Viešosios teisės institutas / Institute of Public Law

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos teisinio reglamentavimo, numatančio energetikos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų veiklos priežiūrą, problemos ir įvertintos nenuoseklaus ir skubotai keičiamo teisinio reglamentavimo, numatančio ūkio subjektų veiklos priežiūrą, įtaka energetikos įmonių ir vartotojų teisėms. Pirmojoje baigiamojo darbo dalyje aptariama ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslo samprata energetikos sektoriuje. Antroje dalyje analizuojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą energetikos sektoriuje reglamentuojančių įstatymų raida, ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančių įstatymų energetikos sektoriuje sistema, aptartos ūkio subjektų veiklos priežiūrą energetikos sektoriuje vykdančios institucijos bei galima šių institucijų kompetencijų kolizija, taip pat išanalizuotas Viešojo administravimo įstatymo suderinamumas su energetikos sektoriaus įstatymais. Trečioji baigiamojo darbo dalis skirta per teismų praktikos analizę atskleisti nenuoseklaus ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinio reglamentavimo įtaką ūkio subjektų ir vartotojų teisėms. Atlikus tyrimą, pasitvirtino ginamasis teiginys, kad teisinio reglamentavimo nuoseklumo stoka ūkio subjektų veiklos priežiūroje energetikos sektoriuje ir įstatymų leidybos skuba daro neigiamą poveikį energijos vartotojų ir ūkio subjektų interesams.

This research examines the role of dissenting opinions in the final acts of constitutional courts, focusing on their legal nature, functions and impact on judicial decision-making. The study combines doctrinal and comparative analysis of the practices of the Constitutional Court of Ukraine, the Federal Constitutional Court of Germany and the Supreme Court of the United States, as well as relevant international standards. Particular attention is paid to the discrepancy between the normative regulation of dissenting opinions in Ukraine and their actual application in judicial practice. The results of the research demonstrate that dissenting opinions serve as an important instrument for enhancing transparency, accountability and the quality of judicial reasoning, while also raising concerns regarding legal certainty and institutional authority. Based on the findings, the study systematizes the theoretical and practical aspects of dissenting opinions, evaluates their impact on the legitimacy and authority of constitutional courts, identifies gaps in Ukrainian legislation, and proposes targeted legislative improvements.

This master thesis critically explores the evolution of freedom of expression in the digital age, examining how European legal frameworks – specifically the European Convention on Human Rights (ECHR) and European Union (EU) law – balance this fundamental right against the unique challenges of algorithmic curation, privatized internet governance, and competing human rights. The primary objectives of the research are to identify the historical and legal foundations of free speech, assess the disruptive impact of the digital architecture (namely its speed, scale, and permanence), evaluate the EU's shift toward "European digital constitutionalism" via the Digital Services Act (DSA) and General Data Protection Regulation (GDPR), and analyze judicial balancing tests applied by the ECtHR and CJEU. The research concludes that the traditional conception of freedom of expression as a purely negative liberty is structurally inadequate for the modern "algorithmic marketplace of ideas." The unchecked power of private intermediaries necessitates robust procedural safeguards and algorithmic transparency to prevent severe online harms without triggering "collateral censorship." Furthermore, resolving the tension between uninhibited expression, hate speech, and the "right to be forgotten" relies on dynamic judicial proportionality tests that rigorously prioritize informational self- determination and public order without sacrificing democratic pluralism.

Pagrindinis dėmesys šiame magistriniame darbe skiriamas Vyriausybės atstovo instituto administracinio teisinio statuso analizei. Siekiant tinkamai atskleisti Vyriausybės atstovo administracinį teisinį statusą, šiame darbe atlikta Vyriausybės atstovo instituto atsiradimo ir šio instituto reglamentavimo raidos Lietuvoje, apžvalga. Atskleidžiama Vyriausybės atstovo samprata. Taip pat, analizuojamos Vyriausybės atstovo teisės ir pareigos, skyrimo tvarka, įgaliojimai, atsakomybė, skatinimo tvarka, darbo užmokestis, socialinės garantijos ir Vyriausybės atstovo apskrityse įgaliojimų įgyvendinimo mechanizmas. Atlikus lyginamąją analizę, pasirenkant penkias valstybes, kuriose Vyriausybės atstovo institutas gerokai skiriasi, nustatyta, kad Lietuvoje įtvirtintas Vyriausybės atstovo instituto reguliavimas yra paprastas, aiškus ir veiksmingas, palyginti su užsienio valstybėse veikiančiu Vyriausybės atstovo institutu. Nustatyta, kad kitose valstybėse šis institutas yra sudėtingesnis. Atlikus empirinį tyrimą, nustatyta, kad Vyriausybės atstovo instituto svarbiausi veiklos trūkumai yra šie: ilgai trunkantys teisminiai procesai, Vyriausybės atstovams nesuteiktas įgaliojimas stabdyti savivaldybių priimtų prieštaraujančių sprendimų įsigaliojimo, dideli darbo krūviai.

The master's thesis examines the legal nature of the individual constitutional complaint, its role as a mechanism of constitutional control, as well as the effectiveness of its adjudication. The work covers both theoretical and practical aspects: starting from the historical aspects of individual constitutional complaint among multiple jurisdictions to the assessment of actual necessity of this instrument and its influence in modern time, based on examples of Ukraine, the Republic of Lithuania and the Federal Republic of Germany. Main attention is paid to applicability of this mechanism in modern legal systems of constitutional control, in conjunction with multinational and supranational institutions. The work contains the author's recommendations for improving the legislative regulation and mechanisms for the protection of constitutional rights using the mechanism of constitutional control.

Šio magistro darbo nagrinėjama tema – „Korupcijos prevencijos priemonių taikymas Valstybinės mokesčių inspekcijos veikloje“. Juo siekiama išanalizuoti ir įvertinti korupcijos prevencijos sistemą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, korupcijos prevencijos priemonių taikymo problemas, analizuojant asmenų, atsakingų už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, funkcijas, veiklos problemas bei siūlant sprendimų variantus. Darbe buvo iškelti trys uždaviniai, atitinkamai pagal juos struktūruoti skyriai ir poskyriai. Pirmuoju uždaviniu siekta, analizuojant mokslinę literatūrą, apibrėžti korupcijos sampratą, jos priežastis, formas ir rūšis. Korupcijos reiškinys plačiai tiriamas, todėl mokslininkai korupciją skirsto įvairiais požiūriais. Atsižvelgiant į skirtingų autorių pateiktas įžvalgas, šiame darbe pagrįstai pasirinkta platesnė, tačiau aiški ir praktiškai pritaikoma korupcijos samprata, kurią siūlo „Transparency International“ – korupcija, kaip piktnaudžiavimas patikėta galia siekiant asmeninės naudos. Antruoju uždaviniu buvo analizuojama korupcijos prevencijos sistema Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, aptariant taikomas priemones, tokias kaip interesų konfliktų prevencija, etikos normos, vidaus kontrolės mechanizmai ir korupcijos prevencijos programos. Įgyvendinant antrąjį uždavinį buvo pastebėta, kad priemonių efektyvumas siejamas su jų praktiniu taikymu, darbuotojų atsakomybe ir požiūrio į korupcijos prevenciją. Trečiuoju uždaviniu, remiantis atliktu empiriniu tyrimu interviu metodu, buvo vertinama asmenų, atsakingų už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą, veikla, nustatomos jos problemos bei siūlomi problemų sprendimo variantai. Įgyvendinant išsikeltus uždavinius, buvo pasirinkta mišri metodologija. Darbo metu taikyti šie tyrimo metodai: literatūros lyginimo metodas, analizuojant kaip skirtingi autoriai apibrėžia korupciją, analizės metodas, naudotas empirinis interviu tyrimo metodas. Apibendrinimo metodas naudotas susisteminti duomenis ir pateikti pastebėjimus dėl galimų korupcijos prevencijos priemonių tobulinimo. Dokumentų analizės metodas taikytas nagrinėjant teisės aktus, nacionalinius ir tarptautinius dokumentus, analizuojančius korupcijos reiškinį ir korupcijos prevenciją.

The master thesis examines the link between climate change and the realization of fundamental human rights. Through a range of legal acts, it analyses the gradual recognition of this link and its significance. The study addresses the adverse impacts of climate change on the enjoyment of several fundamental human rights, including the right to life, health and an adequate standard of living, as well as its impact on the rights of vulnerable groups. It also examines the emergence and development of environmental human rights, particularly the right to a clean, healthy and sustainable environment, together with the corresponding State obligations in the field of environmental protection. The thesis evaluates the effectiveness of human rights protection mechanisms, both judicial and alternative, and their adequacy in the context of climate change. It analyses relevant case law concerning climate-related human rights violations and approaches to assessing the admissibility of relevant applications. The research identifies challenges in ensuring adequate protection of human rights against the adverse effects of climate change and highlights the need for further development of existing legal policies and protection mechanisms.

This thesis examines the effectiveness of the ombudsperson institution as a mechanism of human rights protection in Europe. Through a comparative-legal analysis of Nordic, Iberian, and Central and Eastern European models - assessed against the Venice Commission's Principles on the Protection and Promotion of the Ombudsman Institution (2019) and UN General Assembly Resolution A/RES/79/177 (2024) - and through case studies. The research demonstrates that the non-binding character of ombudsperson recommendations constitutes a functional advantage in conditions of rule-of-law erosion, that constitutional-review standing is the single most consequential institutional design variable for effective rights protection, and that the contemporary expansion of the ombudsperson's mandate marks a qualitative transformation of the institution from a complaint-handling body into a multi-functional National Human Rights Institution. The findings are directly relevant to Ukraine's ongoing institutional reform process in the context of post-war reconstruction and European Union accession.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas administraciniuose ginčuose yra svarbus veiksmingos teisinės gynybos užtikrinimo aspektas. Darbe analizuojami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp proceso šalių ypatumai ir teismų praktikoje taikomi kriterijai, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Magistro darbą sudaro įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados ir naudotos literatūros sąrašas. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama bylinėjimosi išlaidų instituto raida, samprata bei teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir užsienio valstybėse, aptariant pagrindinius bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principus, jų taikymo ypatumus bei reikšmę užtikrinant asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Taip pat nagrinėjami Lietuvos ir užsienio valstybių teisinio reglamentavimo skirtumai bei panašumai, atskleidžiant skirtingus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo modelius ir jų taikymo praktiką administraciniuose ginčuose. Antrojoje darbo dalyje analizuojamos bylinėjimosi išlaidų rūšys administraciniuose ginčuose, aptariant jų turinį, teisinę prigimtį bei priteisimo sąlygas. Taip pat nagrinėjami atskirų bylinėjimosi išlaidų rūšių ypatumai, jų atribojimas bei praktinės problemos, kylančios taikant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą administraciniame procese. Trečiojoje darbo dalyje atliekama aktualiausios Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų administraciniuose ginčuose analizė bei teismų sprendimų vertinimas. Šioje dalyje nagrinėjami teismų formuojami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo kriterijai, atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjektams ypatumai bei praktikoje kylantys probleminiai aspektai, atskleidžiant jų reikšmę vienodos teismų praktikos formavimui. Baigiamojoje darbo dalyje apibendrinami atlikto tyrimo rezultatai, pateikiami pagrindiniai tyrimo vertinimai bei siūlymai, skirti bylinėjimosi išlaidų reglamentavimo ir jo taikymo praktikos tobulinimui.

The master thesis examines functioning of quasi-court institutions in several European countries. In the first Chapter the definition of a quasi-court institution was analyzed. Besides, some significant features and classification of the institution were distinguished. Case law provided with deeper understanding and explanation of the features of quasi-courts. In the second Chapter quasi-courts on the European Union level were considered. In particular, functioning of different Boards of European Union Agencies were deeply analyzed and compared with significant features of a quasi-court institution. Additionally, this Chapter describes European Ombudsman as a type of quasi-court institution, its powers and procedure of case resolution. In the third Chapter system of quasi-courts in Lithuania, France, Germany and the United Kingdom were examined. The analysis provides also with the examination of importance of each institution. Moreover, the comparison of the systems of these countries were given in the master thesis.