Baudžiamosios teisės ir proceso institutas / Institute of Criminal Law and Procedure

In this subchapter of the monograph, the authors analysed certain aspects of the doctrine of criminal investigation tactics in Lithuania and Ukraine as reflected in the textbooks of these countries. The main focus is on the general structure of criminal investigation tactics, with an emphasis on the place of certain procedural actions. At the same time, we attempt to assess which criminal investigation actions are given priority and which individual criminalistic theories have been transferred from the traditional section on criminalistics tactics to the section on general criminalistics theory in the textbooks. In addition to original Lithuanian and Ukrainian criminalistics textbooks, we analyse a criminalistics textbook in English, whose main authors are scholars from these countries. According to the authors, this article will be the first in a series of articles on this topic, focusing on general issues of criminalistics tactics doctrine. In subsequent articles, we plan to continue examining this topic, focusing on the specific features of certain investigative and judicial tactics in Lithuania and Ukraine. The analysis of nonpublic tactics and the specific features of defence tactics require separate examination.

Article examines a topical and practically problematic issue: the inviolability of communications between an advocate and his client in criminal proceedings. Specifically, the analysis shows that although, in the theory of criminal procedure law, the right to defence cannot be restricted in any way, and the inviolability of communication with an advocate must be strictly respected, certain normative acts of the Republic of Lithuania do not ensure these guarantees. Accordingly, inadequate legal regulation also poses challenges for practical application. The specific case under examination involves a situation where the communication of a suspect or defendant detained in Lithuanian police detention facilities with an advocate representing them is monitored using video and audio recording devices. The normative acts regulating this procedure provide that such recording is allegedly necessary to ensure public order and the safety of and advocate himself. However, such arguments should be viewed more as an attempt to justify the aforementioned regulation than to amend it so that it complies with the requirements of the right to a defence.

The article analyses an issue that has not been examined more extensively either in the judicial practice or in legal theory so far, namely the problem of the proportionality of the institute of of the procedural coercive measures applied to the defence lawyer. In the article, the authors first discuss the nature of the right of defence and the right to a particular defence lawyer, the absoluteness and relativity of this right. It is recognised that the right to choose a defence lawyer is not absolute. And this is explained by the fact that in the cases provided for by law, a defence lawyer who uses illegal means of defence may be suspended from further participation in criminal proceedings. Accordingly, another – essential problem – the question of proportionality of this procedural coercive measure applied to the defence lawyer – is raised here. This problem is caused by the fact that the law does not provide at all for the extent to which this coercive measure may be applied to a particular defence lawyer and what the process of reviewing such recusal should be. At the same time, the issues such as whether the defence lawyer can be immediately removed from the defence of two defendants in the same case are not regulated, if it is not established that the illegal defence measures were applied only for the specific benefit of the defendant, etc.

Straipsnyje tęsiama autorių inicijuota mokslinė diskusija apie šiuolaikines kriminalistikos studijas, teorijos ir praktikos dermę jose, paiešką kuo efektyvesnių ir spartesnių kelių įdiegti į teisėsaugos institucijų veiklą moderniosios kriminalistikos pasiekimus. Svarbią vietą šiame procese užima tarptautiniai kongresai „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika“, tapę veiksminga mokslo, studijų ir praktikos dialogo platforma. Per visus dvidešimt vieną Lietuvos kriminalistų draugijos organizuotą kongresą juose dalyvavo daugiau kaip pusantro tūkstančio aktyvių dalyvių ir dar keli šimtai klausytojų, buvo pristatyta daugiau kaip tūkstantis pranešimų bei publikuota apie tūkstantį mokslinių straipsnių. Kiekviename kongrese dėmesys buvo skiriamas ir kriminalistikos didaktikai. 2025 m. vykusiame kongrese Gdanske pristatėme pradėtą tyrimą dėl praktinio prado stiprinimo studijose toliau vykdant originalią nuo 2020 m. vykdomą studijų programą „Teisė ir kriminalistika“, atsižvelgiant į jos alumnų nuomonę. Anketose šios programos absolventai išsakė poreikį stiprinti praktikos komponentą, labiau integruoti krim inalistikos studijų užduotis su realiomis praktinėmis situacijomis, užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su institucijomis, perduoti jose naudojamus šiuolaikinius tyrimo metodus. Laikydami tokias įžvalgas vertingu pagrindu kokybiniam programos tobulinimui, siekiant geriau atliepti tiek studentų, tiek teisėsaugos institucijų kaip būsimų darbdavių lūkesčius, mes tęsiame tyrimus. Šio straipsnio tikslas - atskleisti kriminalistikos studijose taikomų metodų, mokymo formų ir movatyvių studijų formatų įvairovę bei jų reikšmę ugdant busimųjų specialistų kompetencijas. Dėmesys skiriamas sprendimams, leidžiantiems efektyviai integruoti naujausius nusikaltimų tyrimo mokslo ir technologijų pasiekimus, įskaitant dirbtinio intelekto taikymo galimybes. Straipsnyje taip pat analizuojamas studentų požiūris į šiuolaikines studijų formas ir siekiama prisidėti prie tarptautinės kriminalistikos mokslo, studijų ir praktikos bendruomenės patirties mainų.

Autorzy analizuj^ poj^cie zasady fa ir play w kontekscie sportowym, ujawniaj^c jej znaczenie dla etyki sportowej, integralnosci i zaufania spolecznego. Omawiane s§ najczfstsze form y naruszen zasad uczciwosci, takie jak stosowanie dopingu, korupcja i m anipulowanie wynikami zawodow, a takze ich przyczyny psychologiczne, ekonomiczne i spoleczne. Analizowane s^ dylem aty m oraine, interesy zew nftrzne i roznice kulturowe, ktore wplywajq. na zachowanie sportowcow. Przedstawiono rowniez rol? organizacji mi^dzynarodowych (WADA, MKOl, INTERPOL) w walce z nieuczciwosci^ w sporcie oraz krajowe srodki zapobiegawcze. Analiza jest umocowana w kontekscie historycznym, filozoficznym i norm atyw nym , aby podkreslic, ze uczciwosc w sporcie jest nierozerwalnie zwi^zana z misj^ spoleczn^ i wartosciami sportu. Ten artykul jest pierwszym z zaplanowanego przez nas cyklu dotycz^cego wykroczen oraz przestfpstw w dziedzinach okolosportowych. N a ten problem pragniem y spojrzec nie tylko z pozycji etyki i moralnosci, ale tez prawa i kryminalistyki.

Abstract Aim. The aim of this study is to reveal the victimisation of Lithuanian teachers in educational institutions. In order to achieve the aim of the study, the following hypotheses were put forward: traumatic experiences as a student are related to experiences of bullying and violence as a teacher; different forms of violence are interrelated; and teachers who have experienced one form of violence are more likely to experience others. Methods. A quantitative study was conducted, and a questionnaire was developed for data collection using validated scales: Multidimensional Teacher Victimisation Scale (MT-VS-2); Teacher Bullying Experience Scale; Posttraumatic Cognitions Inventory – PTCI-9; Brief COPE. A probabilistic multistage sampling method was used, involving systematic and cluster sampling, with 1,044 teachers participating. Results. Teachers most often experience psychological and verbal abuse (e.g., the incitement of students to disobey, swearing, gossip, etc.), and less often experience physical abuse, damage to property, sexual harassment, and cyber-attacks. Significant correlations were found between early trauma and current bullying by students, parents, colleagues, and administrative staff. Strong links were also found between physical violence and sexual and cyber harassment, as well as between property damage and psychological violence. Conclusions. Teacher victimisation is a complex phenomenon determined by traumatic experiences, interpersonal relationships, and the overall school climate. Teachers most often experience psychological and verbal violence. The different forms of violence experienced by teachers are interrelated. Originality. The study found that trauma experienced by teachers in childhood is positively associated with current experiences of violence and greater visibility of violence.

Straipsnyje analizuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso norma, reglamentuojanti konfiskuotino turto vertės išieškojimą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri padeda įgyvendinti bausmės tikslus ir užtikrinti, kad nusikalstamos veikos taptų ekonomiškai nenaudingos. Kaltininkui skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, kaip ir bausmė, turi būti individualizuojama: reikia, kad ji ne tik atliktų represinę funkciją, bet ir būtų proporcinga bei teisinga. Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad, siekiant įgyvendinti teisinės valstybės principą, teismai, atsižvelgdami į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nusikalstamą veiką padariusį asmenį charakterizuojančius duomenis ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, gali spręsti dėl konfiskuotino turto dalies išieškojimo. Įvertinus kriterijus, kuriais teismai vadovaujasi nustatydami konfiskuotino turto vertės išieškojimo dydį, pažymėtina, jog visais atvejais reikėtų įvertinti ir kaltininko turtinę padėtį, kad skiriama baudžiamojo poveikio priemonė atitiktų teisingumo, proporcingumo ir teisinės valstybės principus. Straipsnyje taip pat analizuojama, ar turto vertę atitinkanti pinigų suma su PVM atitinka turto vertės sampratą.