Sociologinių tyrimų laboratorija / Sociological Research Laboratory

014 m. Europos parlamentas išleido naują viešųjų pirkimų direktyvą, kuri skatina ligonines ir sveikatos sistemas, vykdančias viešuosius pirkimus įtraukti ne tik kainos, bet ir kokybės rodiklius, bendras išlaidas viso produkto naudojimo laikotarpiu bei socioekonominius faktorius perkant medicininius produktus. Kadangi sveikatos priežiūra yra viena sudėtingiausių nuolat kintančių sistemų, todėl perkančiosioms organizacijoms gali būti sudėtinga apibrėžti, kas yra vertė sveikatos priežiūroje. Neabejotina, kad įvedus papildomus klinikinius kokybės kriterijus viešuosiuose pirkimuose išaugs ir pirkimų kainos. Ir taip esant vienam mažiausių sveikatos priežiūros finansavimui Europoje, abejotina ar Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigos yra pasirengusios pereiti prie naujos pirkimų sistemos, kuomet išlaidos produktams gali išaugti iki 10-ies kartų. Kadangi aiškių rekomendacijų ar tarptautinės patirties kaip pereiti nuo produkto prie sprendimo sveikatai pirkimo viešųjų pirkimų sistemos nėra, neabejotinai reikalingi tyrimai, padėsiantys suvokti į vertę orientuotų pirkimų plėtros priemones. Projekto tikslas atlikti kokybinę ir kiekybinę Vilniaus sveikatos priežiūros įstaigos vykdomų viešųjų pirkimų analizę ir nustatyti, kokia pirkimų dalis yra paremta sveikatos technologijos sukuriama verte bei kokie vertės kriterijai yra naudojami skirtingiems produktams įsigyti?

Projekto tikslas – ištirti neformaliojo švietimo vaidmenį ir galimybes užtikrinti vaiko teises šeimose, kuriose yra narių už valstybės sienų. Uždaviniai:

1. Teoriškai išanalizuoti vaiko teises transnacionalinių šeimų kontekste.
2. Teoriškai išanalizuoti vaiko teisių įgyvendinimą per švietimą.
3. Išnagrinėti empiriškai neformalųjį ugdymą vaiko teisių užtikrinimui tarptautinėse šeimose ekspertų, tėvų ir vaikų požiūriu. Projekto metu kokybiniai empiriniai duomenys bus renkami šiais metodais: grupinės diskusijos (fokusinės grupės) su neformaliojo ugdymo pedagogais (3 grupės); dualiniai interviu su tėvais iš tarptautinių šeimų (5 dvigubi interviu); interviu su vaikais iš tarptautinių šeimų (5-10 interviu). Surinkti empiriniai duomenys bus interpretuojami iš edukologinės ir sociolologinės perspektyvos. Teoriniai tyrimų modeliai bus kuriami, bendradarbiaujant su užsienio mokslininkais – srities specialistais iš Maltos, Estijos, Šveicarijos, Jungtinės Karalystės ir Ispanijos. Tyrimo rezultatai bus publikuojami ne mažiau kaip dviejuose Q1 / Q2 lygio recenzuojamuose mokslo žurnaluose; vienoje kolektyvinėje monografijoje, išleistoje tarptautiniu mastu pripažintoje užsienio leidykloje; bus pristatyti bent keturi žodiniai pranešimai bent dviejose aukšto lygio tarptautinėse konferencijose užsienyje ir Projekto dalyvių organizuotame tarptautiniame mokslo renginyje – baigiamojoje Projekto konferencijoje. Tyrėjai vyks trumpalaikių mokslinių vizitų į aukštais vertinamus Edukologijos ir Sociologijos srityse universitetus. Projekto tyrimo rezultatai gali būti priskirti MTEP veiklai, nes gauti tyrimų rezultatai suteiks naujų mokslo žinių šalies ir tarptautiniu mastu švietimo, vaiko teisių, vaikystės, šeimos ir migracijos srityse. Be to, tyrimo rezultatai galės būti naudojami, formuojant Švietimo politiką, Vaiko teises, Šeimos politiką, Migracijos politiką, Socialinės apsaugos politiką.