Viešosios teisės institutas / Institute of Public Law

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotos teisinio reglamentavimo, numatančio energetikos sektoriuje veikiančių ūkio subjektų veiklos priežiūrą, problemos ir įvertintos nenuoseklaus ir skubotai keičiamo teisinio reglamentavimo, numatančio ūkio subjektų veiklos priežiūrą, įtaka energetikos įmonių ir vartotojų teisėms. Pirmojoje baigiamojo darbo dalyje aptariama ūkio subjektų veiklos priežiūros tikslo samprata energetikos sektoriuje. Antroje dalyje analizuojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą energetikos sektoriuje reglamentuojančių įstatymų raida, ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojančių įstatymų energetikos sektoriuje sistema, aptartos ūkio subjektų veiklos priežiūrą energetikos sektoriuje vykdančios institucijos bei galima šių institucijų kompetencijų kolizija, taip pat išanalizuotas Viešojo administravimo įstatymo suderinamumas su energetikos sektoriaus įstatymais. Trečioji baigiamojo darbo dalis skirta per teismų praktikos analizę atskleisti nenuoseklaus ūkio subjektų veiklos priežiūros teisinio reglamentavimo įtaką ūkio subjektų ir vartotojų teisėms. Atlikus tyrimą, pasitvirtino ginamasis teiginys, kad teisinio reglamentavimo nuoseklumo stoka ūkio subjektų veiklos priežiūroje energetikos sektoriuje ir įstatymų leidybos skuba daro neigiamą poveikį energijos vartotojų ir ūkio subjektų interesams.

This research examines the role of dissenting opinions in the final acts of constitutional courts, focusing on their legal nature, functions and impact on judicial decision-making. The study combines doctrinal and comparative analysis of the practices of the Constitutional Court of Ukraine, the Federal Constitutional Court of Germany and the Supreme Court of the United States, as well as relevant international standards. Particular attention is paid to the discrepancy between the normative regulation of dissenting opinions in Ukraine and their actual application in judicial practice. The results of the research demonstrate that dissenting opinions serve as an important instrument for enhancing transparency, accountability and the quality of judicial reasoning, while also raising concerns regarding legal certainty and institutional authority. Based on the findings, the study systematizes the theoretical and practical aspects of dissenting opinions, evaluates their impact on the legitimacy and authority of constitutional courts, identifies gaps in Ukrainian legislation, and proposes targeted legislative improvements.

The master's thesis examines the legal nature of the individual constitutional complaint, its role as a mechanism of constitutional control, as well as the effectiveness of its adjudication. The work covers both theoretical and practical aspects: starting from the historical aspects of individual constitutional complaint among multiple jurisdictions to the assessment of actual necessity of this instrument and its influence in modern time, based on examples of Ukraine, the Republic of Lithuania and the Federal Republic of Germany. Main attention is paid to applicability of this mechanism in modern legal systems of constitutional control, in conjunction with multinational and supranational institutions. The work contains the author's recommendations for improving the legislative regulation and mechanisms for the protection of constitutional rights using the mechanism of constitutional control.

This thesis asks whether the Fundamental Rights Impact Assessment (FRIA) under Article 27 of Regulation (EU) 2024/1689 actually protects fundamental rights before high-risk AI is deployed, or whether it ends up as a paper exercise - and what design lessons follow for Ukraine. The study sets out the constitutional foundation of the AI Act under Article 114 TFEU and the New Legislative Framework, traces the relationship between high-risk AI deployment and the Charter of Fundamental Rights, and draws normative criteria from the Data Protection Impact Assessment under Article 35 GDPR and from the Human Rights Impact Assessment tradition. It then analyses Article 27 doctrinally and compares it against the HRIA and DPIA, the Dutch FRAIA, the Canadian Directive on Automated Decision-Making, and the Corporate Sustainability Due Diligence Directive. The central finding is that Article 27 is built in a way that pushes deployers toward box-ticking: it satisfies none of the four HRIA process criteria as binding legal requirements and only partly meets the content criteria. The thesis turns that diagnosis into a connected set of seven design choices for Ukraine, grounded in Articles 3 and 22 of the Constitution and tailored to Draft Law No. 8153, the National AI Concept, and wartime institutional capacity. It shows that approximation under Article 474 of the EU- Ukraine Association Agreement requires Ukraine to reach the same protective result as EU law, which permits (and in fact calls for) a Ukrainian FRIA stronger than its EU model.

The master thesis examines functioning of quasi-court institutions in several European countries. In the first Chapter the definition of a quasi-court institution was analyzed. Besides, some significant features and classification of the institution were distinguished. Case law provided with deeper understanding and explanation of the features of quasi-courts. In the second Chapter quasi-courts on the European Union level were considered. In particular, functioning of different Boards of European Union Agencies were deeply analyzed and compared with significant features of a quasi-court institution. Additionally, this Chapter describes European Ombudsman as a type of quasi-court institution, its powers and procedure of case resolution. In the third Chapter system of quasi-courts in Lithuania, France, Germany and the United Kingdom were examined. The analysis provides also with the examination of importance of each institution. Moreover, the comparison of the systems of these countries were given in the master thesis.

The master thesis examines the link between climate change and the realization of fundamental human rights. Through a range of legal acts, it analyses the gradual recognition of this link and its significance. The study addresses the adverse impacts of climate change on the enjoyment of several fundamental human rights, including the right to life, health and an adequate standard of living, as well as its impact on the rights of vulnerable groups. It also examines the emergence and development of environmental human rights, particularly the right to a clean, healthy and sustainable environment, together with the corresponding State obligations in the field of environmental protection. The thesis evaluates the effectiveness of human rights protection mechanisms, both judicial and alternative, and their adequacy in the context of climate change. It analyses relevant case law concerning climate-related human rights violations and approaches to assessing the admissibility of relevant applications. The research identifies challenges in ensuring adequate protection of human rights against the adverse effects of climate change and highlights the need for further development of existing legal policies and protection mechanisms.

This master thesis critically explores the evolution of freedom of expression in the digital age, examining how European legal frameworks – specifically the European Convention on Human Rights (ECHR) and European Union (EU) law – balance this fundamental right against the unique challenges of algorithmic curation, privatized internet governance, and competing human rights. The primary objectives of the research are to identify the historical and legal foundations of free speech, assess the disruptive impact of the digital architecture (namely its speed, scale, and permanence), evaluate the EU's shift toward "European digital constitutionalism" via the Digital Services Act (DSA) and General Data Protection Regulation (GDPR), and analyze judicial balancing tests applied by the ECtHR and CJEU. The research concludes that the traditional conception of freedom of expression as a purely negative liberty is structurally inadequate for the modern "algorithmic marketplace of ideas." The unchecked power of private intermediaries necessitates robust procedural safeguards and algorithmic transparency to prevent severe online harms without triggering "collateral censorship." Furthermore, resolving the tension between uninhibited expression, hate speech, and the "right to be forgotten" relies on dynamic judicial proportionality tests that rigorously prioritize informational self- determination and public order without sacrificing democratic pluralism.

Pagrindinis dėmesys šiame magistriniame darbe skiriamas Vyriausybės atstovo instituto administracinio teisinio statuso analizei. Siekiant tinkamai atskleisti Vyriausybės atstovo administracinį teisinį statusą, šiame darbe atlikta Vyriausybės atstovo instituto atsiradimo ir šio instituto reglamentavimo raidos Lietuvoje, apžvalga. Atskleidžiama Vyriausybės atstovo samprata. Taip pat, analizuojamos Vyriausybės atstovo teisės ir pareigos, skyrimo tvarka, įgaliojimai, atsakomybė, skatinimo tvarka, darbo užmokestis, socialinės garantijos ir Vyriausybės atstovo apskrityse įgaliojimų įgyvendinimo mechanizmas. Atlikus lyginamąją analizę, pasirenkant penkias valstybes, kuriose Vyriausybės atstovo institutas gerokai skiriasi, nustatyta, kad Lietuvoje įtvirtintas Vyriausybės atstovo instituto reguliavimas yra paprastas, aiškus ir veiksmingas, palyginti su užsienio valstybėse veikiančiu Vyriausybės atstovo institutu. Nustatyta, kad kitose valstybėse šis institutas yra sudėtingesnis. Atlikus empirinį tyrimą, nustatyta, kad Vyriausybės atstovo instituto svarbiausi veiklos trūkumai yra šie: ilgai trunkantys teisminiai procesai, Vyriausybės atstovams nesuteiktas įgaliojimas stabdyti savivaldybių priimtų prieštaraujančių sprendimų įsigaliojimo, dideli darbo krūviai.

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas administraciniuose ginčuose yra svarbus veiksmingos teisinės gynybos užtikrinimo aspektas. Darbe analizuojami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp proceso šalių ypatumai ir teismų praktikoje taikomi kriterijai, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Magistro darbą sudaro įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados ir naudotos literatūros sąrašas. Pirmojoje darbo dalyje analizuojama bylinėjimosi išlaidų instituto raida, samprata bei teisinis reglamentavimas Lietuvoje ir užsienio valstybėse, aptariant pagrindinius bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principus, jų taikymo ypatumus bei reikšmę užtikrinant asmens teisę į veiksmingą teisminę gynybą. Taip pat nagrinėjami Lietuvos ir užsienio valstybių teisinio reglamentavimo skirtumai bei panašumai, atskleidžiant skirtingus bylinėjimosi išlaidų paskirstymo modelius ir jų taikymo praktiką administraciniuose ginčuose. Antrojoje darbo dalyje analizuojamos bylinėjimosi išlaidų rūšys administraciniuose ginčuose, aptariant jų turinį, teisinę prigimtį bei priteisimo sąlygas. Taip pat nagrinėjami atskirų bylinėjimosi išlaidų rūšių ypatumai, jų atribojimas bei praktinės problemos, kylančios taikant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutą administraciniame procese. Trečiojoje darbo dalyje atliekama aktualiausios Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų administraciniuose ginčuose analizė bei teismų sprendimų vertinimas. Šioje dalyje nagrinėjami teismų formuojami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir atlyginimo kriterijai, atstovavimo išlaidų priteisimo viešojo administravimo subjektams ypatumai bei praktikoje kylantys probleminiai aspektai, atskleidžiant jų reikšmę vienodos teismų praktikos formavimui. Baigiamojoje darbo dalyje apibendrinami atlikto tyrimo rezultatai, pateikiami pagrindiniai tyrimo vertinimai bei siūlymai, skirti bylinėjimosi išlaidų reglamentavimo ir jo taikymo praktikos tobulinimui.

Baigiamajame darbe analizuojamos tiek teorinės, tiek praktinės problemos, kylančios reglamentuojant vietos savivaldos subjektų – savivaldybių tarybų narių ir merų – teisinę atsakomybę. Praktinės problemos atskleidžiamos vertinant teisės aktus, numatytą teisinės atsakomybės reglamentavimą, teismų sprendimus. Analizuojamos teisinės atsakomybės rūšys (civilinė, administracinė, baudžiamoji...), praktinis teisės aktų taikymas. Tyrimo tikslas – ištirti vietos savivaldos subjektų (mero ir savivaldybių tarybos narių) teisinės atsakomybės reguliavimą, įvertinti jo taikymo praktiką, nustatyti galimus reguliavimo trūkumus ir įvardinti galimas tobulinimo kryptis. Lietuvos teisinėje bazėje įtvirtinta teisinės atsakomybės sistema užtikrina vietos savivaldos subjektų atsakomybės teisinį reguliavimą, bet ji yra sudėtinga, plačiai išdėstyta teisės aktuose, nesudarant bendros sistemos, vidaus teisės aktai yra dažnai keičiami, nesukuriant vieningos tvarkos. Pastebėtina, kad vietos savivaldoje veikiantys valstybės politikai nėra tiesiogiai atsakingi už savo priimtus neteisingus sprendimus. Vietos savivaldos valstybės politikai neneša tarnybinės atsakomybės, išskyrus, kai ji taikoma už VPIDĮ reglamentuojamus pažeidimus. Taikant teorinius ir empirinius mokslinio tyrimo metodus, įrodyta, kad vietos savivaldos subjektams (vietos politikams) taikomas teisinės atsakomybės reguliavimas pasižymi fragmentiškumu ir matomais praktinio taikymo trūkumais (tarnybinės atsakomybės instituto valstybės politiko veikloje neapibrėžtumas), dėl to ir nėra užtikrinamas atsakomybės neišvengiamumo principo įgyvendinimas.