PsycInfo

This paper presents a phenomenological study that reveals how psychologists studying for a diploma in existential psychotherapy, in Lithuania, experience personally significant learning from a client in a therapeutic relationship. The structure of such experience is described and discussed in the context of existential-phenomenological practice and a broader psychotherapy research.

Fenomenologinė prieiga yra viena pagrindinių kokybinių psichologinių tyrimų praktikoje. Joje galima skirti dvi perspektyvas: aprašomąją fenomenologiją ir interpretacinę fenomenologiją. Iš tyrėjo, ketinančio taikyti fenomenologinę strategiją, tikimasi gebėjimo vadovautis fenomenologine nuostata, kurios vaidmuo yra esminis tiek renkant tyrimo duomenis, tiek juos analizuojant. Šis straipsnis orientuotas į E. Husserlio filosofija grindžiamos aprašomosios fenomenologijos lauką, kurį fenomenologinės psichologijos kontekste reprezentuoja A. Giorgi ir F. Wertzas. Tikslas yra atskleisti esmines fenomenologinės nuostatos charakteristikas, išskirti teorinius akcentus ir pateikti tam tikras praktines įžvalgas tyrėjams, nusprendusiems atlikti aprašomąjį fenomenologinį tyrimą. Tikslui pasiekti naudojama literatūros analizė. Fenomenologinė nuostata apibūdinama pasitelkiant du kontekstus – E. Husserlio fenomenologinę filosofiją ir jos prielaidomis grindžiamą fenomenologinę psichologiją – glaustai pristatant abu bei parodant jų sąsajas ir skiriamuosius bruožus.

Socio-emotional education is referred to as the missing part that links academic knowledge to successes in school, family, community, workplace, and life. Socio-emotional education, in conjunction with academic instruction, aims to lay the groundwork for a sound moral education. This manuscript is aimed at proving that socio-emotional education may improve children’s mental health. In total, 1322 students (of grades K5–K12) participated in this study back in October 2020. A statistically validated and partially modified questionnaire according to The Limbic Performance Indicators™ (Cronbach’s alpha = 0.92, p < 0.000) was used to assess general education school students’ social–emotional competencies. The study uses an abbreviated version of the questionnaire adapted by the Lithuanian Association of Social Emotional Education, which has been adapted with the consent of the selected age group. As a result, this study explores how to determine general education school students’ knowledge and skills in socio-emotional education while also identifying the best pedagogical approaches to addressing socio-emotional education. According to research findings, students that participated in the study displayed more personal values, respect for others, internal balance, collaboration, emotional perception of others, or basic emotional needs. Personal values, respect for others, emotional perception of others, internal balance, support, and basic emotional needs were estimated to be greater in the target group of girls than in the target group of boys.

Background: Clinicians increasingly serve youths from societal/cultural backgrounds different from their own. This raises questions about how to interpret what such youths report. Rescorla et al. (2019, European Child & Adolescent Psychiatry, 28, 1107) found that much more variance in 72,493 parents’ ratings of their offspring’s mental health problems was accounted for by individual differences than by societal or cultural differences. Although parents’ reports are essential for clinical assessment of their offspring, they reflect parents’ perceptions of the offspring. Consequently, clinical assessment also requires self-reports from the offspring themselves. To test effects of individual differences, society, and culture on youths’ self-ratings of their problems and strengths, we analyzed Youth Self-Report (YSR) scores for 39,849 11–17 year olds in 38 societies. Methods: Indigenous researchers obtained YSR self-ratings from population samples of youths in 38 societies representing 10 culture cluster identified in the Global Leadership and Organizational Behavioral Effectiveness study. Hierarchical linear modeling of scores on 17 problem scales and one strengths scale estimated the percent of variance accounted for by individual differences (including measurement error), society, and culture cluster. ANOVAs tested age and gender effects. Results: Averaged across the 17 problem scales, individual differences accounted for 92.5% of variance, societal differences 6.0%, and cultural differences 1.5%. For strengths, individual differences accounted for 83.4% of variance, societal differences 10.1%, and cultural differences 6.5%. Age and gender had very small effects. Conclusions: Like parents’ ratings, youths’ self-ratings of problems were affected much more by individual differences than societal/cultural differences. Most variance in self-rated strengths also reflected individual differences, but societal/cultural effects were larger than for problems, suggesting greater influence of social desirability. The clinical significance of individual differences in youths’ self-reports should thus not be minimized by societal/cultural differences, which—while important—can be taken into account with appropriate norms, as can gender and age differences.

Straipsnyje pristatoma savideterminacijos teorija pagrįsta mokytojų (ne)motyvuojančio bendravimo su mokiniais Žiedinio modelio koncepcija. Remiantis projekto „Veiksmingo mokymo(si) paieška: mokinius (ne)motyvuojančio mokytojo elgesio žiedinio profilio vertinimas ir pasekmės (DoIT3)“ (projektą remia Lietuvos mokslo taryba pagal nacionalinę programą „Gerovės visuomenė“, Nr. S-GEV-21-2) metu atlikto tyrimo duomenimis, pateikiamos rekomendacijos švietimo bendruomenės nariams, kaip veiksmingai puoselėti mokinių motyvacinius išteklius ir gerovę.

Many countries, namely, Malaysia, Lithuania, and Spain, shifted to online assessment during the COVID-19 pandemic. This qualitative case study, which involved 18 undergraduate students from the three countries, was conducted to probe insights into their online assessment experience. Data were interpreted from the perspective of the expectancy-value theory of motivation, which focuses on intrinsic attainment, utility, and cost values. The findings revealed that students were motivated to complete their assessment since they experienced flexibility besides having effective assessment guidelines. The positive experiences were related to intrinsic and attainment values; however, the students were also demotivated when stressed, indicating the high-cost value. Utility value was found to overlap with cost value in this study because students were dissatisfied with the online assessment and expressed less preference for this approach in future. This contributes to our understanding that educators must consider utility values when preparing online assessments. The pedagogical implications of this study revolve around the importance of a checklist, mock exams, alternative assessment (Plan B), and video demos for an effective assessment.

Siekiant padėti mokytojams suprasti savo bendravimo reikšmę mokinių motyvacijai ir gerovei, pastaruoju metu SDT tyrėjai (Aelterman et al., 2019) yra pasiūlę Žiedinį modelį, kuris padeda geriau suprasti mokytojų bendravimo būdų, (ne)motyvuojančių mokinių, įvairovę ir sąveikas. Šio tyrimo tikslas – pritaikyti Žiedinio modelio pagrindu sukurtą Situacijų mokykloje klausimyno mokinių versiją Lietuvos mokyklai. Tyrime dalyvavo 715 septintų ir aštuntų klasių mokinių (50,9 % merginų, amžiaus vidurkis 13,42 metų) iš dešimties Lietuvos mokyklų. SISQ buvo naudotas matuoti (ne)motyvuojantį mokytojų elgesį, taip pat buvo vertintas mokinių elgesio ir kognityvinis įsitraukimas besimokant bei gerovė (teigiamos ir neigiamos emocijos, pasitenkinimas pamokomis). Daugiamačio skaliavimo, patvirtinamosios faktorinės analizės ir subskalių įverčių tarpusavio koreliacijų analizė parodė SISQ struktūros atitiktį Žiediniam modeliui, kuriame keturi (ne)motyvuojantys mokytojų elgesio stiliai ir jiems būdingi bendravimo būdai gali būti grafiškai pavaizduoti dviejų dimensijų – poreikių patenkinimo ir direktyvumo – atžvilgiu. Sistemingos koreliacijos tarp aštuonių (ne)motyvuojančių mokytojų bendravimo būdų ir mokinių funkcionavimo rodiklių parodė laipsnišką bendravimo būdų reikšmę mokinių įsitraukimui mokantis, jų patiriamoms teigiamoms ir neigiamoms emocijoms bei pasitenkinimui pamokomis. Tyrimas patvirtino SISQ lietuviškos mokinių versijos tinkamumą naudoti Lietuvos edukaciniame kontekste.

Vienas iš dažniausių emocinių sunkumų, kuriuos patiria onkologinių pacientų, baigusių gydymo kursą, sutuoktiniai – tai baimė, kad artimojo liga gali atsinaujinti. Šio tyrimo tikslas – atskleisti pacientų, kuriems dabar onkologinės ligos remisija, sutuoktinių baimės dėl ligos atsinaujinimo patirtis. Tyrimui pasirinkta kokybinė tyrimo strategija. Tyrime dalyvavo septyni sutuoktiniai. Duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu, o analizuoti indukcinės teminės analizės metodu. Analizė atskleidė, kad baimė dėl ligos atsinaujinimo – tai tarpasmeninis išgyvenimas, kai nerimas poroje persiduoda vienam nuo kito. Sutuoktiniams ligos atsinaujinimas asocijuojasi su mirtimi ir grėsme netekti mylimo žmogaus. Gyvendami su ligos atsinaujinimo grėsme jie patiria ne tik nesaugumą, nežinomybę dėl ateities, kontrolės praradimą, bet ir labiau brangina gyvenimą. Baimę sumažinti padeda planavimas ir kontrolė, reli-gingumas, vengimas, baimės pažinimas. Siekiant padėti sumažinti sutuoktinių baimę, psichologinėse intervencijose turėtų būti skiriama dėmesio baimės išreiškimui saugioje erdvėje bei mokymuisi priimti ir toleruoti nežinomybę.

The present study examines relations between adjustment problems and perceptions of maternal disapproval of friends in a sample of Lithuanian public middle-school students. The participants (ages 10 to 14) were 284 children (148 boys, 136 girls) who were involved in 142 stable friendships. Each friend described their own conduct problems, emotional problems, and perceptions of maternal disapproval of friends twice during the same academic year (M = 14.4 weeks apart). Dyadic analyses replicated previous findings in that one friend’s conduct and emotional problems forecast changes in the same problems in the other friend. Greater initial problems also anticipated increases in children’s’ perceptions of disapproval of friends by their own—but not their friend’s—mother, highlighting maternal efforts to manage the relations of troubled children. These efforts met with mix success. On the one hand, maternal disapproval of friends did not result in subsequent declines in adjustment problems among their own children; to the contrary, the conduct problems of boys increased with greater maternal involvement. On the other hand, adjustment problems declined among children whose friends reported higher levels of maternal disapproval, suggesting that maternal friendship management may interfere with the spread of problems between children.