II pakopos pensijų fondų vadybos ypatumai

Abstract

Pensijų fonduose būna dešimtys ir šimtai tūkstančių dalyvių, gyvenančių skirtingose vietovėse, vienas kito nepažįstančių, todėl jiems susiorganizuoti, bendrai apibrėžti ir atstovauti savo interesus sudėtinga. Todėl pensijų fondų valdyme, panašiai kaip ir daug smulkių akcininkų turinčių korporacijų valdyme iškyla savininko-atstovo (principle-agent) problema, kurios kilmė, svarba bei galimi sprendimo būdai nagrinėjami šiame darbe. Tyrimo metu apklausta 8 iš 9 Lietuvos pensijų kaupimo bendrovių vadovai, jie sutinka, kad teoriškai interesų konfliktas yra, tačiau tuo pat metu įsitikinę, kad jų vadovaujamos įmonės fondų dalyvių interesams skiria pakankamai dėmesio. Apklausus 500 Lietuvos pensijų kaupimo fondų dalyvių nustatyta, kad maždaug pusė jų pensijų fondo, kuriame kaupia lėšas, veikla domisi kartą per metus. Didžiausią įtaką dalyvių nuomonės formavimui turi pensijų kaupimo bendrovių atstovų teikiama informacija. Nepaisant to, kad dauguma dalyvių nepatenkinti pensijų kaupimo fondų veiklos rezultatais, tik 29% jų sutiktų skirti daugiau lėšų kvalifikuotesniems valdytojams pasamdyti.