Options
Teisėkūros sąveikų su viešąja politika ypatumai Lietuvoje
Date Issued |
---|
2019 |
Teisėkūros viešoji politika Lietuvoje yra specifinė valstybės veiklos sritis, kurioje keliamos teisėkūros paskirties ir kaitos priežastys, ieškomi sprendimai, kaip tobulinti įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų leidybą. Teisėkūros priemonėmis bandoma spręsti įvairias socialines problemas. Tačiau teisėkūros nuostatų formavimas viešojoje politikoje ir jos įgyvendinimo administravimas Lietuvoje pasižymi ne tik sąsajomis, bet ir dideliais atotrūkiais tarp šių reiškinių. Tai visiškai suprantama, nes viešoji politika remiasi naudingumo paradigma, o teisė – teisingumo paradigma. Todėl politikai, naudodamiesi teisėkūros galiomis nūdienos realijų kontekste ir turėdami savų interesų, savo elgesiu ne tik susidvejina, bet ir būna orientuoti į didesnį socialinių vaidmenų mastą. Politikas, vienu metu būdamas teisėkūros subjektu, orientuojasi į rinkėją, grupinius politinius interesus partijoje, į proteguojamus verslo atstovų ekonominius interesus, taip pat jis turi ir tam tikrų asmeninių savo buvimo valdžioje interesų. Straipsnyje siekiama nustatyti viešosios politikos subjektų poveikį teisėkūros procesams. Tyrime nagrinėjami teisėkūros ypatumai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisėkūros esmė, jos ryšys su teisės samprata ir viešąja politika, teisėkūros proceso orientyrai.
Legislative public policy in Lithuania is a specific area of state activity, where the reasons for the purpose of lawmaking and change are analyzed. Also decisions are made to improve the drafting of laws and the accompanying legislation, to increase the efficiency of legal regulation, and the legislative measures try to solve social problems. However, the formation of legislative provisions in the field of public policy and administration of its implementation in Lithuania is characterized not only by links, but also by large gaps between these phenomena, because of the linkup and confrontation between different interests. And this is perfectly understandable, because public policy is based on a utility and law is a paradigm of justice. That is why politicians use the legislative powers in the context of todayʼs reality, having a multiplicity of interests, not only duplicates by his behaviour, but sometimes also focuses on a larger scale of social roles. A politician, who at the same time is a legislative subject, focuses not only on the electorate, but also on the political interests of the political party, and the protected economic interests of business representatives. Finally, he has some personal interests in his presence in power. As the dysfunctional legislative practice shows, there are also cases where the main goal of the politician is not justice, but the desire to gain as much populist popularity as possible, in the hope that all the ways are good: disregard for laws, nihilistic thinking that eliminates the sense of reality and delete the boundaries of differences between illusion and reality.