Challenges of the Common Foreign and Security Policy of the European Union after Russia-Ukraine War
| Date Issued | Volume |
|---|---|
2024 | 130 |
Prasidėjęs Rusijos ir Ukrainos karas tapo geopolitiniu ES pabudimu. Jis paskatino iš naujo įvertinti ES užsienio ir saugumo politiką, atskleidė krypties ir sanglaudos trūkumus. Į 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ES reagavo taikydama jai griežtas ir precedento neturinčias sankcijas. Ekonominėmis sankcijomis siekiama priversti Rusiją atsakyti už savo elgesį ir sėkmingai trukdyti Rusijos pastangas tęsti puolimą. Asmenims, kurie remia, finansuoja, vykdo ar pelnosi iš veiksmų, kuriais kenkiama Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ar nepriklausomybei, taikomos individualios sankcijos. Bendroji užsienio ir saugumo politika (BUSP), reglamentuojama Europos Sąjungos sutartimi, pirmiausia įgyvendinama Tarybos sprendimais, o remiantis jos 29 straipsniu priimamos užsienio politikos pozicijos ir nustatomos sankcijos. Tačiau dėl teisinio BUSP sprendimų, kurie dažnai laikomi „negriežtąja teise“, pobūdžio kyla sunkumų juos įgyvendinant ir vykdant. Be to, straipsnyje aptariami procedūriniai ribojamųjų priemonių ėmimosi aspektai, pabrėžiant sudėtingus valstybių narių vienbalsiškumo ir vėlesnio vykdymo nacionaliniu lygmeniu klausimus. Teismų atliekama BUSP sprendimų teisminė kontrolė, ypač sankcijų kontekste, nagrinėjama analizuojant bylas. Straipsnyje nagrinėjamos naujausios teismų bylos, susijusios su BUSP sprendimais, įskaitant sankcijų, taikomų fiziniams ir juridiniams asmenims, ginčijimą. Analizėje pabrėžiama, su kokiais sunkumais teismai susiduria derindami BUSP tikslus ir pagrindines teises, ypač susijusias su žiniasklaidos reguliavimu ir saviraiškos laisve. Straipsnio pabaigoje pabrėžiama, kad reikia vieningesnės ir veiksmingesnės BUSP sistemos, ypač atsižvelgiant į besikeičiančius geopolitinius iššūkius. Reikia pažymėti, kad svarbu šalinti BUSP sprendimų priėmimo procesų trūkumus ir užtikrinti suderintą požiūrį į teisminę peržiūrą, kad būtų laikomasi teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių, kartu didinant ES išorės veiksmų teisėtumą ir veiksmingumą.
The outbreak of the Russia-Ukraine war marked a geopolitical awakening for the EU. It prompted a reevaluation of EU foreign and security policies, revealing shortcomings in direction and cohesion. The EU reacted to Russia‘s war of aggression against Ukraine, which began on February 24, 2022, by imposing severe and unprecedented sanctions against it. The economic penalties are intended to hold Russia accountable for its conduct and to successfully obstruct Russian efforts to prolong the attack. Those who support, finance, carry out, or who gain from actions that undermine Ukraine‘s territorial integrity, sovereignty, or independence is the subject of individual sanctions. The CFSP, governed by the Treaty on European Union, is primarily enforced through Council decisions, with Article 29 being a key provision used for adopting foreign policy positions and imposing sanctions. However, the legal nature of CFSP decisions, often considered „soft law,“ presents challenges in their implementation and enforcement. Additionally, the paper discusses the procedural aspects of adopting restrictive measures, highlighting the complexities involved in unanimity among Member States and the subsequent enforcement at the national level. Judicial review of CFSP decisions, particularly in the context of sanctions, is explored through case analyses. The paper examines recent court cases related to CFSP decisions, including challenges to sanctions imposed on individuals and entities. The analysis underscores the difficulties courts face in balancing CFSP objectives with fundamental rights, particularly regarding media regulation and freedom of expression. The paper concludes by emphasizing the need for a more unified and effective CFSP framework, especially in the face of evolving geopolitical challenges. It highlights the importance of addressing the shortcomings in CFSP decision-making processes and ensuring a balanced approach to judicial review to uphold the rule of law and fundamental rights while enhancing the EU‘s external actions‘ legitimacy and efficacy.