Sprendimų reformuoti sveikatos apsaugą paieška. Pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teritorinio prieinamumo įvertinimas
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
Kauno medicinos universitetas | ||
Gurevičius, Romualdas | Vilniaus universitetas |
Lietuvos gydytojų sąjunga |
| Date |
|---|
2006 |
Šiame straipsnyje nagrinėjamas pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teritorinis prieinamumas – gyventojų galimybė gauti sveikatos priežiūros paslaugas įstaigose, kurios išdėstytos tam tikrame teritoriniame administraciniame vienete, t. y. savivaldybėje. Tyrimo tikslas. Parengti sveikatos priežiūros paslaugų teritorinio prieinamumo atskirose teritorijose kiekybinio vertinimo metodiką. Tyrimo objektas – Klaipėdos, Tauragės ir Vilniaus rajonų savivaldybių pirminės sveikatos priežiūros įstaigos ir jų padaliniai. Tyrimo metodai – geometrinis modeliavimas ir taikomoji grafika, kuriais nustatomas prieinamų sveikatos priežiūros įstaigų zonų bendrojo ploto ir atitinkamos savivaldybės teritorijos ploto santykis. Parengta ir rekomenduojama metodika, kurią naudojant galima įvertinti pirminės sveikatos priežiūros įstaigų teritorinį prieinamumą gyventojams. Sveikatos priežiūros paslaugų teritorinio prieinamumo vertinimo metodika gali būti vertinga sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigų plėtros klausimus, pirmiausia – Lietuvos kaimuose. Geometrinio modeliavimo būdas, panaudojant skaitmeninę grafiką, gali sudaryti prielaidas sukurti Lietuvos pirminės sveikatos priežiūros tinklo geografinę informacinę sistemą.
This article analyzes the spatial accessibility of primary healthcare services, i.e. the population’s possibilities to receive healthcare services within an acceptable period of time in healthcare institutions situated in a certain territorial-administrative unit – the municipality. The aim of the study was to develop the technique for the quantitative evaluation of the spatial accessibility of primary healthcare services in different territories. The object of the study was the network of primary healthcare institutions and their subdivisions in the municipalities of Klaipėda, Tauragė, and Vilnius districts. The methods of the study were geometrical modeling and applied graphics used for the quantitative determination of the ratios between the total zone area of the accessible primary healthcare institutions and the area of the respective municipal territory. The result of the study was the developed and proposed technique allowing for the evaluation of the spatial accessibility of primary healthcare institutions. The proposed technique of the evaluation of the spatial accessibility of primary healthcare services may be valuable in solving the problems of the development of primary healthcare institutions primarily in the rural regions of Lithuania. The quantitative expression of the evaluation could be used in decision-making related to investments into the development of the primary healthcare institution network in different administrational units of the country. The method of geometrical modeling involving the application of digital graphics may create preconditions for the creation of the geographical information system of the primary healthcare institution network in Lithuania.