Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20043
Rodoma1 - 4 iš 4
  • Item type:ETD,
    Klimato kaitos teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektai
    [Legal Regulation and Practical Aspects of Climate Change]
    magister thesis[2026][S001]
    Kasparavičiūtė, Gabrielė

    Magistro baigiamojo darbo tema yra „Klimato kaitos teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektai“. Tema yra aktuali, nes klimato kaita yra globali problema, kelianti neigiamus padarinius aplinkai, žmonių sveikatai, ekonomikai ir visuomenės gerovei. Siekiant stabdyti klimato kaitą svarbu sukurti patikimą teisinį reguliavimą ir analizuoti, ar klimato kaitos mažinimo priemonės praktikoje užtikrina realius emisijų mažinimo rezultatus ir kokios kliūtys trukdo jų įgyvendinimui. Darbo objektas yra klimato kaitos teisinis reglamentavimas ir jo praktinio įgyvendinimo aspektai atsinaujinančių energijos išteklių plėtros srityje Lietuvos Respublikoje. Darbo tikslas – atskleisti klimato kaitos teisinį reglamentavimą ir praktinio įgyvendinimo probleminius aspektus atsinaujinančių energijos išteklių plėtros srityje Lietuvos Respublikoje. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) išnagrinėti klimato kaitos sampratą ir ypatumus; 2) aptarti klimato kaitos ES ir nacionalinį teisinį reglamentavimą; 3) išanalizuoti energetikos sektoriaus reikšmę klimato kaitos kontekste; 4) atskleisti atsinaujinančių energijos išteklių plėtros teisinio reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo probleminius aspektus Lietuvoje. Tyrimo rezultatai parodė, kad tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu AEI plėtra yra viena svarbiausių klimato kaitos švelninimo krypčių. Lietuvoje didelė dalis pagamintos elektros energijos buvo iš AEI, šį pokytį nulėmė padidėjusi gamyba AEI elektrinėse, ypač vėjo ir saulės. Dėl to tyrime pasirinkta analizuoti teismų praktiką būtent šiuo aspektu – siekiant nustatyti, su kokiomis teisinėmis ir praktinėmis kliūtimis susiduriama diegiant bei eksploatuojant vėjo ir saulės elektrines. Nustatyta, kad praktikoje kyla ginčų dėl leidimų išdavimo, poveikio aplinkai vertinimo, prisijungimo prie elektros tinklų, paramos administravimo, visuomenės informavimo, pavienių teisinio reguliavimo konstitucingumo klausimų bei teisinio neapibrėžtumo ir procedūrų neaiškumo klausimų. Tai rodo poreikį užtikrinti aiškesnį teisinį reguliavimą, nuoseklesnes administracines procedūras bei suprantamesnį informacijos pateikimą visuomenei. Vis dėlto, įvertinus nagrinėtą teismų praktiką, nėra pakankamo pagrindo teigti, kad nustatytos problemos yra sisteminės ar iš esmės stabdo atsinaujinančios energetikos plėtrą Lietuvoje. Atliekant tyrimą buvo taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizės, dokumentų analizės, sisteminis, loginis, lyginimo, teismų praktikos analizės ir apibendrinimo metodai. Darbą sudaro: santrumpų sąrašas, įvadas, keturi skyriai, išvados, literatūros sąrašas, santrauka lietuvių ir anglų kalbomis. Pirmajame skyriuje atskleidžiama klimato kaitos samprata ir ypatumai. Antrajame skyriuje aptariamas klimato kaitos teisinis reglamentavimas ES ir Lietuvos lygmeniu. Trečiajame skyriuje nagrinėjamas energetikos sektorius klimato kaitos kontekste bei atsinaujinančios energetikos reikšmė klimato kaitos mažinimui. Ketvirtajame skyriuje analizuojami AEI plėtros teisinio reguliavimo ir praktinio įgyvendinimo probleminiai aspektai. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados.

      15
  • Item type:ETD,
    Miškų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimo problemos
    [Problems in the exercise of property rights of forest owners]
    magister thesis[2026][S001]
    Žalpys, Vainius

    Magistro darbe analizuojamos miškų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimo probleminiai aspektai, atskleidžiant konstitucinių principų, teisinio reguliavimo, viešojo intereso bei teismų praktikos reikšmę šių teisių realizavimui. Darbe siekiama įvertinti miškų savininkų nuosavybės teisių įgyvendinimo problemas. Taikyti mokslinės literatūros analizė, sisteminis, lyginamasis ir dokumentų analizės metodai. Atlikta analizė parodė, kad miškų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimas nėra absoliutus ir yra reikšmingai veikiamas specialiojo miško teisinio režimo, viešojo intereso apsaugos bei aplinkosauginių reikalavimų. Nustatyta, kad praktikoje problemos kyla tiek dėl nuosavybės teisės ribojimų apimties, tiek dėl institucinio reguliavimo ir atsakomybės taikymo mechanizmų. Tai leidžia formuoti išvadą, kad miškų savininkų nuosavybės teisės įgyvendinimas grindžiamas privataus ir viešojo intereso pusiausvyra, o teismų praktika formuoja nuoseklias šios teisės įgyvendinimo ribas.

      11  1
  • Item type:ETD,
    Gyvūnų teisės: ar taikomas nediskriminavimo principas užtikrinant gyvūnų teisių įtvirtinimą ir užtikrinimą?
    [Animal rights: is the principle of non-discrimination applied in establishing and ensuring animal rights?]
    magister thesis[2026][S001]
    Ščiukė, Lina

    Magistro baigiamojo darbo pavadinimas – Gyvūnų teisės: ar taikomas nediskriminavimo principas užtikrinant gyvūnų teisių įtvirtinimą ir užtikrinimą? Nagrinėjamos temos aktualumas susijęs su vis dažnesnėmis diskusijomis apie galimą nediskriminavimo principo taikymą gyvūnų teisių kontekste. Norint išsamiai atskleisti baigiamojo darbo temą, buvo suformuluotas darbo tikslas: išanalizuoti nediskriminavimo principo taikymo gyvūnų teisių įtvirtinimo ir užtikrinimo srityje problematiką Lietuvoje, atliekant lyginamąją analizę su Vokietijos ir Nyderlandų teisiniu reguliavimu ir teismų praktika. Siekiant pasiekti iškeltą tikslą, buvo suformuluoti uždaviniai: atskleisti gyvūnų ir gyvūnų teisių sampratą; išanalizuoti nediskriminavimo principo sampratą ir jo taikymo galimybes gyvūnų teisių kontekste; išnagrinėti gyvūnų teisių teisinį reguliavimą Lietuvoje, Vokietijoje ir Nyderlanduose; įvertinti nediskriminavimo principo taikymo probleminius aspektus gyvūnų teisių srityje. Atsižvelgiant į tai, kad gyvūnų sąvoka apima labai plačią gyvų organizmų grupę, šiame darbe analizuojamos ne visos gyvūnų rūšys. Tyrime dėmesys sutelkiamas toms gyvūnų kategorijoms, kurios dažniausiai nagrinėjamos gyvūnų teisių kontekste ir yra labiausiai reglamentuojamos teisės aktuose bei aptariamos teismų praktikoje. Todėl darbe analizuojamos šios gyvūnų kategorijos: gyvūnai augintiniai, ūkiniai ir bandomieji gyvūnai. Baigiamojo darbo struktūra suskirstyta į kelias pagrindines dalis, kurios užtikrina nuoseklų ir sistemingą tyrimo atlikimą̨, apimantį teorinę analizę, praktinį vertinimą̨ ir išvadų, ir pasiūlymų formulavimą̨. Darbą sudaro įvadas, trys dėstomosios dalies skyriai, išvados ir pasiūlymai. Pirmajame skyriuje atskleidžiama gyvūnų ir jų teisių bei nediskriminavimo principo samprata, taip pat aptariamos nediskriminavimo principo taikymo galimybės gyvūnų teisių kontekste. Antrajame skyriuje analizuojama gyvūnų teisių teisinis reguliavimas tarptautiniu ir bendrai ES lygmeniu bei gyvūnų teisių teisinis reguliavimas Lietuvoje ir Vokietijoje bei Nyderlanduose. Trečiajame skyriuje analizuojama Lietuvos ir Vokietijos bei Nyderlandų teismų praktika gyvūnų teisių apsaugos srityje, taip pat atliekama lyginamoji šių valstybių nediskriminavimo principo taikymo gyvūnų teisių srityje analizė. Visų skyrių̨ pabaigoje yra pateikiamos trumpos išvados. Taip pat pateikiamos pagrindinės tyrimo išvados, pridedamas literatūros sąrašas, santraukos lietuvių ir anglų kalbomis bei priedai.

      13  33
  • Item type:ETD,
    Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą
    [Liability for damage caused by animals]
    magister thesis[2026][S001]
    Kondratavičienė, Simona

    Magistro baigiamojo darbo temos pavadinimas – Atsakomybė už gyvūnų padarytą žalą. Siekiant atskleisti magistrinio darbo temą, buvo išsikeltas darbo tikslas – išanalizuoti atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą teisinį reglamentavimą ir taikymo praktiką Lietuvos Respublikoje, atskleidžiant probleminius šio instituto aspektus. Tikslui pasiekti buvo nustatyti šie uždaviniai: atskleisti atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą teorinius ir teisinius pagrindus; išanalizuoti atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą reglamentavimą Lietuvos Respublikos teisėje; išnagrinėti atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą taikymo sąlygas ir ribas; išanalizuoti probleminius atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą taikymo aspektus Lietuvos teismų praktikoje ir įvertinti galimas šio instituto tobulinimo kryptis. Darbą sudaro trys skyriai. Pirmame skyriuje nagrinėjama civilinės atsakomybės samprata, atsakomybės be kaltės instituto esmė, laukinių gyvūnų teisinis statusas ir atsakomybės už laukinių gyvūnų padarytą žalą reglamentavimo ypatumai Lietuvos teisėje. Antrame darbo skyriuje nagrinėjama laukinių gyvūnų padarytos žalos samprata ir jos rūšys, analizuojamas priežastinio ryšio nustatymas gyvūnų padarytos žalos bylose, aptariami atsakomybės už gyvūnų padarytą žalą subjektai. Trečiame darbo skyriuje, analizuojant teismų praktiką, atskleidžiamos valstybės atsakomybės taikymo problemos laukinių gyvūnų padarytos žalos atvejais. Taip pat, nagrinėjamos medžioklės plotų naudotojų atsakomybės ribos. Darbe analizuojami teisės aktais ir jų taikymo praktika, specialioji literatūra. Atlikus išsamų tyrimą, pateikti konkretūs darbo rezultatai – išvados ir pasiūlymai.

      13  22