Taikomosios psichologijos tyrimų laboratorija / Applied Psychology Research Laboratory

Antrinė trauma kelia reikšmingą riziką vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie susiduria su unikaliais profesiniais pavojais, įskaitant reguliarų susidūrimą su netinkamu elgesiu su vaikais. Nepaisant šios populiacijos pažeidžiamumo, antrinės traumos tyrimai daugiausia dėmesio skiria sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams ir tai palieka rimtas spragas supratime, kaip pačių specialistų patirtos nepalankios vaikystės patirtys, emocijų reguliacijos sunkumai ir savipagalbos kliūtys prisideda prie antrinės traumos vystymosi, bei kaip tokie apsauginiai veiksniai, kaip atsparumas, socialinė parama ir savipagalbos praktikos, gali sumažinti šias rizikas. Šis tyrimas bus pirmasis išsamiai nagrinėjantis asmeninės istorijos, emocijų reguliacijos, organizacinių kliūčių ir apsauginių išteklių sąveiką prognozuojant antrinės traumos trajektorijas tarp vaiko teisių apsaugos specialistų, pasitelkiant trijų matavimų tęstinį tyrimą 1,5 metų laikotarpyje. Tyrimo tikslas -analizuoti antrinės traumos rizikos ir apsauginius veiksnius pasitelkiant tris uždavinius: (1) analizuoti antrinės traumos ir rizikos bei apsauginių veiksnių sąsajas, (2) ištirti, kaip šie veiksniai prognozuoja antrinės traumos pokyčius 6 mėnesių laikotarpyje, ir (3) išnagrinėti šių veiksnių vaidmenį traumos vystymuisi per 1,5 metų laikotarpį. Tyrimo išvados suteiks naujų žinių, kurios bus naudingos mokslui ir įrodymais grįstoms prevencijos ir intervencijos strategijoms, specialiai pritaikytoms vaiko teisių apsaugos specialistams. Tyrimo rezultatai taip pat turi potencialo prisidėti prie aukštų darbuotojų kaitos rodiklių mažinimo, darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo, darbo kokybės gerinimo, bei prisidėti prie platesnių teigiamų pasekmių organizacijos politikai, mokymo programoms ir paramos sistemoms vaiko teisių apsaugos tarnybose.

Podoktorantūros stažuotės tikslas – gauti parodymus ir surinkti reikšmingą nusikaltimo tyrimui informaciją iš apklausiamojo asmens. Kontakto užmezgimas ir palaikymas yra viena esminių sudedamųjų apklausų nusikaltimų tyrime dalių. Kontakto užmezgimas nusikaltimų tyrimo kontekste apibrėžiamas kaip santykis tarp pareigūno ir apklausiamojo asmens, paremtas pagarba ir abipusiu tarpusavio poreikių ir tikslų supratimu, galinčiais padidinti reikšmingos (bylai) informacijos gavimo tikimybę. Tinkamas psichologinio kontakto užmezgimas su įtariamuoju yra akcentuojamas užsienio praktinėse rekomendacijose, skirtose teisėsaugos pareigūnams. Tyrimo tikslas – išnagrinėti psichologinius kontakto užmezgimo su įtariamuoju veiksnius, darančius poveikį parodymų nusikaltimų tyrime efektyvumui. Tyrimas yra aktualus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kontekstuose dėl kelių priežasčių: 1) kontakto užmezgimo akcentavimas baudžiamojo proceso apklausose atitinka etikos, humaniškumo bei žmogaus teisių standartus; 2) pažymėtinas tyrimų, susijusių su apklausų nusikaltimų tyrime psichologiniais veiksniais, trūkumas Lietuvoje; 3) šis tyrimas reikšmingas turint omenyje tarptautinių nusikaltimų paplitimą, terorizmo grėsmes; ir 4) iki šiol atliktuose kontakto užmezgimo (nusikaltimų tyrimo kontekstuose) tyrimuose nėra aiškaus konsensuso, kurie veiksniai yra daugiau, kurie mažiau svarbūs prognozuojant sėkmingą apklausų atlikimą. Nepakankamai dėmesio skiriama individualiems veiksniams (pvz. apklausiamojo asmens asmeninėms savybėms), taip pat kaip tinkamas kontakto užmezgimas nulemia teisingų ir melagingų parodymų atskyrimą.

Projekto tikslas – įvertinti seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimą Lietuvoje, gyvenimo eigoje, remiantis suaugusiųjų savistabos duomenimis ir sukurti lietuvišką simuliuoto avataro interviu (EIT) platformą, siekiant patobulinti specialistų, kurie apklausia vaikus įtariamos seksualinės prievartos atvejais, mokymą. Projekto uždaviniai: (1) Nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimą gyvenimo eigoje suaugusiųjų populiacijoje (suaugusiųjų klausiant, ar jie patyrė seksualinę prievartą vaikystėje, prieš sulaukiant 18 metų); (2) Sukurti lietuviškąją simuliuotų interviu platformos EIT (Empowering Interview Training) versiją; (3) Ištirti interviuotojų mokymų efektyvumą naudojant sukurtą platformą skirtingose eksperimentinėse sąlygose, kontroliuojant individualius psichosocialinius interviuotojų veiksnius, kurie gali turėti įtakos mokymų efektyvumui. (4) Atlikti simuliuotų interviu platformos (EIT) pilotinį tyrimą siekiant įvertinti mokymų efektyvumą praktikams, atliekantiems vaikų apklausas.

Siekiamas rezultatas: planuojamo tyrimo rezultatus bus įtraukta (1) duomenų bazė, talpinanti populiacinio tyrimo metu surinktus duomenis; (2) mokslinės publikacijos (įteiktos redakcijoms) aukšto cituojamumo faktorių turinčiuose moksliniuose žurnaluose; (3) pranešimai tarptautinėse konferencijose, ir (4) galutinis produktas – interaktyvios mokymo programos prototipas.

Aplinkosauginio pilietiškumo ugdymas yra vienas svarbiausių klimato kaitos sukeltų problemų sprendimo būdų. Šiandien ugdydami piliečius, kurie rūpinasi aplinkos apsauga, užtikriname, kad ateinančios kartos turės reikiamas žinias ir motyvaciją įveikti klimato kaitos problemas. Deja, kol kas nėra vieningų gairių bei įrodymais grįstų priemonių šiam tikslui pasiekti, ši stoka jaučiama tiek nacionaliniu, tiek Europos lygmeniu. Egzistuojantys teoriniai aplinkosauginio pilietiškumo modeliai stokoja pagrindimo tęstiniais ir intervenciniais tyrimais. Todėl, šio projekto kontekste bus atliekamas tęstinis intervencinis tyrimas, skirtas išsiaiškinti aplinkosauginio pilietiškumo formavimosi mechanizmą; intervencijai bus sukurta ir naudojama įrodymais grįsta ugdymo medžiaga, kuri galiausiai bus susisteminta į atviros prieigos metodinį leidinį Lietuvos ugdymo įstaigoms.

BIOTraCes kuria žinias, įrankius ir naujus metodus, kurie įgalina Transformacinius Pokyčius (TP), būtinus gamtai palankiai visuomenei sukurti. Projektui siekiama prisidėti prie įtraukesnės, veiksmingesnės ir teisingesnės viešosios politikos, vietos strategijų ir įmonių susirūpinimo dėl biologinės įvairovės, suderintos su Europos žaliuoju kursu ir tvarios plėtros tikslais. Siekdami šio tikslo bendradarbiausime su įvairiais suinteresuotųjų šalių tinklais apie 9 transformuojančias biologinės įvairovės naujoves didelio poveikio sektoriuose – žemės ūkio ir maisto, miškininkystės, vandens ir urbanizacijos. Šie vietiniai atvejų tyrimai visoje Europoje padės suprasti, kaip daugialypės ir dažnai marginalizuotos vertybės, tapatumas (susikirtimas) ir žinių sistemos, susijusios su gyvenimu ir rūpinimusi gamta, gali formuoti elgesį. Atvejo analizės metu bus sukurtas gerų ir nesėkmingų pavyzdžių portfelis, atskleidžiant galios blokavimą, sverto galimybes ir įgalinančius veikėjus bei išbandant bendrai sukurtas intervencijas. Taip pat bus analizuojamu netiesioginiai biologinės įvairovės nykimo veiksniai: struktūriniai veiksniai ir kliūtys, trukdančios priimti tvarius sprendimus ir elgseną. Transformacinių pokyčių teorija apibendrins išvadas, parodydama žingsnius biologinės įvairovės atkūrimo kelyje ir informuos apie viešąsias ir privačias strategijas bei metodus, kaip inicijuoti, paspartinti ir (padidinti) transformacinius pokyčius.

Paauglystė yra lemiamas raidos tarpsnis nenorminės lytinės tapatybės vystymuisi (pvz., Steensma et al., 2013), o kadangi paauglystėje tapatumas yra aktyviai svarstomas, todėl visi paaugliai neišvengiamai yra lytinio tapatumo paieškoje. Kadangi lytinio tapatumo sunkumai gali kliudyti paauglių gebėjimui veiksmingai atlikti paauglystės tarpsniui svarbias užduotis ir sukelti neigiamas trumpalaikes ir ilgalaikes pasekmes tiek fizinei, tiek psichologinei savijautai, todėl lytinio tapatumo sunkumų identifikavimas bei įvertinimas paauglystėje yra svarbus tiek teoriniu, tiek praktiniu požiūriu. Visgi turimos žinios apie paauglių lytinį tapatumą yra labai ribotos ir fragmentiškos, o Lietuvoje apskritai šis svarbus paauglių raidos aspektas menkai aptariamas, nekalbant apie su tuo susijusius mokslinius tyrimus. Lietuvoje vykdomi mokymai lytinio švietimo tematika remiasi užsienio šalių patirtimi, stokojama mokslinės bazės, kokia situacija yra Lietuvoje, nėra atsvaros užsienyje atliekamiems tyrimams. Todėl tyrimu, kuriame dalyvaus 400 paauglių, siekiama atskleisti paauglių lytinio tapatumo ir psichosocialinio funkcionavimo sąsajas vienerių metų laikotarpiu. Atlikti trys matavimai leis nustatyti paauglių lytinio tapatumo ir psichosocialinio funkcionavimo sąsajų ir jų kaitos laikui bėgant aspektą. Šio tyrimo rezultatai reikšmingi raidos psichologijos tyrimų, atliktų Lietuvoje ir užsienyje, kontekste dėl kelių priežasčių: 1) būtų galima praplėsti itin ribotas ir fragmentiškas žinias apie paauglių lytinį tapatumą ir psichosocialinį funkcionavimą; 2) galėtų padėti išgryninti paauglių lytinio tapatumo aspektus, būdingus mūsų kultūriniam kontekstui. Praktinė darbo nauda: galima būtų numatyti prevencinio darbo su paaugliais gaires, pagrįsti intervencines programas, skirtas prisitaikymo vėlyvoje paauglystėje gerinimui, bei parengti rekomendacijas. Taip pat tai padėtų mokyklos vykdomai politikai, susijusiai su švietimu lytiškumo srityje.

Šio tyrimo tikslas yra ištirti intymaus partnerio smurtą (IPS) patyrusių moterų tapatumo pokytį ir potrauminį augimą, atsižvelgiant į psichologinio atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmenį. Siekiant šio tikslo, tyrimą planuojame atlikti dviejose imtyse: (1) Moterų krizių centruose gyvenančių moterų, patyrusių intymaus partnerio smurtą imtyje (tęstinis tyrimas -trys tyrimo bangos) ir (2) intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų bendros populiacijos imtyje (skersinio pjūvio tyrimas). Tyrimo įgyvendinimo metu analizuosime traumos išreikštumo, potrauminio augimo, psichologinio atsparumo, įveikos, ir socialinės paramos sąsajas bei vertinsime intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų, gyvenančių krizių centruose, tapatumo pokytį laike ir potrauminį augimą. Taip pat siekiama įvertinti intymaus partnerio smurtą patyrusių moterų traumos paplitimą ir sunkumą bendroje populiacijos imtyje bei psichologinio atsparumo, įveikos ir socialinės paramos vaidmenį tapatumo pokyčiui ir potrauminiam augimui krizių centruose gyvenančių moterų ir bendros populiacijos imtyse.