Ekologinis saugumas nacionalinio saugumo politikos kontekste
Mykolo Romerio universitetas |
| Date |
|---|
2014 |
Saugumo politika skirtingais laikotarpiais buvo vertinama skirtingai. Pradžioje saugumas buvo suprantamas kaip karinis, tačiau vystantis visuomenei saugumo grėsmių ratas plėtėsi. Dar vienas svarbus aspektas – grėsmės saugumui neretai pereina iš valstybės lygmens į regioninį bei tarptautinį. Labai dažnai avarijos dideliuose objektuose (pvz. atominėje elektrinėje) paliečia ne vienos šalies interesus, o keleto, be to, yra globalių problemų, tokių kaip klimato kaita, kurių sprendimui reikalingos tarptautinės bendruomenės pastangos. Šie procesai sąlygojo poreikį išskirti ekologinio saugumo sektorių. Ekologinio saugumo problemų sprendimui valstybės suformuoja atitinkamą politiką, be to, dauguma valstybių renkasi didesnio saugumo lygio užtikrinimą prisijungiant prie regioninių ir tarptautinių susitarimų. Pats ekologinio saugumo objektas plečiasi ir apima vis daugiau sektorių, ne vien tik aplinkos apsaugos, bet sutinkami ir kiti (pvz. kriminaliai klausimai). Straipsnyje aptarta ekologinio saugumo raida ir reguliavimo ypatumai nacionalinio saugumo kontekste, apžvelgtos Lietuvos ekologinio saugumo teisinio reglamentavimo gairės.
The sphere of eco-security is expanding and includes a growing number of sectors, not only the protection of the environment, but also criminal issues and other fields. The Article discusses the peculiarities of national security and regulatory context, and reviews the questions of eco-security regulated in the legal acts of Lithuanian Republic. The main provisions of the Lithuanian eco-security are enshrined in the National Security Act the Framework Programme of Eco-security, the Environmental Protection Act of Lithuanian Republic and other legal acts regarding the protection of ecosystem and environment.