Psichoterapija, religija bei tikėjimo laisvė žmonių tarpusavio santykiuose epochų sandūroje
Katalikų akademija |
Date Issued |
---|
2005 |
Psichinė sveikata turi esminę įtaką gyvenimo kokybei, leidžia žmonėms palaikant socialinę ir dvasinę sanglaudą turiningai gyventi. Psichinės sveikatos ugdymas gerina ne tik atskiro individo, bet ir visos visuomenės gyvenimo kokybę ir psichinę gerovę. Įvairiopa ugdymo veikia stiprina psichinės gerovės svarbos suvokimą, padeda integruoti atskiras efektyvias psichinės sveikatos apsaugos sistemas, apimančias ugdymą, prevenciją, gydymą ir reabilitaciją, priežiūrą ir pagalbą sveikstant. Atsižvelgiant į psichinių problemų turinčių asmenų globėjų patirtį ir jų turimas žinias, svarbu bendromis pastangomis įveikti neigiamą visuomenės požiūrį į tokius asmenis, jų diskriminaciją ir nelygybę, sudaryti sąlygas teikti paramai tokiems asmenims bei jų šeimos nariams. Straipsnyje aptariama konstruktyvaus psichiatrijos ir religijos santykio įtaka psichiniam Žmonių ugdymui. Dalyvavimas religiniame gyvenime sėkmingiau koreguoja paciento ir gydytojo sveikatą. Šio straipsnio autorių tikslas lyginamuoju metodu pažvelgti į dvasingumo įtaką psichinei žmogaus sveikatai, taip pat kaip sociologiniai ir psichologiniai ženklai atskleidžia laikotarpio dvasią.
Considering the experience and practical knowledge of the guardians of patients, a joint effort has to be made to fight the negative public attitude toward people with psychological problems, to eliminate their discrimination, and to create conditions for helping these individuals and their families. The European "Declaration on Protection of Mental Health" calls for partnership, coordination, and leadership on mental health not only among different regions, countries, sectors, and institutions, but also among family members and communities. The authors of the article want to use comparative methodology to look at the impact of spirituality on the mental health of a person, as well as show how social and psychological signs reveal the spirit of the age.