Perpakavimo įtakos lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų kokybei vertinimas Europos Sąjungos teisingumo teismo jurisprudencijoje
Sveikata |
| Date |
|---|
2011 |
Straipsnio tikslas – analizuoti perpakavimo įtakos lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų kokybei vertinimą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT, ir Teismas) jurisprudencijoje. Straipsnyje konstatuojama, kad perpakavimo įtakos lygiagrečiai importuojamų vaistinių preparatų kokybei vertinimo kriterijai ESTT jurisprudencijoje yra labai fragmentiški ir Teismas daugiau apsiriboja prezumpcijų nustatymu, kada galimybė paveikti kokybę perpakuojant yra mažai tikėtina. Antra vertus, Teismas, lyginant su kitomis prekėmis, vaistinių preparatų perpakavimui ir procedūriniams, su perpakavimo atakos vaistinio preparato kokybei vertinimu susijusiems, reikalavimams akivaizdžiai kelia aukštesnius kriterijus, netgi įtvirtindamas importuotojo pareigą pateikti produkto pavyzdį vaistinio preparato prekės ženklo turėtojui, kad tas galėtų įvertinti, ar preparato kokybė nėra pakitusi. Lietuvoje importuotojo pareiga apie atlikti perpakavimą informuoti prekės ženklo turėtoją ir, jo prašymu, pateikti jam perpakuoto produkto pavyzdį teisės normomis nėra apibrėžta. Tai sukelia prielaidas pažeisti prekės ženklo turėtojo teises.
The goal of the article is to analyze the evaluation of the affect of repackaging on the original condition of parallelly imported medicinal products in the jurisprudence of the Court of Justice of the European Union (CJEU). The article observes that the criteria existing in the jurisprudence of CJEU for the above mentioned evaluation are rather fragmented and more confined to the determination of presumptions, when the possibility of the affect on the original condition of repackaged medicinal product is unlikely (cases Hoffmann-La Roche and Bristol-Myers Squibb). However, in comparison with the other goods, the CJEU clearly creates higher criteria for the repackaging and procedural requirements for the evaluation of the affect of repackaging on the original condition of medicinal products. The Court even establishes a duty for importer to supply the trade mark proprietor with a specimen of the repackaged product in order to enable him to evaluate the affect of repackaging on the original condition (cases Bristol-Myers Squibb and Boehringer II). While evaluating the national legal system, the article concludes that national law of the Republic of Lithuania does not define a duty for importer to give a notice to the trade mark proprietor before the repacked product is put on sale and, on his demand, to supply him with a specimen of the repackaged medicinal product. Accordingly, national law does not establishes any terms (as stated by the CJEU – notice must be given 15 working days before the repacked product is put on sale) or adequate and proportionate sanctions, as it was required by Boehringer II. Therefore, the possibility for the infrindgement of intellectual property rights exists.