Baudžiamosios atsakomybės už apgaulingą apskaitos tvarkymą ypatumai

Lietuvoje nėra aiškios ir darnios teisinės atsakomybės už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą sistemos, o tai kelia problemų praktikoje kvalifikuojant šias nusikalstamas veikas. Apskritai buhalterio darbas yra labai pavojingas. Dažnai patys buhalteriai to nežino ir vėliau tampa įmonių ar bendrovių vadovų kaltės „įkaitais“. Buhalterių veikla yra susijusi su didesne profesinės veiklos rizika. Atsakomybės grėsmė priklauso ne tik nuo paties įmonės ar bendrovės vadovo darbo, bet ir nuo kitų darbuotojų darbo kokybės. Tiesą sakant, daugiausia nuo vienos pareigybės darbuotojo – buhalterio – kokybiško darbo. Paprastai prokuroras, įvertinęs aptiktus pažeidimus buhalterinės apskaitos procese, linkęs procesą pabaigti baudžiamuoju įsakymu, t. y. pabaigti lengvesniu nei teismo procesu. Pats procesas yra nesudėtingas, tačiau, nepaisant to, asmeniui po proceso baigties išlieka teistumas. Autoriaus įsitikinimu, buhalterinės apskaitos pažeidimuose visuomet kyla baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo problema. Atribojimo kriterijai neaiškūs, praktiškai jų nėra. Todėl visuomet lengviau žmogų kaltinti kriminalinio pobūdžio veika, galutinį vertinimą paliekant teismų praktikai. Baudžiamoji atsakomybė dėl buhalterinės apskaitos kyla dėl tyčinės veikos ir dėl to kilusių padarinių. Todėl aplaidžios buhalterinės apskaitos kriminalizavimas, autoriaus nuomone, yra perteklinis. Tam visiškai pakaktų administracinės atsakomybės. Kita vertus, praktikoje buhalteriai dažnai priversti duoti parodymus prieš įmonių ar bendrovių vadovus. Toks jų liudijimas baudžiamojo proceso tvarka buhalterį verčia liudytoju, o vadovą daro įtariamuoju ar kaltinamuoju, t. y. žaidimas „silpnąja“ grandimi.