Europos sutarčių teisės derinimas
Justitia |
| Date |
|---|
2007 |
Europos privatinės teisės fenomenas bei Europos sutarčių teisės derinimas Lietuvoje iki šiol buvo mažai tyrinėti. Europos privatinės teisės derinimo procesus savo darbuose yra aptaręs profesorius V. Mikelėnas. Šis mokslininkas taip pat yra apžvelgęs civilinio proceso teisės derinimo ir vienodinimo raidą bei naujausias tendencijas. Tokio pobūdžio moksliniai tyrimai yra svarbūs ne tik Lietuvos teisės doktrinai, bet ir verslo plėtrai bei raidai, nes Lietuvai įstojus į ES tapo itin aktualu atidžiai stebėti naujausias ES teisės raidos tendencijas. Todėl ypač svarbu žengti koja kojon su Europos Komisijos inicijuojama sutarčių teisės reforma, nes sutartis yra itin reikšmingas veršio ir ekonominio bendradarbiavimo įrankis. Pažymėtina, kad Europos sutarčių teisės dorinimas pastaraisiais metais susilaukia išskirtinio dėmesio. Tiek akademiniu, tiek verslo, tiek politiniu lygmeniu vyksta intensyvūs debatai įvairiais sutarčių teisės klausimais. Šiems procesams turėjo didžiulę įtaką tai, kad 2001 metais Europos Komisija pagaliau inicijavo plačią diskusiją aktualiais sutarčių teisės klausimais priimdama Europos sutarčių teisės komunikatą. Šiuo dokumentu Komisija pasistengė atkreipti dėmesį į problemas, susijusias su Bendrijos teisės įgyvendinimo ir galiojimo kliūtimis, kurias nulemia valstybių narių sutarčių teisės skirtumai. Komisija taip pat aptarė tuo metu egzistavusius tarptautinius teisinius instrumentus bei įvairius akademinius projektus, skirtus Europos civiliniam kodeksui rengti. Komisija taip pat svarstė, kokias teisines priemones reikėtų parinkti siekiant išspręsti sutarčių teisės srityje vyraujančias problemas. Procesą tęsė 2003 metais priimtas Veiksmų planas bei 2004 metų komunikatas. Šio straipsnio tikslas - aptarti ir kritiškai įvertinti Europos sutarčių teisės derinimo procesus ir galimus sutarčių teisės raidos scenarijus.
Even though the concepts and practical solutions found within Europe are still diverse, contract law is ready for codification, or at least Restatement. Europe has a common economic, ethical and political background. A common legal culture and linguistic heritage are perfect basis for legal cooperation. However, with regard to particular harmonization and unification measures and details, there is no yet a clear consensus among legal scholars, practitioners, governments and business subjects. The proposals to improve the quality of the Community acquis in the area of contract law were welcomed by absolute majority of the stakeholders. Nevertheless, the idea to adopt a new legal instrument has met some resistance. This idea is regarded as rather controversial: some stakeholders think that a European Contract Code is quite feasible whereas others have great reservations about a Code, but see the adoption of Eurowide Principles as feasible. In parallel with this debate, there is an ongoing discussion between the proponents of "soft law" and the ones who argue in favor of "hard law" (binding law). The Commission tends to support the position of the majority- a soft law approach. Under those circumstances the establishment of a set of general rules (the Common Frame of Reference) appears to be the most realistic solution. This future tool of contracts will probably play a supplementary role at first, to avoid any risk of rejection. If these rules prove to be adapted and efficient, a general Community law of contracts may emerge (the optional instrument), which might lead to a European Contract Code or even European Civil Code.