Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20057
Now showing1 - 10 of 49
  • research article[2021][S7][S001][8]
    Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1791–1992. Kaunas : Obuolys, 2021. ISBN 9786094844065., p. 4-11
      13
  • research article[2020][S8][S001][2];
    Jarašiūnas, Egidijus
    ;
    Juršėnas, Česlovas
    lrt.lt. Vilnius : LRT, 2020, lapkričio 8 d.., p. 1-2

    Nepaisant vis kylančių diskusijų dėl Seimo rinkimų sistemos, Lietuvos parlamentas iki šiol renkamas pagal mišriąją rinkimų sistemą – prieš 28 metus po ilgų diskusijų priimtą Vokietijos pavyzdžiu paremtą kompromisinį modelį. Kaip atrodė rinkimai sovietinio režimo sąlygomis? Kokių pokyčių sovietinėje rinkimų sistemoje įvyko atgimimo metu? Kaip vyko pirmi laisvi parlamento rinkimai 1990 m.? Kodėl ir kokiomis aplinkybėmis įtvirtinta iki šiol galiojanti Seimo rinkimų sistema? Pasibaigus Seimo rinkimams, LRT.lt baigia straipsnių ciklą, kuriame pristatyti pagrindiniai procesai, atvedę mus į šiandieninę parlamento rinkimų sistemą.

      11
  • book[2019][K5][S001][69];
    Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019

    Šio naujo leidinio skaitytojas turėjo galimybę susipažinti su Lietuvoje 2018 metais įvykusiais reikšmingais teisinio reguliavimo ir praktikos pokyčiais viešosios ir privatinės teisės, baudžiamosios justicijos ir tarptautinės teisės srityse. Juos lėmė nauji visuomenės ir valstybės socialinės, ekonominės, politinės raidos poreikiai, pasikeitę ir naujai besiformuojantys visuomeniniai santykiai, būtinumas kuo veiksmingiau apsaugoti žmogaus teises bei laisves. Teisinio reguliavimo tobulinimas, naujų teisinio poveikio priemonių paieška yra neišvengiamas ir nuolatinis procesas. Ne mažiau svarbu analizuoti teisinio reguliavimo naujovių turinį, įvertinti jų tinkamumą spręsti visuomenei ir valstybei rūpimas problemas. Būtent to siekė leidinio autoriai, bet ar jiems tai pavyko padaryti, tesprendžia skaitytojas. Kad ir kaip būtų, bet pro atidesnio skaitytojo akis neturėjo praslysti leidinyje pateikta Konstitucinio Teismo suformuota nauja konstitucinė doktrina, kad jeigu Konstitucinis Teismas pripažįsta įstatymą prieštaraujančiu Konstitucijai dėl to, kad jis iš teisinių santykių subjektų reikalauja neįmanomų dalykų, – toks įstatymas teisinių santykių subjektams negali sukelti teisinių padarinių; jų negali sukelti ir poįstatyminiai teisės aktai, kuriais buvo įgyvendinamas minėtas antikonstituciniu pripažintas įstatymas. Ne mažiau svarbi 2018 m. pradėtų daryti Konstitucijos pataisų, leisiančių įvesti individualų konstitucinį skundą (dėl jų įvyko pirmas balsavimas), analizė. Besidomintiems viešąja teise, turėtų būti naudingi straipsniai, kuriuose nagrinėjami valstybės tarnybos reforma, teismų sistemos pertvarkymai, pasikeitimai reikalavimų gimdyti namuose srityje bei kai kurie Vyriausiojo administracinio teismo praktikos pokyčiai. 2018 metais pagrindiniai privatinės teisės srityje įvykę pokyčiai sietini tiek su ES teisės reikalavimų įgyvendinimu mūsų teisinėje sistemoje (turizmo teisės reforma, BDAR taikymo pradžia), tiek ir su siekiu patobulinti nacionalinį teisinį reglamentavimą tam tikrose srityse: įgyvendinant atnaujintą mediacijos civilinėje justicijoje modelį ar autorių teises ginantiems asmenims suteikiant papildomų įrankių (interneto svetainių blokavimas). 2018 metais pagrindiniai teisinio reguliavimo pokyčiai, įvykę Lietuvos baudžiamosios justicijos srityse, sietini su ES teisės plėtra mūsų teisinėje sistemoje. Priimtais BK ir BPK pakeitimais ir papildymais buvo įgyvendinti ES teisės aktuose įtvirtinti asmens teisių apsaugos baudžiamojoje justicijoje minimalūs reikalavimai, sukurtos papildomos prielaidos užtikrinti EŽTK ir kitų tarptautinių žmogaus teisių apsaugos standartų tinkamą praktinį įgyvendinimą, sustiprintas atsakas ypač pavojingomis nusikalstamoms veikoms. Žmogaus teisių apsaugos klausimai akcentuojami ir 2018 metų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų praktikoje. Nuosekliai formuodamas vienodą teismų praktiką ir išgrynindamas teismų precedentus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pateikė teisės išaiškinimo taisykles dėl duomenų, gautų vykdant slaptus tyrimo veiksmus, leistinumo. Vairavimo apsvaigus nuo alkoholio baudžiamosiose bylose pasisakė dėl baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimo – tinkamo individualizavimo, jų taikymo ypatumų ir kitų klausimų. 2018 metai dar kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė yra dinamiška teisės sistema, o Lietuvai pasaulinio lygio aktualijos įvairiais aspektais gali būti labai artimos. Pagrindiniai šios teisės sistemos pokyčiai vyko įvairiose srityse, iš kurių Lietuvai reikšminga buvo EŽTT reforma, kuri 16-uoju protokolu suteikė galimybę aukščiausio lygio nacionaliniams teismams kreiptis konsultacinės išvados dėl EŽTK klausimų; EŽTT spręstos Lietuvos bylos patvirtino svarbius psichikos sutrikimų turinčių asmenų teisių apsaugos principus; o kai kurios bylos Europos Sąjungos Teisingumo Teisme atspindėjo labai panašias aktualijas, kurios svarstomos ir mūsų teismuose, kaip, pavyzdžiui, tos pačios lyties sutuoktinių teisės skirtingose ES valstybėse narėse. 2018 m. aktyvuota Tarptautinio Baudžiamojo Teismo jurisdikcija agresijos nusikaltimui, t. y. pirmą kartą tarptautinės teisės istorijoje atsirado universali tarptautinė institucija, įgaliota taikyti individualią baudžiamąją atsakomybę už šį nusikaltimą. Lietuvai, kaip valstybei, priklausomai nuo tarptautinio saugumo situacijos, tai svarbus įvykis. Nors 2018 m. tarptautiniu mastu nebuvo užbaigti tarptautinės konvencijos dėl verslo ir žmogaus teisių principų įgyvendinimo rengimo darbai, Lietuvai ši tema įgyja vis didesnę svarbą 2018 m. įvykusios narystės Europos ekonominio bendradarbiavimo organizacijoje kontekste ir rengiant 2-ąjį nacionalinį veiksmų planą šioje srityje. Svarbu, kad ir 2018 m. akredituota Nacionalinė žmogaus teisių institucija aktyviai įsitrauktų į šią veiklą. Tikėtina, kad tiek tie pokyčiai, kurie buvo glaustai analizuoti šiame leidinyje, tiek ir visi kiti, kurių dėl jų gausos neturėjome galimybės apžvelgti, prisidės prie veiksmingesnės Lietuvos žmonių teisių apsaugos, sukurs prielaidas efektyvesnei teismų bei viešojo valdymo institucijų veiklai. Leidinio iniciatoriai tikisi, kad kitais metais pasirodysiantis analogiškas leidinys, skirtas svarbiems teisinio reguliavimo pokyčiams, įvyksiantiems 2019 metais, bus daug didesnės apimties, įvairesnis, o akademinė bendruomenė dar drąsiau analizuos šių pokyčių poveikį. Rengti leidinį kviesime prisijungti kitų aukštųjų mokyklų teisės mokslininkus, teisėjus, advokatus, prokurorus, kitus teisės praktikus. Tai leis pateikti išsamesnę reikšmingų teisinio reguliavimo naujovių analizę, geriau prognozuoti jų įtaką socialiniams procesams.

      18
  • research article[2018][S5][S001][7]
    Lietuvos konstitucionalizmas: ištakos, raida ir dabartis. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2018. ISBN 9789955688419., p. 166-172
      25
  • research article[2018][S5][S001][7]
    Lietuvos konstitucionalizmas: ištakos, raida ir dabartis. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2018. ISBN 9789955688419., p. 140-146

    1990 m. vasario 24 d. įvyko rinkimai į Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą [šiame straipsnyje vartojamas pavadinimas „Lietuvos TSR“. – V. S.]. Per pastaruosius 50 metų tai buvo pirmieji tikrai laisvi ir demokratiniai rinkimai, juose dalyvavo įvairios politinės partijos ir organizacijos, tarpusavyje konkuravo ir asmenybės, ir rinkimų programos. Į 141 deputato vietą pretendavo net 472 kandidatai1. Rinkimus triuškinama balsų persvara laimėjo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (toliau – Sąjūdis), kurio iškeltų arba remiamų kandidatų programose buvo aiškiai įrašytas siekis atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Taigi, balsuodami už Sąjūdžio iškeltus ir jo remiamus kandidatus, rinkėjai suteikė jiems tautos mandatą atkurti Lietuvos nepriklausomybę. Išrinkus Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą pirmiausia reikėjo atsakyti į klausimą, iš kur gali atsirasti nepriklausoma Lietuvos valstybė. Ar ji atsiranda vėl įgyvendinus tautų apsisprendimo teisę, ar modifikavus Lietuvos TSR, ar atsiskyrus nuo Sovietų Sąjungos (secesija, išstojimas iš jos), ar ji yra prieškario nepriklausomos Lietuvos Respublikos tęsinys? Atsakymo į šį klausimą buvo ieškoma ir principinė Sąjūdžio pozicija buvo suformuluota dar iki rinkimų, bet dabar ją reikėjo paversti šios Aukščiausiosios Tarybos valia, reikėjo sukurti teisinę valstybės nepriklausomybės atkūrimo schemą2. Kita vertus, reikėjo atsakyti į klausimą, ar išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba gali iš karto priimti Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“. Kitaip tariant, kaip autentišką tautos valią išreikšti per esamas Lietuvai primestas sovietines institucijas, kaip nepriklausomybei atkurti panaudoti šią Lietuvos TSR Aukščiausiąją Tarybą ir kartu „neįsiteisinti“ Lietuvos TSR struktūrose? Čia slypėjo tam tikras pavojus. Jeigu būtent Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba atkuria nepriklausomybę, tai iš kur atsiranda nepriklausoma Lietuvos valstybė? Su kokiu teritoriniu vienetu yra susijusi ką tik išrinkta Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba? Jeigu su Lietuvos Tarybų Socialistine Respublika, tai ar Lietuvos TSR yra valstybė? Ar tai, kad būtent Lietuvos TSR Aukščiausioji Taryba atkuria nepriklausomybę, vėliau nebus

      43
  • research article[2018][S5][S001][26]
    Lietuvos konstitucionalizmas: ištakos, raida ir dabartis. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2018. ISBN 9789955688419., p. 67-92

    Lietuva, per neilgą tarpukario nepriklausomybės laikotarpį nuėjusi kaip reta turiningą konstitucinės raidos kelią, prisitaikė laikotarpiui, visuotinai laikomam antruoju konstitucijų raidos etapu, konstitucinei teisei davusiu vadinamąsias vidurinės kartos konstitucijas, būdingus – demokratinius ir autoritarinius – konstitucinius aktus ir spėjo šioje srityje įgyti neįkainojamą patirtį.

      67
  • research article[2018][S5][S001][5]
    Lietuvos konstitucionalizmas: ištakos, raida ir dabartis. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2018. ISBN 9789955688419., p. 173-177
      22
  • conference paper[2018][P2a][S001][4]
    Людська гідність як конституційна цінність : Матеріали міжнародного науково-практичного семінару, присвяченого пам’яті професора Л. Юзькова, Київ, З0 березня 2018 року. Київ : Конституційний Суд України ; Інститут держави і права ім. В.М. Корецького Національної академії наук України, 2018., p. 31-34
      17
  • book[2017][K5][S001][799]; ; ;
    Vilnius: Registrų centras, 2017
      17
  • review article[2017][C5][S001][16]
    Konstitucinė jurisprudencija : Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo biuletenis. Vilnius : Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 2017, Nr. 4 (48)., p. 240-255
      13