Neapykantos nusikaltimai: aktualijos ir tendencijos
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Nuo 2004 m. gegužės 1 dienos Lietuva tapo Europos Sąjungos nare, o 2004 m. kovo 29 dieną įstojo į NATO. Įstojus į ES, Lietuva įsipareigojo suderinti savo nacionalinius teisės aktus su Bendrijos įstatymais ir tai lėmė pasikeitimus Lietuvos teisės aktuose sąryšyje su žmogaus teisėmis ir prisidėjo prie valstybės politikos formavimo, siekiant kovoti su įvairių formų diskriminacija. Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, taiko ES teisės aktus tiesiogiai ar perkelia jų nuostatas į savo nacionalinius įstatymus. Tokie pakeitimai padarė įtaką ir kovai su neapykantos nusikaltimais, nes pastaraisiais metais šio tipo nusikaltimai sulaukia vis daugiau tarptautinės bendruomenės dėmesio. Tokie nusikaltimai turi ilgą istoriją, o jų aukos skaičiuojamos milijonais. Neapykantos nusikaltimai – tai nusikaltimai motyvuoti rasinės, etninės ar religinės neapykantos ar priešiškumo. Pranešimai apie smurtą prieš tam tikras etnines grupes nuolat spausdinami žiniasklaidos puslapiuose. Tarptautinės organizacijos, pavyzdžiui JTO, ESBO, nuolat pabrėžia, kad neapykantos nusikaltimai yra rimta visuomenės saugumo problema. Tokių nusikaltimų žala yra ne tik fizinės ir psichinės kančios, ekonominiai nuostoliai. Jų pasekmė yra santykių tarp įvairių socialinių grupių pasikeitimas, nepasitikėjimo, įtarumo ir priešiškumo atsiradimas. Tokie nusikaltimai gali sukelti ir ginkluotus konfliktus, dėl ko daug žmonių bus priversti palikti savo namus ir prašyti prieglobsčio kitose valstybėse. Šių nusikaltimų aukų skaičiaus augimas yra dirva radikaliam ekstremizmui ir terorizmui plisti. Demokratinės vakarų valstybės tobulina įstatymus, kurie nustato baudžiamąją atsakomybę už neapykantos nusikaltimus. Tokių šalių kaip JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kitų patirtis rengiant, tobulinant teisės aktus, kovojant su tokiais nusikaltimais, be [...]
From May 1, 2004 Lithuania became a member of the European Union, and in 2004, on the 29th of March joined NATO. In case of the EU, Lithuania has committed to harmonize its national legislation with Community law, and this has led to changes in the Lithuanian legal acts on human rights. Lithuania, as other Member States apply EU laws directly or transfer into national laws. The harmonization of legal acts in Lithuania also contributed to public policy-making in order to deal with various forms of discrimination. These changes had an impact on the struggle against hate crimes during the recent years. Furthermore, this type of crimes attracts more international attention. There is a great number of such crimes throughout the history and, unfortunately, victims are counted in millions. Hate crimes are crimes motivated by racial, ethnic or religious hatred or enmity. Reports of violence against certain ethnic groups are regularly appear on media sites. International organizations such as the UN (United Nations), the OSCE (Organization for Security and Co-operation in Europe) noted that hate crimes is a serious public safety problem. These crimes result not only in physical and mental sufferings of the victim or economic losses. Moreover, the outcome is the altering of relationship between different social groups, i.e. mistrust, suspicion and hostility. Such offences can lead to conflicts, resulting in a large mass of people forced to leave their homes and become refugees and asylum seekers. These people are the potential for radical extremism and terrorism. Western democracies develop laws that impose criminal penalties for hate crimes. The experience of countries such as the United States, Great Britain, Germany and etc in adoption and improvement of legislation in the struggle against such crimes, also the recommendations of various international organizations will contribute to the reduction of hate crime rite in Lihuania.