Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Tomo nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/51416
Rodoma1 - 2 iš 2
  • research article[2026][S4][S006][20]
    Viltrakis, Marius
    ;
    Leinonen Milli Melodia Marika
    ;
    ;
    Socialinės gerovės tyrimai = Social inquiry into well-being, 2026, p. 208-227

    Introduction: Intimate partner violence (IPV) is a pervasive public health concern, yet male victimization remains significantly underexamined both globally and in Lithuania. Existing research has predominantly focused on female victims, leaving substantial gaps in understanding the prevalence, forms, and correlates of IPV among men. This study addresses this gap by providing the first nationally representative assessment of IPV against men in Lithuania by analyzing lifetime and past-year prevalence across psychological, economic, physical, and sexual domains. Method: Data were drawn from an OMNIBUS survey of 742 adult men. IPV indicators were used to assess lifetime and past-year exposure. Multivariate logistic regression analyses were conducted to identify and differentiate predictors of experienced IPV. Variables included age, relationship status, and childhood exposure to violence. Results: Findings indicate that half of the Lithuanian men surveyed have experienced at least one form of IPV in their lifetime, with psychological and economic violence being most prevalent. Nearly one quarter reported experiencing IPV in the past year. Men aged 30-39 who were divorced or living separately from their partner, and those with a history of childhood abuse, had a higher probability of experiencing IPV in the past year. Additionally, a descriptive comparison with a representative female sample suggests that psychological and economic IPV are gender neutral in prevalence. Conclusion: This study demonstrates that IPV against men in Lithuania is widespread, which challenges gender-exclusive narratives of certain types of IPV.

      9  4
  • Item type:Publikacija,
    Ekologinis nerimas kaip reakcija į ekologinę krizę ir su juo susiję veiksniai: Lietuvos atvejis
    [Ekological crisis and mental health: Lithuanian case.]
    research article[2026][S4][S007][20]; ;
    Socialinės gerovės tyrimai / Social inquiry into well-being, 2026, vol. t. 24, no. Nr. 1, p. 144-163

    Šiame tyrime nagrinėjamas ekologinis nerimas kaip psichologinė reakcija į pasaulinę ekologinę krizę, ypatingą dėmesį skiriant jo paplitimui ir susijusiems veiksniams Lietuvoje. Nors tarptautiniai tyrimai rodo, kad ekologinis nerimas gali turėti įtakos psichinei sveikatai ir kasdieniam gyvenimui, tai yra pirmasis sistemingas tyrimas, atliktas remiantis reprezentaty-via 18–90 metų amžiaus 2136 Lietuvos gyventojų apklausa. Jame analizuojamas ekologinio nerimo ryšys su asmeniniais (pvz., emocijomis, atsparumu, suvokiama rizika), tarpasmeni-niais (pvz., socialine parama, komunikacija) ir sociodemografiniais (pvz., amžiumi, lytimi, išsilavinimu, finansine padėtimi) veiksniais, taip pat su aplinkai palankiu elgesiu. Rezultatai rodo, kad tarpasmeniniai veiksniai stipriausiai susiję su baime, po jos eina kitos neigiamos emocijos, pavyzdžiui, liūdesys ir pyktis. Asmenys, patiriantys didesnį ekologinį nerimą, taip pat nurodo daugiau depresijos simptomų ir aplinkos riziką vertina kaip didesnę. Asmenys, pasižymintys didesniu atsparumu, patiria mažiau ekologinio nerimo. Dažni pokalbiai apie ekologinę krizę yra stipriai susiję su didesniu ekologiniu nerimu. Socialinės normos – tikė-jimas, kad kiti vis dažniau elgiasi aplinkai draugiškai – labiau paplitusios didesnio nerimo grupėje, nors ryšys tarp šių veiksnių nėra reikšmingas. Didelį ekologinį nerimą patiriantys asmenys taip pat paprastai jaučia mažesnį socialinį palaikymą, palyginti su žemesnio ne-rimo lygio grupėmis. Socialiniai ir demografiniai veiksniai, tokie kaip lytis, amžius ir vaikų turėjimas, tarp skirtingų ekologinio nerimo lygių skiriasi mažai. Tačiau išsiskiria subjektyvi finansinė padėtis: asmenys, kurie jaučiasi finansiškai nesaugūs, yra labiau linkę į didelį eko-loginį nerimą, nors objektyvūs pajamų lygiai labai nesiskiria. Išsilavinimas rodo netikėtą ten-denciją: žemesnis išsilavinimo lygis yra dažnesnis didelio nerimo grupėje, nors šis ryšys nėra statistiškai reikšmingas. Kasdienis aplinkai draugiškas elgesys (pvz., vandens ar energijos tau-pymas) visose grupėse yra gan panašus, tačiau aktyvesnės įsitraukimo formos (pvz., kitų ska-tinimas imtis veiksmų) didėjant ekologiniam nerimui stiprėja. Tai rodo, kad didesnis nerimas gali motyvuoti imtis aktyvesnių aplinkosaugos veiksmų. Be to, asmenys, patiriantys didesnį nerimą, dažniau nurodo sumažėjusį norą turėti vaikų dėl susirūpinimo dėl ateities. Jie taip pat dažniau mano, kad pasaulinės krizės, pvz., karai, didina jų motyvaciją saugoti aplinką.

      1