Baudžiamosios teisės ir proceso institutas / Institute of Criminal Law and Procedure
Pagrindinių kriminalistinės politikos sąvokų klausimu – harmonizavimo vektoriusItem type:Publication, [On the main concepts of criminalistics policy – the harmonizations vector]research article[2022][S5][S001][5]; ; Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika = Criminalistics and forensic examination: science, studies, practice : recenzuojamų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius : Lietuvos teismo ekspertizės centras, Lietuvos kriminalistų draugija, Mykolo Romerio Universitetas, 2022, XVIII., p. 15-19Šiame straipsnyje pateikiamos įžvalgos dėl baudžiamosios ir kriminalistinės politikos sąvokų išgryninimo būtinumo, jų konceptualizavimo, tarpusavio sąsajų bei jų sąsajų su saugumu, pabrėžiant šiuolaikinio saugumo supratimo daugiabriauniškumą ir išskiriant jį kaip savarankišką megatenden- ciją. Nuomonės dėl baudžiamosios politikos sąvokos teisės moksle bendrai, o dar labiau kriminalistikos mokslo kontekste, yra įvairios ir neabejotinai reikalauja išsamios mokslinės analizės bei suvokimo, nagrinėjant tiek pačias sąvokas, tiek ir jų tarpusavio sąsajas bei jų santykį bendrai su šiuolaikinio saugumo užtikrinimu. Moksliniame straipsnyje parodomas autorių požiūris į kriminalistinės politikos turinį. Pagrindi- nis straipsnio tikslas – aktualizuoti su kriminalistine politika susijusias pagrindines reikšmingas sąvokas, tyrimu pakartotinai pabrėžiamas būtinumas harmonizuoti kriminalistikos mokyklų principines nuostatas šiuo klausimu bei pradedama mokslinė diskusija apie ENFSI parengtą „Forensic science“ strategiją 2030. Tyrime naudoti lyginamasis, sisteminės analizės ir turinio analizės metodai.
72 52 Baudžiamasis procesas in absentia: probleminiai aspektai, kylantys iš naujausios teismų praktikosItem type:Publication, [Criminal procedure in absentia: problems arising from newest court practices]research article[2022][S5][S001][9]; Sirvydis, VytautasKriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika = Criminalistics and forensic examination: science, studies, practice : recenzuojamų mokslinių straipsnių rinkinys. Vilnius : Lietuvos teismo ekspertizės centras, Lietuvos kriminalistų draugija, Mykolo Romerio Universitetas, 2022, XVIII., p. 188-196Straipsnyje analizuojama iki šiol pakankamai mokslinio dėmesio vis dar nesulaukusi sritis – baudžiamasis procesas kaltinamajam nedalyvaujant arba kitaip – in absentia procesas. Tai yra specifinė baudžiamojo proceso forma, kurios praktinio pritaikomumo ir įtakos baudžiamojo proceso principams klausimas teorijoje ir teisminėje praktikoje neretai nuvertinamas. Tik pastaraisiais metais imta plačiau diskutuoti apie dviejų baudžiamojo proceso institutų – proceso in absentia ir baudžiamųjų bylų išskyrimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme santykį, jų skirtumus ir reikšmę proceso dalyvių procesinėms garantijoms, atitinkamiems proceso principams, procesinei teisenai apskritai ir kas labai svarbu – gynybos baudžiamojoje byloje procesinės funkcijos ir taktikos klausimams. Autoriai pažymi, kad naujausia teisminė praktika liudija, jog Lietuvos aukštesnieji teismai vis dažniau nustato žemesniųjų teismų sprendimų išskirti baudžiamąsias bylas kai kaltinamasis vengia dalyvauti procese, ydingumą, nepagrįstumą. Lietuvos apeliacinio teismo praktika liudija, kad žemesnieji teismai vis dar nedrįsta teisminio proceso metu taikyti proceso in absentia nuostatų, ne visuomet tinkamai (dažniausiai – netgi per siaurai) aiškina šio proceso pagrindus ir sąlygas. Ir tai sudaro prielaidas pažeisti BPK 1 straipsnyje suformuluotą baudžiamojo proceso paskirtį, apriboti proceso dalyvių procesines garantijas, o galiausiai – gynybos funkciją atliekantį advokatą nuvesti į akligatvį dėl jo ir ginamojo valios procesiniais klausimais suderinamumo stokos. Autoriai straipsnyje pristato ir analizuoja naujausią teisminę praktiką analizuojamais klausimais, pabaigoje formuluoja atitinkamas išvadas.
223 88 Legality of Human Rights Restrictions During the COVID-19 Pandemic Under the European Convention on Human RightsItem type:Publication, research article[2021][S1b][S001][15]; ; Tilburg Law Review. London : Ubiquity Press, 2021, vol. 26, iss. 21., p. 1-15The European Convention on Human Rights, the regional international treaty adopted in 1950, requires that any restriction, limitation, or interference with the rights and freedoms guaranteed in the Convention should be ‘prescribed by law’, ‘in accordance with the law’ or ‘provided by law’. In the case-law of the European Court of Human Rights, the assessment of ‘legality’ requires that the impugned measure have a legal basis in national law, and refers to the quality of law. At the outset of the COVID-19 pandemic, numerous states worldwide rolled out a patchwork of different provisions limiting (restricting) the implementation of human rights and fundamental freedoms. Understandably, the immediacy of the emergency required a quick and efficient reaction from states; therefore, some situationally appropriate, however aggressive, restrictions on the exercise of human rights were imposed without a proper legal basis in national law. The article deals with the concept of the legality of limitations (restrictions) on the implementation of human rights and fundamental freedoms in a public health emergency, and in particular, the question of whether Article 15 of the Convention includes the possibility to deviate from the “classical” legality standard. The ‘derogation clause’ enshrined in Article 15 and the ‘restrictive clause’ established in, e.g., the second paragraphs of Articles 8–11, have an essential value in assessing the ‘legality’ of interference in the exercise of the Convention rights and freedoms during the COVID-19 pandemic, especially in cases where States Parties to the Convention had not used the possibility to derogate from the Convention obligations under Article 15. Relying on the case-law of the ECtHR in respect of the legality of interference in the exercise of human rights, the authors argue that legality in a state of emergency should follow the same logic as in the absence of such a state. This is reflected in the constitutional case-law, although the national dimension of the legality requirement varies depending on different constitutional arrangements in the countries.
77 24Scopus© Citations 4 Konstitucinis Non bis in idem principas baudžiamojoje justicijoje: šiuolaikinė samprata ir aktualūs taikymo klausimaiItem type:Publication, [The constitutional non bis in idem principle in criminal justice: the contemporary concept and current issues of application]research article[2021][S5][S001][44]; Konstitucija ir teisinė sistema. Liber Amicorum Vytautui Sinkevičiui : [recenzuotų mokslo straipsnių rinkinys]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021. ISBN 9786094880162., p. 599-642Straipsnyje nagrinėjamas visuotinai pripažintas teisės principas, draudžiantis dvigubą baudimą už tą patį nusikaltimą (non bis in idem). Tyrime išskiriami esminiai šio principo elementai, išvystyti Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Straipsnyje pateikiama non bis in idem principo loginė struktūra ir pabrėžiama, kad jos turinį atskleidžia atsakymai į tris esminius klausimus: 1) ką reiškia už nusikaltimą; 2) ką reiškia už tą patį (idem); 3) ką reiškia antrą kartą (bis) bausti ar persekioti. Išsamūs atsakymai į šiuos klausimus ir sudaro straipsnio turinį. Taip pat aptariamos klaidos, lemiančios non bis in idem pažeidimų nustatymą konkrečioje byloje, nurodomi šių pažeidimų galimi ištaisymo variantai, kuriuos gali pasirinkti teismas, atsižvelgdamas į baudžiamosios bylos specifiką.
175 99 Teisė į teisingą bylos nagrinėjimą: nuotoliniai procesaiItem type:Publication, [The right to a fair trial: remote procedures]research article[2021][S5][S001][27]; Konstitucija ir teisinė sistema. Liber Amicorum Vytautui Sinkevičiui : [recenzuotų mokslo straipsnių rinkinys]. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021. ISBN 9786094880162., p. 571-597Straipsnyje analizuojama teisės į teisingą bylos nagrinėjimą raiška pandeminiu / ekstremalios situacijos valstybėse laikotarpiu, šios teisės turinys teismo posėdžius organizuojant ir vykdant nuotoliniu būdu. Autoriai kelia probleminius klausimus, ar nuotolinis teismo procesas atitinka proceso dalyvių kaip baudžiamosios justicijos sudedamosios dalies teisėtus lūkesčius, ar vykdomas teisingumas nepraranda savo tikrojo veido, ar toks teisingumas yra realus, o galbūt tik regimybė. Analizuojant apžvelgiamos teisinės nuostatos dėl nuotolinio teisinio proceso, galiojusios iki pandemijos ir jo metu. Aptariamos teisėkūros iniciatyvos ir naujovės šiame teisiniame reguliavime. Straipsnio išvadose akcentuojama, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą negali būti nepagrįstai „susiaurinama“, negali būti ribojama kiekvieno asmens teisė gyvai kreiptis į teismą, o ne per nuotolį. Tiesa, straipsnyje pritariama, kad turi būti išlaikoma pusiausvyra tarp atitinkamų teisinių vertybių – visuomenės saugumo, sveikatos ir asmens teisės į tiesioginį dalyvavimą teisminiame nagrinėjime. Tačiau tai turi būti daroma vengiant spontaniškų ir momentinių teisėkūros iniciatyvų.
98 143 Informational theory of evidence and the problems of using the electronic means of proving in criminal procedureItem type:Publication, research article[2020][S5][S001][12] ;Shumylo, M.; Kaplina, V.Yearbook of Ukrainian law : collection of scientific papers / National academy of legal sciences of Ukraine. Kharkiv : Pravo, 2020, № 12. ISBN 9788080758370., p. 419-430Article deals with the topical for modern science of criminal procedural law and law enforcement practice question of use in criminal procedure digital evidence. Authors highlight that development of digital technologies, electronic forms of communication, Internet, transnational and transboundary nature of crimes, which are committed in the sphere of computer information, specific nature of creation of digital tracks, gives the opportunity to state the considerable broadening of the possibilities to use in proving digital evidences, and also cause the necessity of addressing to the solving the problems of proving, which appear in the conditions of digitalization, including the heritage of informational theory of proving, which gives the possibility to adapt the probative activity in criminal procedure to any future innovative discoveries, scientific and technical progress and define the place of the digital evidence among other procedural sources of evidence. During the research, it is found the factors, which influence negatively on the law enforcement practice, lead to recognition the evidence obtained in criminal proceeding as inadmissible. It is emphasized, that the cognitive potential in the aspect of development of the science of criminal procedure has the informational theory of criminal procedural proves. Relying on the fact that digital technologies are based on the methods of coding and transporting information using double code of encryption, which gives the possibility not only transport the information, but also recognize it after that, authors make the conclusion about suitability to use wider concept of «digital information» and «digital evidence » instead of concepts «electronic information» or «computer information». In order to formulate relevant conclusions, the authors refer to the legislation of foreign countries. The results of the study are formulated in the conclusions, where authors suggest definition of the concept of digital evidence and state the need to distinguish the digital evidence as an independent processual source of evidence.
88 46