzų kalbos statuso pasaulyje tipai, kurių pagrindiniai - oficialiosios, valstybinės, gimtosios, mokslo, mokymosi, užsienio kalbos (pirmos, antros, trečios...) darbo (pirmos, antros, trečios) kultūros, buitinės kalbos statusai...