Ar išvengiamo mirtingumo rodiklis yra tinkama priemonė sveikatos priežiūros sistemos vertinimui Lietuvoje?

Abstract

Šio straipsnio tikslas - remiantis literatūros šaltiniais apžvelgti išvengiamo mirtingumo sampratą ir jos raidą, situaciją užsienyje ir Lietuvoje ir nustatyti išvengiamo mirtingumo tinkamumą sveikatos priežiūros sistemos vertinimui. Literatūros analizė parodė, kad ligų, kurios iš esmės išvengiamos, sąrašas kinta. Sveikatos specialistai nevisada sutaria dėl vienų ar kitų intervencijų veiksmingumo. Todėl mirtingumo nuo ligų, kurių galima išvengti, klasifikacija bei veiksnių, sukeliančių ankstyvą mirtį, paieška yra svarbi metodologinė išvengiamo mirtingumo sampratos plėtros kryptis. Išvengiamas mirtingumas Vakarų Europoje sudaro 10-20 proc., o Lietuvoje 24-26 proc. bendros priešlaikinių mirčių struktūros. Mirtingumas nuo išvengiamų ligų per pastaruosius dešimtmečius Vakarų Europoje mažėjo greičiau negu mirtingumas nuo visų ligų, tuo tarpu Lietuvoje 2001-2008 m. buvo stebėta priešinga tendencija: didėjo tiek bendrasis, tiek mirtingumas nuo ligų, kurioms veiksmingos profilaktinės priemonės. Išvengiamo mirtingumo metodas turi ir privalumų ir tam tikrų trūkumų. Kadangi rodiklis iš esmės apima išvengiamumo sampratą, mirties priežasčių duomenys kokybiški ir lengvai surenkami, rodiklį galima nagrinėti įvairais aspektais, todėl jis išlieka vienu tinkamiausių sveikatos priežiūros sistemos vertinimo rodiklių.