Academic Search Elite

Although Critical Thinking (CT) has been a desirable aim expressed both by higher education institutions and labour market professionals, studies on what CT means and what it looks like in the workplace are scarce. The current study intends to tackle this gap by sharing findings about the importance of CT and its practical manifestation in professions from the points of view of 189 European employers. Data shows that CT is recognized mostly as: (1) the capacity to avoid mistakes and make right decisions; (2) the capacity to correct and regulate oneself; and (3) as a social responsibility. Our findings prove that CT is valued not only insofar as it contributes to professional success, but also for personal improvement and common good. Unfortunately, participants tend to share general and ambiguous ideas about the importance of CT rather than presenting concrete, practice-based professional life examples illustrating its understanding and application within their organizations.

Teisėkūros viešoji politika Lietuvoje yra specifinė valstybės veiklos sritis, kurioje keliamos teisėkūros paskirties ir kaitos priežastys, ieškomi sprendimai, kaip tobulinti įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų leidybą. Teisėkūros priemonėmis bandoma spręsti įvairias socialines problemas. Tačiau teisėkūros nuostatų formavimas viešojoje politikoje ir jos įgyvendinimo administravimas Lietuvoje pasižymi ne tik sąsajomis, bet ir dideliais atotrūkiais tarp šių reiškinių. Tai visiškai suprantama, nes viešoji politika remiasi naudingumo paradigma, o teisė – teisingumo paradigma. Todėl politikai, naudodamiesi teisėkūros galiomis nūdienos realijų kontekste ir turėdami savų interesų, savo elgesiu ne tik susidvejina, bet ir būna orientuoti į didesnį socialinių vaidmenų mastą. Politikas, vienu metu būdamas teisėkūros subjektu, orientuojasi į rinkėją, grupinius politinius interesus partijoje, į proteguojamus verslo atstovų ekonominius interesus, taip pat jis turi ir tam tikrų asmeninių savo buvimo valdžioje interesų. Straipsnyje siekiama nustatyti viešosios politikos subjektų poveikį teisėkūros procesams. Tyrime nagrinėjami teisėkūros ypatumai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisėkūros esmė, jos ryšys su teisės samprata ir viešąja politika, teisėkūros proceso orientyrai.

The purpose of this paper - to analyse and evaluate changes that have occurred in the Lithuanian public sector’s staffing, employee pay and institutional management in the context of the European countries. The article analyses the data of different years: some data cover the period of 10 and more years, while other – the last 6 or even 1 year. The newest tendencies were analysed, seeking to indicate the contemporary changes in the Lithuanian public sector. The analysis of employees’ changes in four distinguished groups of Lithuanian municipalities: large cities, medium-sized municipalities, small municipalities and resorts was presented. It was concluded that the decrease in the number of public sector staff does not necessarily means higher efficiency of the public sector organizations. Not the number of employees, but their qualification and competence determine the quality of decisions in the public sector. On the other hand, to achieve a balance between the staff number and the efficiency of services in the public sector, a middle-path policy should be used.

Daugelis autorių, tiriančių visuomenės gyvenimo kokybę siekiant priimti teisėtus, efektyvius ir etiškus valstybės valdymo sprendimus, paskutiniu metu pradėjo nagrinėti ekonominio streso konstruktą. Teigiama, kad ekonominis stresas, kaip ir ekonominiai sunkumai, neigiamai veikia kai kurių visuomenės grupių psichologinę gerovę ir net psichinę bei fizinę sveikatą taip sukurdami tiesioginius ir netiesioginius nuostolius valstybei. Lietuvoje gyventojų ekonominiai sunkumai ir ekonominis stresas nagrinėjami ribotai. Šiuo tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokius ekonominius sunkumus patiria Lietuvos gyventojai ir koks ekonominio streso lygis yra skirtingas pajamas turinčiose grupėse. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžioji dalis (apie 40 proc.) Lietuvos namų ūkių yra nuolat slegiami rūpesčių dėl sunkios materialios padėties, patiria ekonominius sunkumus, jaučia pinigų stygių ar turi skolintis. Taip pat atskleidė statistiškai reikšmingus ekonominių sunkumų ir ekonominio streso skirtumus tarp skirtingas pajamas turinčių kvintilių grupių ir skirtingų subjektyvios socialinės ekonominės padėties grupių.

To maintain the growth rate and insure the secure and sustainable development of economies, EU countries have to come up with and manage a new source of growth – intangible resources. The intangible resources are relatively a new concept analyzed in scientific literature. A diverse, multi-angle and complex nature of intangible resources can be treated as a new factor in production function. In the knowledge based economy, creativity, generation of knowledge and transmission of it must interact with each other and be combined with entrepreneurship skills. Only interaction between these three key intangible resources could ensure the transition of economy to a new stage of economic development. The purpose of the research paper is to reveal econometrical relationship between intangible resources and its impact on economy in the EU. As a result of analysis, the theoretical framework to evaluate intangible resources has been provided and the accumulation level of intangible resources in EU countries has been estimated. The econometrical relationship suggests the intangible resources have a very important impact on GDP accumulated level. The findings reveal that highest level of intangible resources is observed in Finland, Sweden, Germany, Denmark and Luxembourg. The lowest rate of intangible resources is observed in Cyprus, Romania, Poland, Bulgaria, Lithuania, Latvia and Greece. The conducted research also revealed that there is a strong statistical relationship between input and output of intangible resources. The constructed econometrical model suggests that the modern economic growth much depends on the level of accumulated intangible resources in the country. The change of estimated composite indicator of intangible resources by 1% influences the change of GDP by 0.954%.

We compare career development models between two uniformed services regimes of Lithuania: military and statutory (police and penitentiary services). In this paper, we differentiate regulative and normative institutions by comparing the egzisting regulation that relates to career development and interview accounts of servicemembers regarding their understanding of career development paths and institutional factors that affect them. We find that regulations between the two regimes are similar; however, there are radical differences in how service members perceive career development. We conclude that other, non-regulatory, factors are at play: (i) considerable legacies of in statutory services since the Soviet-era, and (ii) the exposure of the military service to international practices in the context of NATO alliance. Statutory services inherited their personnel, organizational structure and, to some extent, regulations from the Soviet-era, whereas the military was built from scratch, largely based on conditionalities set by NATO accession. Although we see striking similarities in human resource management (HRM) regulations among services regimes, there are no comparable similarities with regard to how service members view career development. Career development is not regulated in detail in either service regime and serves as a good indicator of normative institutions that shape uniformed services. Service member accounts lead us to conclude that elements of career development that are applied in the military service achieves better HRM outcomes.

Straipsnyje nagrinėjami žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimo ypatumai šiuolaikinėje organizacijoje. Šio straipsnio tikslas – atskleisti žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimo procesą, identifikuoti žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimo kryptis ir priemones. Žmogiškųjų išteklių procesas suprantamas kaip besitęsianti procedūra, kurios pagrindinės veiklos – planavimas, verbavimas, atranka, socializacija, mokymas ir tobulinimas, veiklos vertinimas, pareigų paaukštinimas, perkėlimas, pareigų pažeminimas ir atleidimas. Esminės žmogiškųjų išteklių valdymo modernizavimo kryptys ir priemonės yra žmogiškųjų išteklių strateginis valdymas, darbuotojų kompetencijų didinimas, elektroninio žmogiškųjų išteklių vystymas. Pabrėžtina, kad šiandieniniame pasaulyje siekiant konkurencinio pranašumo, būtina vadovautis žmogiškųjų išteklių strateginio valdymo gairėmis. Negalima pamiršti ir informacinių technologijų svarbos, nes šių technologijų diegimas padeda derinti naujas mokslo žinias, išradingumą, praktinę patirtį, o tai yra orientuota į naujų paslaugų ir produktų visuomenei kūrimą.

X XI a mžiaus p radžioje v iešojo s ektoriaus i nstitucijų v eiklos m odernizavimą lemia objektyvūs viešojo valdymo procesų evoliucijos iššūkiai. Viešojo sektoriaus valdymo struktūroms reikalingos naujos, inovatyvios teorinės-metodologinės valdymo procesų reformavimo nuostatos, naujos koncepcijos, doktrinos ir praktiniai jų įgyvendinimo mechanizmų konstruktai. Straipsnio autoriai, remdamiesi metaanalizės, lyginamosios analizės, atvejo analizės ir kitais mokslinio tyrimo metodais, esamomis teorinio modeliavimo ir ekspertinio vertinimo galimybėmis, straipsnyje siekia išryškinti bendrąsias Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos veiklos, formuojant viešųjų organizacijų galimybes, rengiantis pokyčių valdymui, pačių pokyčių valdymo proceso sąlygas ir jiems įtaką darančius esminius veiksnius bei faktorius. Pasirinktas atvejo vadybos analizės metodas leidžia mėginti atskleisti ir klasifikuoti pokyčių valdymo specifiką ir ypatumus, t. y. valdymo procesų modernizavimo reformavimą vienoje iš pirminės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įstaigų – Vilniaus Centro poliklinikoje bei pateikti savitą viešųjų paslaugų teikimo kaitos modernizavimo struktūrinę dekompoziciją.

Purpose – The aim of this article is to identify and verify whether social service organizations in Lithuania and in selected European Union countries have the same trends in their very different profile, nature and structure (aspect of management). Design/methodology/approach – The quality assessment of social service organizations activities in the European Union is particularly relevant, since the establishment of common quality standards is one of the most important objectives not only for practitioners, but also for scientists of this research field. Due to uncertainty of social services and the quality concepts, the concept of service quality is becoming more difficult to assess; in addition, the quality of social services should be evaluated in a very wide context, as the European Union countries have different social service organizations operating experience and the economic, cultural and social situation; Findings – The study reveals that variety of social service institutions determine the need and importance for social services, as well as versatility and complexity of social services and social work – as the services are provided for different groups of customers, so assistance is also different depending on the peculiarities of service users group. Regardless of the fact that some individuals may have the same or similar problem (eg., dependence on drugs), they need to get assistance to their individual needs and situation; Research limitations/implications – An assurance of social services organizations activities and services quality is also heavily influenced by the European Union country's political, cultural and social life peculiarities and changes taking place in the society.