Options
The necessity for development of metacognitive skill at tertiary institutions
Vilniaus Gedimino technikos universitetas | |||
Vilniaus Gedimino technikos universitetas | Vytauto Didžiojo universitetas |
Date Issued |
---|
2005 |
The paper deals with basic language learning strategies to develop metacognitive awareness at tertiary institutions. Metacognitive awareness as central to students’ self-evaluation is described as the use of those cognitive skills or strategies that increase the probability of a desirable outcome. Successful adult learners employ a range of metacognitive skills and effective teachers of adults attend to the development of these skills. In the second part of the article the results of the research are presented in the field of learning strategies, their implementation in ESP environment. On the basis of the data collected from four universities of Lithuania the authors come to the conclusion that it is necessary to change the role of the teacher of ESP. Only having changed a teacher’s attitude towards the developing of metacognitive awareness, students will be given the opportunity to improve their metacognitive strategies.
Straipsnyje pateikiama išsami informacija apie užsienio kalbos specialiems tikslams mokymosi strategijas, supažindinama su atliktais tyrimais. Nagrinėjamos užsienio kalbos žodyno mokymosi strategijos, pateiktos kelios jų klasifikacijos. Remiantis gautais tyrimo duomenimis galima spręsti, kokios strategijos yra populiariausios tarp 4 Lietuvos universitetų studentų: žodyno naudojimas, naujų žodžių išmokimas pagal sekciją vadovėlyje, tai reiškia, kad studentai paviršutiniškai mokosi naujos leksikos. Straipsnyje siūlomi keli būdai mokytis specialybės leksikos. Autorės daro statistiškai pagrįstą išvadą, kad dėstytojo vaidmuo yra svarbus ugdant metakognityvinius įgūdžius per svetimosios kalbos paskaitas nekalbinėse aukštosiose mokyklose. Atradimo ir apibendrinimo ar konsolidacijos metakognityvinės strategijos yra populiaresnės tarp vyresnių kursų studentų. Tai leidžia daryti išvadą, kad studentai, įgiję daugiau mokymosi įgūdžių ir pritaikę keletą mokymosi metodų, gali pereiti į aukštesnę svetimos kalbos vartojimo pakopą – nuo kognityvinių mokymosi strategijų prie metakognityvinių.