Sveikatos ugdymo koncepcija
Sveikatos apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyrius |
| Date |
|---|
2007 |
Straipsnyje atskleidžiama sveikatos ugdymo, kaip sveikatai pozityvios mokinių elgsenos formavimo, koncepcija, išryškinant sveikatos ugdymo modelius ir jų pritaikomumo charakteristikas. Atsiþvelgiant į mokslinės literatûros ir dokumentų analizės rezultatus, suformuluotose išvadose konstatuojama, kad sveikatos ugdymas yra sveikatos stiprinimo „šerdis“ – edukacinė veikla, kurios rezultatai apima įsisavintas su sveikata susijusias žinias, įgūdžius, nuostatas ir elgseną bei lemia individo ir bendruomenės (visuomenės) sveikatos kokybės plėtotę. Mokinių sveikatos ugdymas yra ugdymo procesas, kurio realizavimas sudaro galimybes asmeniui ar jų grupėms įgyti individualios savirūpos, sveikatos priežiūros ir socialines kompetencijas, įgalinančias priimti pozityvius sveikatai elgsenos sprendimus individo ir socialiniu lygmeniu. Mokinių sveikatos ugdymas plėtojosi nuo medicininio-profilaktinio link edukacinio-įgalinančio modelio, kurio elementai apima holistinę sveikatos sampratą; programas, įtraukiančias į jų įgyvendinimą mokinius ir mokyklos bendruomenę (tėvus, mokytojus, mokyklos mediką, socialinį pedagogą); pagalbą (fizinę, psichologinę, socialinę), mokymosi metodus, įgalinančius individus panaudoti savo potencialą, patirtį ir keistis kartu su kitais; mokyklos ir užmokyklines aplinkas; ugdymo dalyvių lygiavertės tarpusavio sąveikos plėtojimą.
The limitation of traditional pupils‘ health teaching that is based on scientific positivism is the effect on individual attitude and behavior towards health; this teaching is influenced by biomedical fragmentary health conception, when the teaching is focused on knowledge about illnesses and their prophylaxis and is oriented to individual and small groups, and the teaching is performed at classroom and school environment when hierarchy is typical to the relations between health teachers and pupils. (4) The health education models evolved from medical-prophylaxis to educational-empowering and this process highlights that the formation of pupils’ positive health behavior includes holistic health conception; programmes, which are implemented by pupils and school community (parents, teachers, school health specialist and other specialists); physical, psychical and social helping; learning methods, empowered person to use one‘s potential, experience and interchange with others; school (internal) and out-school (external) environment; the development of equivalent interaction between members of health education process.