Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20057
Now showing1 - 8 of 8
  • Projekto tikslas - siekiant stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijas viešinti ir skleisti moksinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus Lietuvoje ir už jos ribų, leidžiant periodinius mokslo leidinius.

      9
  • Projektu siekiama sukurti vieningą ES mastu metodologiją ir standartus, skirtus nacionalinių ir tarpvalstybinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimui mediacijos būdu bei nustatyti aiškias gaires dėl vaiko įtraukimo į mediacijos procesą. Valstybėse narėse šeimos ginčų mediacijos atžvilgiu taikomos nesuderintos nuostatos, egzistuoja skirtingos praktikos ir trūksta šios srities ES teisinio reguliavimo. Galiojanti Mediacijos direktyva, apimanti civilines ir komercines bylas, numato tik mediacijos susitarimų vykdytinumo užtikrinimą nacionaliniu mastu, nuošalyje paliekant tarpvalstybinį vykdymą. Praktikoje, kaip rodo augantys skyrybų skaičiai ES, šeimos ginčų daugėja, didėja sutuoktinių mobilumas, plinta tarpkultūrinės šeimos. Taigi, daugėja situacijų, spręstinų keliose jurisdikcijose, atitinkamai – taikant skirtingą teisinį reguliavimą, dėl ko procesas tampa sudėtingesniu ir dar labiau kenkia vaikų interesams. Vykdant projektą bus peržiūrimi ES teisės aktai ir šeimos mediacijos praktika keliose pasirinktose valstybėse narėse, nagrinėjama šios srities mokslinė literatūra. Bus organizuojami interviu ir focus grupės diskusija esamų sistemų iššūkiams aptarti, taip pat apskritasis stalas – tyrimo metu gautų rezultatų aptarimui ir patikrinimui. Iki šiol atlikti moksliniai nekėlė klausimo dėl būtinybės keisti galiojančius ES mediacijos teisės aktus, nors poreikis imtis aktyvių priemonių išryškėjo plintant privalomajai mediacijai ir Europos Parlamentui 2018 m. pripažinus, kad galiojanti Mediacijos direktyva nepasiekė savo tikslų. Ši paraiška – inovatyvi savo tikslu nustatyti vieningus ES šeimos mediacijos praktikos standartus, įskaitant gaires dėl vaikų įtraukimo į mediaciją bei pasiūlyti vieningus reikalavimus šeimos mediatoriams. Pranešimai konferencijose, publikacijos bei bendradarbiavimas su ekspertais iš skirtingų valstybių, tikimasi, inicijuos diskusiją dėl poreikio peržiūrėti ES politiką dėl šeimos ginčų bei suderinti valstybių narių šeimos mediacijos sistemas.

      27
  • Vietos savivaldos modelio paieška yra bendroji Europos šalių tendencija, kaip itin svarbus faktorius siekiant užtikrinti efektyvų valdymą kaip teisinės valstybės garantą.Valstybės valdžios ir vietos savivaldos veikimo koordinavimas yra būtinas norint racionaliai paskirstyti viešuosius resursus ir įgalinti valstybę spręsti svarbiausius klausimus ekonominių, politinių, karo iššūkių metu. Demokratinių viešojo administravimo modelių kūrimas lemia vietos savivaldos susitvarkymo vaidmenį, šios institucijos organizavimo ir veikimo principus, uždavinius, atsakomybės apimtis. Veiksminga vietos valdžios institucijų administracinės priežiūros sistema ir jos atsakomybė yra gyvybiškai svarbūs konstitucinio teisėtumo principui užtikrinti. Kai kurios Europos šalys orientuojasi į viešojo administravimo decentralizavimą, todėl vietos savivaldos sistemos reforma tampa decentralizacijos reforma, apimančia vietos savivaldos organų sistemos pokyčius, administracinę ir teritorinę reformą, galių ir finansinių išteklių perskirstymą. Šis metodas buvo aktualus posovietinėms šalims, kurios decentralizaciją laikė europinių standartų, ypač Europos vietos savivaldos chartijos, įgyvendinimo būdu. Kitų šalių patirtis rodo, kad demokratinių principų užtikrinimas negali atmesti tendencijos į centralizaciją ar recenralizaciją, kaip procesą, pakeitusį decentralizaciją dėl nepakankamų reformų rezultatų. Abi tendencijos gali būti panaudotos kuriant tinkamą nacionalinį valstybės valdžios modelį, atitinkantį istorinę patirtį , teritorijų organizavimo ypatumus, ekonominius ir kt. Todėl tolimesniems transformacijos procesams vietos savivaldos srityje reikalingi lyginamieji tokių šalių kaip Ukraina, Lenkija, Lietuva, Belgija, Didžioji Britanija, Italija, Prancūzija tyrimai, siekiant išanalizuoti gerąją patirtį ir sukurti subalansuotą vietos savivaldos modelį Ukrainai, kaip naujai ES kandidatei.

      26
  • Religinės ar pasaulietinės prigimties įsitikinimai yra sąžinės reikalas, o sąžinės laisvė yra vienas iš šiuolaikinės visuomenės pagrindų. Nepaisant to, esame didėjančios sąžinės laisvės erozijos liudininkai, kuomet sekimas technologijų pagalba, religinė diskriminacija, perauklėjimo stovyklos ir kitos priemonės esmingai riboja religines ir kitas laisves. Visa tai smarkiai susilpnina sąžinės laisvę visame pasaulyje. Nors sąžinės laisvė Europos liberaliosiose demokratijose garantuojama teisės, sąžinės konfliktų Europoje kyla vis daugiau, o pasaulieti nė teisė problemos ne tai kad nesprendžia, bet ją tik dar labiau gilina. Tuo tarpu teisė paremta religijos autoritetu kai kuriose valstybėse riboja sąžinės laisvę, o kai kur religinę teisę vis dar bandoma paversti vieninteliu teisės šaltiniu. Respublikinės, musulmoniškos ar krikščioniškos prigimties įsitikinimus paverčiant privaloma teise, dalies žmonių visuomeninio gyvenimo principai bet kokiu atveju yra paneigiami, o tokie teisės pagilinti sąžinės konfliktai tarp žmonių gali tapti bendruomenių, valstybių ar civilizacijų nesutarimų priežastimi. Šiuo projektu siekiama permąstyti šiuolaikinę sąžinės laisvės sampratą apskritai ir ypač Europos liberaliosiose demokratijose bei musulmonų daugumą sudarančiose valstybėse. Analizuojant konkrečius Lenkijos, Prancūzijos, Indonezijos ir Turkijos atvejus siekiama įžvelgti kaip keičiasi sąžinės laisvės situacija. Vertinama bus vertybinių pokyčių teisiniu požiūriu tema. Pavyzdžiui, tyrime nagrinėjamas musulmonų mažumos padėties Europoje ir įtampos tarp pokrikščioniškos Europos ir musulmonų teisės tradicijų, kas liečia sąžinės laisvės sampratą, klausimas.

      31
  • Europoje konstitucinių teismų krizės nebėra retas reiškinys, tačiau kompleksinės jų priežasčių ir sprendimo būdų analizės pasigendama. O neužtikrinus efektyvios konstitucinės kontrolės, demokratinei valstybei kyla grėsmė. Tad svarbu išsiaiškinti, kas lemia kylančias konstitucinių teismų krizes ir kas galėtų padėti užkirsti kelią jų atsiradimui. Tyrimas grindžiamas prielaida, kad vienas iš esminių elementų veiksmingam Konstitucinio Teismo funkcionavimui yra sklandus jo sudėties formavimas (atnaujinimas). Tyrimo tikslas – išanalizuoti konstitucinių teismų krizės priežastimi galinčius tapti konstitucinių teismų teisėjų skyrimo mechanizmus bei remiantis kitų ES valstybių nacionaline konstitucine patirtimi rasti galimus tokių krizių sprendimus. Atliekant tyrimą bus analizuojama Lietuvos Konstitucinio Teismo teisėjų skyrimo procedūra kitų ES valstybių (ypač tų, kurios buvo susidūrusios su panašiomis konstitucinėmis krizėmis, kaip antai Lenkija, Čekija, Slovakija ir kt.) nacionalinio konstitucinio ir ordinarinio teisinio reguliavimo kontekste, identifikuojami trūkumai, tiriamos galimybes sumažinti teisėjų skyrime dalyvaujančių valstybės institucijų įtaką Konstitucinio Teismo veiklai per teisėjų skyrimo procesą. Tyrimu taip pat siekiama išsiaiškinti Konstitucinio Teismo formavime dalyvaujančių valstybės valdžios institucijų atsakomybės nevykdant konstitucinių įgaliojimų ribas. Tyrimo rezultatai: pasiūlyti teisinio reguliavimo pokyčiai, kurie sudarytų prielaidas minimizuoti politinių institucijų įtaką konstitucinių teismų veiklai, inter alia jų sudėties formavimui, ir taip išvengti galimų konstitucinių teismų krizių ateityje. Keliama problema yra aktuali ne vienai ES valstybei, įskaitant ir tas, kurios kol kas nesusidūrė su situacijomis, tad projekto rezultatai bus naudingi komparatyviniams moksliniams tyrimams, be kita ko, dėl konstitucinių teismų veiklos efektyvumo, konstitucinio teisinės valstybės pricipo diktuojamų reikalavimų vykdant konstitucinį teisingumą laikymosi.

      28