Verslo ir ekonomikos institutas / Institute of Busines and Economics
Kibernetinio saugumo sprendimai verslui mobiliųjų programėlių (aplikacijų) diegimo konteksteItem type:ETD, [Cybersecurity Solutions for Business in the Context of Mobile Application Implementation]magister thesis[2026][S003]Gudelevičius, DylanasTemos aktualumas. Sparčiai vykstant verslo skaitmenizacijai ir mobiliosioms platformoms tampant pagrindine paslaugų teikimo ašimi, iškilo nauji, specifiniai kibernetinio saugumo iššūkiai. Mobiliosios programėlės šiandien yra kritinė verslo infrastruktūra, tačiau jų diegimo greitis dažnai pralenkia saugumo užtikrinimo procesus. Tyrimas yra itin aktualus dėl augančio mobiliųjų įrenginių pažeidžiamumo, griežtėjančio ES teisinio reguliavimo (TIS2 direktyva) bei būtinybės rasti pusiausvyrą tarp technologinių inovacijų ir organizacijos kibernetinio atsparumo. Tyrimo problema. Pagrindinė mokslinė problema – sisteminio ir holistinio požiūrio trūkumas integruojant saugumo sprendimus į mobiliųjų aplikacijų kūrimo ir diegimo ciklus. Verslo sektoriuje identifikuotas „vadybinis aklumas“, kai saugumas traktuojamas tik kaip techninė IT funkcija, o ne kaip strateginė verslo rizikos valdymo dalis. Dėl šios priežasties organizacijoms trūksta vientiso modelio, kuris apjungtų technologijas, procesus ir vadybinę lyderystę. Tyrimo objektas – kibernetinio saugumo valdymo sprendimai ir jų integravimo procesai verslo mobiliųjų programėlių diegimo kontekste. Tyrimo tikslas – išanalizavus teorinius aspektus, teisinę bazę bei atlikus empirinį tyrimą, sukonstruoti holistinį kibernetinio saugumo valdymo modelį, užtikrinantį saugių mobiliųjų inovacijų diegimą verslo sektoriuje. Metodologija. Darbe taikyta sisteminė mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, lyginamoji analizė bei grafinis modeliavimas. Empiriniam tyrimui pasirinktas kokybinis metodas – pusiau struktūrizuoti interviu su 17 aukščiausios kvalifikacijos kibernetinio saugumo ekspertų iš skirtingų sektorių (įskaitant „Microsoft“, „ESET“, FinTech ir akademinį sluoksnį). Duomenų interpretavimui naudota turinio (content) analizė. Pagrindiniai rezultatai ir išvados: Teorinė analizė atskleidė, kad mobiliosios aplikacijos dėl savo architektūros (API sąsajų, trečiųjų šalių bibliotekų) reikalauja specifinių, proaktyvių užkardinimo priemonių, tokių kaip RASP, DevSecOps metodologija ir DI įgalintas monitoringas. Empirinis tyrimas parodė, kad TIS2 direktyva tampa esminiu katalizatoriumi vadovybės įsitraukimui, tačiau sėkmingam saugumui būtina transformuoti požiūrį iš „IT sąnaudų“ į „investiciją į verslo tęstinumą“. Sukonstruotas Holistinis kibernetinio saugumo valdymo modelis įrodo, kad maksimalus atsparumas pasiekiamas tik per technologinio automatizavimo, procesinio nuoseklumo ir žmonių (vadybos) kompetencijų sinergiją. Tyrimo metu iškelta hipotezė patvirtinta: integruotas ir kompleksinis saugumo sprendimų diegimas reikšmingai sumažina incidentų riziką ir užtikrina ilgalaikį verslo operacinį atsparumą.
11 Kibernetinio saugumo sprendimai finansinių technologijų (FinTech) įmonių sistemų tobulinimuiItem type:ETD, [Cybersecurity Solutions for Improving Financial Technology (FinTech) Company Systems]magister thesis[2026][S003]Vilčinski, OlegMagistro baigiamajame darbe nagrinėjami kibernetinio saugumo sprendimai finansinių technologijų (FinTech) įmonių sistemų tobulinimo kontekste. Tyrimo tikslas – išanalizuoti kibernetinio saugumo sprendimų poveikį FinTech paslaugų vartotojų patirčiai ir pateikti rekomendacijas šių sprendimų optimizavimui. Darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmojoje dalyje apžvelgiama kibernetinio saugumo samprata, FinTech sektoriaus specifinės rizikos, teisinė reguliavimo bazė (NIS2, DORA, BDAR, Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymas) bei vartotojo patirties (UX) ir kibernetinio saugumo sąveika. Antrojoje dalyje pristatoma tyrimo metodologija – pasirinktas kiekybinis anketinės apklausos metodas, suformuluoti penki tyrimo konstruktai (suvokiamas saugumas, autentifikacijos patirtis, naudojimo patogumas, pasitikėjimas platforma, elgsenos ketinimai). Trečiojoje dalyje pateikiami tyrimo, kuriame dalyvavo 236 aktyvūs FinTech paslaugų vartotojai Lietuvoje, rezultatai. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pasitikėjimas platforma yra stipriausias vartotojų lojalumo prediktorius (r²=0,098), o naudojimo patogumas ir suvokiamas saugumas yra lygiaverčiai pasitikėjimą lemiantys veiksniai (r²=0,060 ir r²=0,056 atitinkamai). Šie rezultatai patvirtina, kad FinTech sektoriuje saugumas ir vartotojo patirtis yra neatsiejami procesai – efektyvus jų balansavimas yra esminis konkurencinis pranašumas.
5 Dirbtinio intelekto sistemų diegimas organizacijose kibernetinio saugumo užtikrinimo konteksteItem type:ETD, [Implementation of Artificial Intelligence Systems in Organizations in the Context of Cybersecurity]magister thesis[2025][S003]Pavalkis, MantasBaigiamojo darbo tema yra aktuali šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje, kurioje organizacijos susiduria su didėjančiu kibernetinių grėsmių skaičiumi ir sudėtingumu. Augantis kibernetinių atakų pavojus reikalauja inovatyvių sprendimų, o dirbtinio intelekto (DI) technologijos tampa viena iš perspektyviausių krypčių užtikrinant organizacijų atsparumą. Šiame darbe nagrinėjamas DI sistemų diegimo organizacijose veiksmingumas bei su tuo susiję iššūkiai kibernetinio saugumo užtikrinimo srityje. Tyrimo objektas – dirbtinio intelekto sistemų diegimo procesas organizacijose. Tyrimo tikslas – įvertinti dirbtinio intelekto sprendimų veiksmingumą ir iššūkius organizacijų kibernetinio saugumo kontekste. Darbo uždaviniai: 1) išanalizuoti DI technologijų taikymo galimybes ir iššūkius kibernetinio saugumo srityje remiantis moksline literatūra; 2) atlikti empirinius tyrimus organizacijose; 3) pateikti įžvalgas bei rekomendacijas dėl DI sistemų diegimo. Empiriniame tyrime taikyti kokybiniai metodai: atlikta mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruoti interviu su ekspertais, naudotas turinio analizės metodas duomenų interpretacijai. Tyrimo metu nustatyta, kad DI sprendimai reikšmingai prisideda prie grėsmių aptikimo ir incidentų valdymo efektyvumo, tačiau jų diegimą riboja duomenų kokybė, sprendimų skaidrumo stoka ir darbuotojų kompetencijų trūkumas. Rekomenduojama organizacijoms plėtoti vidinius gebėjimus, užtikrinti aiškią duomenų valdymo politiką ir skirti dėmesio etiniams aspektams, susijusiems su DI sprendimų priėmimu. Darbo struktūrą sudaro įvadas, trys pagrindiniai skyriai, išvados ir rekomendacijos. Pirmame skyriuje analizuojama mokslinė literatūra apie DI taikymą kibernetiniam saugumui, antrame – pateikiama tyrimo metodologija, trečiame – pristatomi ir analizuojami tyrimo rezultatai.
88 NATO kritinės energetinės infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimas hibridinių grėsmių valdymo kontekste: pasaulinės patirties analizėItem type:ETD, [Ensuring the Cybersecurity of NATO's Critical Energy Infrastructure in the Context of Hybrid Threat Management: Analysis of Global Experience]magister thesis[2025][S003]Čiurienė, JurgitaBaigiamojo darbo tikslas – sukurti NATO kritinės energetinės infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimo modelį hibridinių grėsmių valdymo kontekste. Pirmoje dalyje nagrinėjamos NATO šalių kritinės energetinės infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimo hibridinių grėsmių kontekste spektras. Antroje dalyje analizuojama NATO šalių reakcijos į hibridines grėsmes, trečiojoje – pateikiamas ir analizuojamas NATO kritinės energetinės infrastruktūros kibernetinio saugumo užtikrinimo hibridinių grėsmių valdymo kontekste tyrimo modelis.
30 Kibernetinio saugumo užtikrinimas šalyje siekiant efektyvaus globalizacijos iššūkių valdymoItem type:ETD, [Ensuring Cyber Security in the Country for Effective Management of Globalization Challenges]master thesis[2024][S003]Numgaudis, AudriusMagistro baigiamajame darbe nagrinėjamas kibernetinio saugumo užtikrinimas šalyje, siekiant efektyviai spręsti globalizacijos keliamus iššūkius, pateiktas šalies kibernetinio saugumo užtikrinimo ir globalizacijos iššūkių valdymo modelis ir remiantis ekspertiniu vertinimu tikrinamas empiriškai. Pirmajame skyriuje aptariama kibernetinio saugumo samprata, pagrindiniai principai ir veiksniai, bei jų įtaka šiuolaikinei visuomenei. Antrajame skyriuje analizuojama pasaulinė kibernetinio saugumo valdymo patirtis globalizacijos kontekste. Trečiajame skyriuje aptariama kibernetinio saugumo užtikrinimo Lietuvoje siekiant efektyvaus globalizacijos iššūkių valdymo tyrimo metodologija. Ketvirtajame skyriuje konstruojamas teorinis Lietuvos kibernetinio saugumo užtikrinimo ir globalizacijos iššūkių valdymo modelis. Darbe parengtas kibernetinio saugumo užtikrinimo ir globalizacijos iššūkių valdymo modelis gali būti pritaikytas kuriant veiksmingą kibernetinio saugumo politiką Lietuvoje, gali padėti nustatyti, kaip geriau valdyti kibernetinį saugumą, siekiant efektyviai įveikti globalizacijos iššūkius.
49 X informacinės sistemos vertinimas kibernetinio saugumo aspektuItem type:ETD, [Assessment of X Information System at Cyber Security Aspects]master thesis[2023][S003]Parnarauskienė, AlinaMagistro baigiamajame darbe taikant holistinį požiūrį yra išanalizuotas informacinės sistemos vertinimo kibernetinio saugumo aspektu procesas, išgryninami pagrindiniai proceso elementai, identifikuojama vertinimo imtis (veiklos ir priemonės), vertinimo problematika, neatitikties (formalios atitikties) atsiradimo priežastys. Taikant visuminį požiūrį, šiuolaikinius mokslinius ir gerosios praktikos metodus, kuriamas objektyvaus informacinės sistemos kibernetinio saugumo vertinimo modelis ir patikrinamas empiriškai, atliekant ekspertinį kokybinį tyrimą. Pirmame skyriuje analizuojami informacinės sistemos kibernetinio saugumo vertinimo teoriniai aspektai, išgryninami teoriniai proceso elementai, imtis ir identifikuojama informacinės sistemos kibernetinio saugumo vertinimo, atitikties kibernetinio saugumo reikalavimams problematika, iškeliama hipotezė. Antrame skyriuje pateikiama tyrimo metodologija, identifikuojami empirinio tyrimo dalyviai, duomenų rinkimo šaltiniai, duomenų rinkimo metodai, kokybinio tyrimo duomenų patikimumo užtikrinimo būdai. Trečiame skyriuje apibendrinami ir susisteminami ekspertinio tyrimo metu gauti duomenys, patvirtinama arba atmetama hipotezė, daromos išvados, tikslinamas teoriniu pagrindu sukurtas ir empiriniu tyrimu pagrįstas objektyvaus informacinės sistemos kibernetinio saugumo vertinimo modelis, identifikuojamos informacinių sistemų kibernetinio saugumo vertinimo proceso tobulinimo kryptys, pateikiami siūlymai objektyviam informacinės sistemos kibernetinio saugumo vertinimui atlikti.
83 12 Skaitmeninio turinio kibernetinis saugumas - DDOS atakų prevencija ir apsauga skaitmeninio turinio prieinamumui užtikrintiItem type:ETD, [Cyber Security of Digital Content - Prevention and Protection of DDOS Attacks to Ensure Availability of Digital Content]master thesis[2023][S003]Lisovskis, VitalijusŠio magistro darbo tikslas - išanalizuoti skaitmeninio turinio apsaugos nuo DDoS atakų aspektus Telia Lietuva įmonėje ir pateikti rekomendacijas esamoms apsaugos priemonėms tobulinti. Darbą sudaro išsamus teorinis DDoS atakų ir apsaugos technologijų tyrimas, kibernetinės saugos teisinio reglamentavimo Lietuvoje analizė ir kokybinis tyrimas, kurio metu buvo atlikti pusiau struktūruoti interviu su Telia Lietuva klientais. Tyrimo rezultatai parodė, kad DDoS atakos gali turėti reikšmingą poveikį skaitmeninio turinio prieinamumui ir verslo funkcijoms. Nepaisant to, kad Telia Lietuva klientai iš esmės yra patenkinti teikiamomis saugumo priemonėmis, tyrimas atskleidė, kad, atsižvelgiant į nuolat besikeičiančią kibernetinio saugumo aplinką, būtina nuolat tobulėti. Investicijos į naujas technologijas, bendradarbiavimas su kitais paslaugų teikėjais, klientų švietimas ir darbuotojų mokymas - tai vienos iš rekomendacijų, į kurias atkreiptas dėmesys šiame dokumente. Be to, dokumente pabrėžiama, kad teisinis reguliavimas yra svarbus veiksnys užtikrinant veiksmingą prevenciją ir apsaugą nuo DDoS atakų, todėl būtina reguliariai peržiūrėti ir atnaujinti teisines nuostatas. Šiame dokumente pateikiama vertingų įžvalgų apie DDoS atakų prevenciją ir apsaugą nuo jų skaitmeninio turinio erdvėje, kurios gali būti naudingos Telia Lietuva ir kitoms su panašiais iššūkiais susiduriančioms organizacijoms.
30 16