The dichotomy of self-actualization and self-transcendence
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2014 |
Straipsnyje dėmesys skiriamas klasikinei A. H. Maslowo motyvavimo koncepcijai, siekiant sintezuoti šios teorijos logiką su F. Tayloro ir M. Weberio valdymo teorijomis, pagrindžiant Maslowo motyvavimo teorijos kaip priemonės formuojant organizacinę kultūrą ir vertybes, kuriomis pasižymės personalo nariai, reikšmę. Antrojoje straipsnio dalyje gvildenama problema, susijusi su svarbiausiais Maslowo teorijos veiksniais – aukščiausiu, individualistiniu saviraiškos veiksniu bei altruistine, dvasingesne savitranscendencijos alternatyva, siekiant iškristalizuoti šių faktorių implikacijas organizacijų vadovams, suteikiant galimybę identifikuoti šias savybes personalo narių atžvilgiu bei įvertinti abiejų faktorių teikiamą naudą lyderystės aspektu atsižvelgiant į specifinį organizacijos veikimo lauką.
This article focuses on the classical A. H. Maslow’s motivation conception and aims to synthesize the logic of this theory with F. Taylor and M. Weber’s management theories, justifying the significance of Maslow’s motivation theory as an instrument used for forming organizational culture and values which will be gained by members of the staff. The second part of this article discusses the problem which is related with the most important elements of Maslow’s theory: the highest individualistic self-actualization element and altruistic, more spiritual selftranscendence alternative, and purposes on crystallizing implications of these elements for organizations’ managers enabling to identify these characteristics in staff members and also evaluate benefits of both elements considering specifics of organization’s field.