Konstitucijos hermeneutika
Logos |
| Date Issued |
|---|
2009 |
Straipsnyje analizuojami konstitucijos, šio išskirtinio teisės akto a) integralumo ir b) išskirtines juridinės galios bruožų teisiniai ir filosofiniai aspektai. Parodoma, jog būtent šie konstitucijos požymiai sudaro prielaidas konstitucija suvokti kaip teisinį ir kaip filosofinį dokumentą. Straipsnyje konstatuojama, jog teisine forma įtvirtintas konstitucijos sistemiškumo bruožas nulemia jos hermeneutinę prigimtį. Konstitucijos išskirtinės (aukščiausios) juridinės galios bruožas determinuoja griežtai apibrėžtos teisės normų hierarchijos egzistavimą bei vieningos konstitucijos interpretacijos poreikio atsiradimą. Parodoma, kad konstitucijos hermeneutika sudėtingas ir permanentinis procesas, nulemtas konstitucijos bruožų. Konstitucijos turinio, kaip hermeneutinio uždavinio, problema sprendžia bet kuris interpretuotojas. Būtent jo dispozicijoje yra visa hermeneutinė metodologija. Straipsnyje konstatuojama, kad filosofinis metodas, šalia teisinių, tampa reikšmingu, nes taikant jį, reflektuojama vertybinės, pasaulėžiūrinės interpretatoriaus nuostatos, požiūris ne tik á atskiras konstitucijos expressis verbis nuostatas, bei konstituciją kaip visumą.
This article contains an analysis of the legal and philosophical aspects of the Constitution. It shows that precisely the features of (a) integrality and (b) exceptional juridical power allow one to understand the Constitution as a legal and philosophical document. The Constitutions integrality feature, entrenched in legal form, determines its hermeneutical nature. The Constitutions exceptional (supreme) juridical power feature determines the existence of a strictly definite hierarchy of legal norms, as well as the need for a unanimous interpretation of the Constitution. Because of the features of the Constitution, the hermeneutics of the Constitution is a complicated and permanent process. The hermeneutical task of Constitutions content is solved by a single interpreter. In his disposition is all hermeneutical methodology . Next to the legal methods, a philosophical method becomes meaningful because it unveils word-view attitudes of the interpreter, as well as an attitude not only to separate expressis verbis provisions of Constitution, but also the completeness of the Constitution.