Prasmės perkėlimas Williamo Shakespeare’o „Audros“ lietuviškuosiuose vertimuose
Lietuvos edukologijos universitetas |
| Date |
|---|
2013 |
Straipsnio tikslas – atlikti lyginamąją Williamo Shakespeare’o Audros ir Tomo Venclovos bei Antano Miškinio lietuviškųjų vertimų analizę, nagrinėjant, kaip prasminiai elementai perkeliami į vertimus. Tyrimas apima dramos erdvėlaikio ir personažų kūrimo aspektus. Jis atskleidžia, kad vertimuose dingsta teatrinės erdvėlaikio reikšmės, bet išlieka mitinės erdvės prasmė. Analizuojant personažų kūrimo principus ir jų perkėlimo į vertimus problematiką, pastebima, kad vertimuose išsprūsta tam tikros daugialypių pagrindinių personažų reikšmės, o schematiškų antraeilių personažų reikšmės lieka nepakitusios. Reikšmės perkėlimo ir recepcijos problemas vertimuose lemia žodžių daugiareikšmiškumas, dingę originalo žodžiai ir frazės, o tuo pačiu ir reikšmės, lietuviškasis kultūrinis bei politinis kontekstas (sovietinių laikų Miškinio vertime pašalinamos galimos nuorodos į krikščionybę).
This article aims to make the comparative analysis of the Tempest by William Shakespeare and its Lithuanian translations by Tomas Venclova and Antanas Miškinis, in an attempt to explain how semantic elements are transferred in the translations. The research focuses on the chronotope and the ways of creating characters. It has shown that theatrical references disappear but the meaning of mythical space is retained. The analysis of the character creation principles and their adherence problems has revealed that some meanings of the polysemic central characters are lost; while, the meanings of the schematic minor characters are retained. The problems of transfer of meaning and reception are caused by polysemy of words, words or phrases lost in translation following the loss of meaning and the Lithuanian cultural and political context (possible references to Christianity are removed in the translation by Miškinis that was made in soviet times).