Viešosios teisės institutas / Institute of Public Law

ERUA is unique amongst European Universities thanks to our geographical spread and our focus in the social sciences, humanities and arts. Our public value lies in our capacity to critically reflect and contribute to solving the global challenges with an interdisciplinary perspective which draws on our ongoing and fruitful dialogue with Science, Technology, Engineering and Maths (STEM). Objectives We are focused on building on our accomplishments, by focusing on 3 specific objectives of 1) building an interconnected and green campus, 2) focusing on a student-centred and reformist educational framework and 3) shaping a more just open and inclusive society. Linked to these special objectives, our flagships are focused on the 1) increase of mobility opportunity, 2) deployment of the virtual campus, 3) establishment of joint degrees, 4) launch of the Academic Innovation Lab, 5) creation of research-based clusters and 6) development of the Social Entrepreneurship Programme. Concept and methodology Based on these 3 specific objectives and 6 flagship initiatives, our joint strategy is broken down into 8 work packages: WP1: Management and Coordination WP2: Shaping ERUA’s Innovative Learning Pathways WP3: Structuring ERUA’s Research-Based Clusters WP4: Shaping ERUA’s Campus WP5: Achieving Social Change in ERUA’s Local Communities and Regions WP6: Shaping ERUA’s Alternative Entrepreneurship WP7: Shaping ERUA Through Student Engagement WP8: Communication and Impact Impact Our approach to impact is based on dialogue, as opposed to the paradigm of the generation of impact as an outward one-way road. Following that principle, we aim to increase the engagement of communities and individuals, generate new and improve content. Additionally our ambitions are to act as a role model for other institutions and become a key actor in the role universities are to play in tackling the great challenges of our time such as the digital and green revolution.

The Module ‘’Promoting the EU Values in Transitional Justice Policies” aims to fill the existing gap in the comprehensive understanding among students of Ukrainian legal and non-legal HEIs and wider public of the EU approach to restoring the rule of law and justice in situations of serious violations of international human rights law (IHRL) and international humanitarian law (IHL) during and aftermath armed conflicts. The Project will include the delivery of annual Certificate Programme (40 hours per year) ‘Promoting the EU Values in Transitional Justice Policies’: 8 lectures (off-line with simultaneous on-line streaming to distant attendees) with the following Workshop (off-line with simultaneous on-line streaming to distant attendees) and 12 practical sessions (on-line) offered to master’s students of law and international law studies and other non-legal faculties (political science, public administration, journalism, pedagogic science) as well as practitioners of different specialties (lawyers, state officials, CSO representatives).

This project purports to provide a European Fundamental Values based framework for the issues shaped and brought about by digitalization in Ukraine. For this purpose, the Interdisciplinary Research Hub on European Fundamental Values and Digitalization will be established at Yaroslav Mudryi National Law University (Kharkiv, Ukraine). The project consists of three parts: research, educational (sharing) and policy-making. The research part of the project will focus on the comprehensive analysis of the EU fundamental values, their modifications in the Digital Era, the way they are implemented into the EU legislation and the way they may be implemented in Ukraine. The project team will prepare a collective monograph on European Fundamental Values in Digital Era, series of articles, theses and arrange series of methodological schools for young researchers. The educational part shares the results of the research with various stakeholders – policymakers (deputies, members of parliamentary committees), legal practitioners, public servants, businesses, civil society actors and students (law students and students of technical universities). The results of the research will be shared by virtue of various events: annual conferences (three conferences (one conference each year) 16 academic hours each one), series of workshops for policymakers, legal practitioners, public servants, businesses and civil society actors (at least one workshop every 6 months with a duration of 30 academic hours each one), series of workshops for students (one workshop every two months during autumn and spring semesters each year with a duration of 8 academic hours each one). Policy-making part of the project will be based on the research and educational projects’ parts, as well as on the comparison of the European and Ukrainian perception of European fundamental values in the Digital Era and will result in issued recommendations for the mentioned stakeholders purporting to improve their practice.

Projektu siekiama sukurti vieningą ES mastu metodologiją ir standartus, skirtus nacionalinių ir tarpvalstybinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimui mediacijos būdu bei nustatyti aiškias gaires dėl vaiko įtraukimo į mediacijos procesą. Valstybėse narėse šeimos ginčų mediacijos atžvilgiu taikomos nesuderintos nuostatos, egzistuoja skirtingos praktikos ir trūksta šios srities ES teisinio reguliavimo. Galiojanti Mediacijos direktyva, apimanti civilines ir komercines bylas, numato tik mediacijos susitarimų vykdytinumo užtikrinimą nacionaliniu mastu, nuošalyje paliekant tarpvalstybinį vykdymą. Praktikoje, kaip rodo augantys skyrybų skaičiai ES, šeimos ginčų daugėja, didėja sutuoktinių mobilumas, plinta tarpkultūrinės šeimos. Taigi, daugėja situacijų, spręstinų keliose jurisdikcijose, atitinkamai – taikant skirtingą teisinį reguliavimą, dėl ko procesas tampa sudėtingesniu ir dar labiau kenkia vaikų interesams. Vykdant projektą bus peržiūrimi ES teisės aktai ir šeimos mediacijos praktika keliose pasirinktose valstybėse narėse, nagrinėjama šios srities mokslinė literatūra. Bus organizuojami interviu ir focus grupės diskusija esamų sistemų iššūkiams aptarti, taip pat apskritasis stalas – tyrimo metu gautų rezultatų aptarimui ir patikrinimui. Iki šiol atlikti moksliniai nekėlė klausimo dėl būtinybės keisti galiojančius ES mediacijos teisės aktus, nors poreikis imtis aktyvių priemonių išryškėjo plintant privalomajai mediacijai ir Europos Parlamentui 2018 m. pripažinus, kad galiojanti Mediacijos direktyva nepasiekė savo tikslų. Ši paraiška – inovatyvi savo tikslu nustatyti vieningus ES šeimos mediacijos praktikos standartus, įskaitant gaires dėl vaikų įtraukimo į mediaciją bei pasiūlyti vieningus reikalavimus šeimos mediatoriams. Pranešimai konferencijose, publikacijos bei bendradarbiavimas su ekspertais iš skirtingų valstybių, tikimasi, inicijuos diskusiją dėl poreikio peržiūrėti ES politiką dėl šeimos ginčų bei suderinti valstybių narių šeimos mediacijos sistemas.

Vietos savivaldos modelio paieška yra bendroji Europos šalių tendencija, kaip itin svarbus faktorius siekiant užtikrinti efektyvų valdymą kaip teisinės valstybės garantą.Valstybės valdžios ir vietos savivaldos veikimo koordinavimas yra būtinas norint racionaliai paskirstyti viešuosius resursus ir įgalinti valstybę spręsti svarbiausius klausimus ekonominių, politinių, karo iššūkių metu. Demokratinių viešojo administravimo modelių kūrimas lemia vietos savivaldos susitvarkymo vaidmenį, šios institucijos organizavimo ir veikimo principus, uždavinius, atsakomybės apimtis. Veiksminga vietos valdžios institucijų administracinės priežiūros sistema ir jos atsakomybė yra gyvybiškai svarbūs konstitucinio teisėtumo principui užtikrinti. Kai kurios Europos šalys orientuojasi į viešojo administravimo decentralizavimą, todėl vietos savivaldos sistemos reforma tampa decentralizacijos reforma, apimančia vietos savivaldos organų sistemos pokyčius, administracinę ir teritorinę reformą, galių ir finansinių išteklių perskirstymą. Šis metodas buvo aktualus posovietinėms šalims, kurios decentralizaciją laikė europinių standartų, ypač Europos vietos savivaldos chartijos, įgyvendinimo būdu. Kitų šalių patirtis rodo, kad demokratinių principų užtikrinimas negali atmesti tendencijos į centralizaciją ar recenralizaciją, kaip procesą, pakeitusį decentralizaciją dėl nepakankamų reformų rezultatų. Abi tendencijos gali būti panaudotos kuriant tinkamą nacionalinį valstybės valdžios modelį, atitinkantį istorinę patirtį , teritorijų organizavimo ypatumus, ekonominius ir kt. Todėl tolimesniems transformacijos procesams vietos savivaldos srityje reikalingi lyginamieji tokių šalių kaip Ukraina, Lenkija, Lietuva, Belgija, Didžioji Britanija, Italija, Prancūzija tyrimai, siekiant išanalizuoti gerąją patirtį ir sukurti subalansuotą vietos savivaldos modelį Ukrainai, kaip naujai ES kandidatei.

Religinės ar pasaulietinės prigimties įsitikinimai yra sąžinės reikalas, o sąžinės laisvė yra vienas iš šiuolaikinės visuomenės pagrindų. Nepaisant to, esame didėjančios sąžinės laisvės erozijos liudininkai, kuomet sekimas technologijų pagalba, religinė diskriminacija, perauklėjimo stovyklos ir kitos priemonės esmingai riboja religines ir kitas laisves. Visa tai smarkiai susilpnina sąžinės laisvę visame pasaulyje. Nors sąžinės laisvė Europos liberaliosiose demokratijose garantuojama teisės, sąžinės konfliktų Europoje kyla vis daugiau, o pasaulieti nė teisė problemos ne tai kad nesprendžia, bet ją tik dar labiau gilina. Tuo tarpu teisė paremta religijos autoritetu kai kuriose valstybėse riboja sąžinės laisvę, o kai kur religinę teisę vis dar bandoma paversti vieninteliu teisės šaltiniu. Respublikinės, musulmoniškos ar krikščioniškos prigimties įsitikinimus paverčiant privaloma teise, dalies žmonių visuomeninio gyvenimo principai bet kokiu atveju yra paneigiami, o tokie teisės pagilinti sąžinės konfliktai tarp žmonių gali tapti bendruomenių, valstybių ar civilizacijų nesutarimų priežastimi. Šiuo projektu siekiama permąstyti šiuolaikinę sąžinės laisvės sampratą apskritai ir ypač Europos liberaliosiose demokratijose bei musulmonų daugumą sudarančiose valstybėse. Analizuojant konkrečius Lenkijos, Prancūzijos, Indonezijos ir Turkijos atvejus siekiama įžvelgti kaip keičiasi sąžinės laisvės situacija. Vertinama bus vertybinių pokyčių teisiniu požiūriu tema. Pavyzdžiui, tyrime nagrinėjamas musulmonų mažumos padėties Europoje ir įtampos tarp pokrikščioniškos Europos ir musulmonų teisės tradicijų, kas liečia sąžinės laisvės sampratą, klausimas.