Viešojo saugumo akademija / Public Security Academy
Nusikalstamos veikos imitavimo modelis: teisiniai pagrindai ir realizavimo taktiniai ypatumaiItem type:ETD, [Criminal Offense Simulation Model: Legal Basis and Tactical Implementation Features]magister thesis[2026][S001]Vilkelytė, GuostėŠiame magistro baigiamajame darbe analizuojama nusikalstamos veikos imitavimo modelio teisinis reguliavimas ir realizavimo taktiniai ypatumai, tai pat išryškinamos praktinės problemos kylančios modelį taikant įkalinimo įstaigose. Darbo tikslas – identifikuoti pagrindinius nusikalstamos veikos imitavimo modelio realizavimo taktinius ypatumus ir praktines problemas. Tam, kad būtų pasiektas išsikeltas darbo tikslas, iškelti trys uždaviniai: 1) apibrėžti „slaptų tyrimo veiksmų“ bei „nusikalstamos veikos imitavimo modelio“ sampratas; 2) išanalizuoti nacionalinėje ir kitų Europos Sąjungos šalių teisėje įtvirtintus nusikalstamos veikos imitavimo teisinius pagrindus; 3) identifikuoti nusikalstamos veikos imitavimo modelio realizavimo taktinius ypatumus ir praktines problemas. Pirmoje darbo dalyje apibrėžiamos „slaptų tyrimo veiksmų“ ir „nusikalstamos veikos imitavimo“ sampratos. Slaptais tyrimo veiksmas laikomos įstatymuose (BPK ir KŽĮ) įtvirtinti duomenų ir informacijos rinkimo būdai, laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų, taikomi slaptai. Nusikalstamos veikos imitavimu laikomi įstatymų nustatyta tvarka sankcionuoti slapti kriminalinės žvalgybos ar ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių metu subjektai imituotoja nusikalstamą veiką, atlikdami nusikalstamos veikos požymius formaliai atitinkančius veiksmus. Antrojoje dalyje įvardijami nustatyti teisinio reglamentavimo ypatumai, jog BPK ir KŽĮ teisinis reguliavimas nusikalstamos veikos imitavimo srityje yra grindžiamas griežtomis sankcionavimo taisyklėmis bei aiškiu draudimu provokuoti asmenį daryti nusikalstamą veiką. Vis tik nacionaliniame teisniame reguliavime neapibrėžiami nusikalstamos veikos imitavimo taikymo maksimalūs terminai, kai kitų Europos Sąjungos šalių teisiniame reguliavime šie terminai yra aiškiai apibrėžti. Be to, teismų praktika formuoja aiškią taisyklę, kad nusikalstamos veikos imitavimo taikymo laikas turi būti optimalus, t. y. jie turi tęstis tiek, kiek reikia visiškai atskleisti ir užkardyti nusikalstamą veiką. Trečiojoje dalyje įvardijami identifikuoti nusikalstamos veikos imitavimo kodelio taikymo įkalinimo įstaigose realizavimo ypatumai bei kylančios praktinės problemos. Esminiai taktiniai ypatumai – sisteminė informacijos analizė ir viso tyrimo taktikos numatymas, asmens (modelisto) parinkimas atsižvelgiant į asmens individualias savybės, kompetencijas, techninių priemonių panaudojimas ir organizacinės priemonės, kurių imamasi asmens apsaugai užtikrinti. Pagrindinės praktinės problemos – gautos pirminės informacijos ne(patikimumas), ilgai trunkantis pasiruošimas, provokacija, asmens išsišifravimo rizika, techninių priemonių gedimai, modelisto baimė ir kompetencijų stoka bei informacijos apie atliekamą nusikalstamos veikos imitavimą sklaida.
18 2 Nusikalstamų veikų registravimas ikiteisminio tyrimo įstaigoje - policijoje: procesinio ir organizacinio pobūdžio problematikaItem type:ETD, [Registration of Criminal Offenses at Pre-Trial Investigation Institutions – the Police: Procedural and Organizational Issues]magister thesis[2026][S001]Gecevičius, NedasMagistro darbe nagrinėjamos nusikalstamų veikų registravimo policijoje problemos. Darbo aktualumą lemia tai, kad nusikalstamų veikų registravimo stadija yra viena svarbiausių baudžiamojo proceso etapų, nuo kurios priklauso tolimesnė baudžiamojo proceso eiga, asmens teisių užtikrinimas ir visuomenės pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai pranešimai apie galimas nusikalstamas veikas nėra registruojami laiku arba jų registravimas vilkinamas, todėl kyla klausimų dėl teisės normų taikymo nuoseklumo ir proceso teisėtumo. Darbo tikslas – išanalizuoti nusikalstamų veikų registravimo policijoje problemas ir nustatyti pagrindinius veiksnius, darančius įtaką šiam procesui. Tyrimo metu buvo analizuojami teisės aktai, teismų praktika ir mokslinė literatūra, taip pat atliktas empirinis tyrimas, kurio metu apklausti 119 policijos pareigūnų ir 68 asmenys, kurie kreipėsi į policiją dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Tyrimo rezultatai parodė, kad nusikalstamų veikų registravimo praktikai įtaką daro tiek procesinio, tiek organizacinio pobūdžio veiksniai. Praktikoje pareigūnai neretai susiduria su sunkumais vertindami nusikalstamos veikos požymius registravimo etape, o tai gali lemti nevienodą teisės normų taikymą. Taip pat nustatyta, kad didelis policijos pareigūnų darbo krūvis, vidaus norminių dokumentų taikymo ypatumai ir informacinių sistemų veikimas gali turėti įtakos registravimo proceso operatyvumui ir kokybei. Darbe taip pat aptariama vadinamoji nusikalstamų veikų registravimo „pilkoji zona“, kai pranešimai apie galimas nusikalstamas veikas nėra aiškiai nei registruojami, nei formaliai atmetami. Remiantis atlikta analize ir empirinio tyrimo rezultatais, darbe pateikiamas autorinis „raudonų vėliavų“ modelis, skirtas identifikuoti situacijas, kuriose kyla didžiausia nusikalstamų veikų registravimo problemų rizika, bei siūlomos pagrindinės nusikalstamų veikų registravimo policijoje tobulinimo kryptys.
6 Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumuiItem type:ETD, [The Impact of Geopolitical Factors on National Security]magister thesis[2026][S001]Gedaminskaitė, AgnėTema. Geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui Lietuvos teisinio reguliavimo kontekste. Temos aktualumas. Sparčiai kintanti geopolitinė aplinka, augantis globalus nestabilumas ir daugialypės grėsmės daro tiesioginį poveikį valstybių nacionaliniam saugumui. Pastaraisiais metais ypač išryškėjo Rusijos ir Ukrainos karo, energetinių iššūkių, kibernetinių grėsmių, migracijos krizių bei informacinio poveikio įtaka Europos ir Lietuvos saugumo sistemai. Todėl aktualu vertinti ne tik geopolitinių veiksnių poveikį nacionaliniam saugumui, bet ir teisinio reguliavimo gebėjimą prisitaikyti prie kintančių grėsmių. Tyrimo objektas – geopolitinių veiksnių įtaka nacionaliniam saugumui. Tyrimo tikslas – nustatyti geopolitinių veiksnių įtaką nacionaliniam saugumui. Tikslui pasiekti iškelti šie tyrimo uždaviniai: 1. atskleisti geopolitikos sampratą, jos reikšmę, pokyčių dinamiką bei geopolitinių veiksnių klasifikaciją nacionalinio saugumo kontekste; 2. išanalizuoti Lietuvos nacionalinio saugumo politiką ir jos teisinį reguliavimą, identifikuojant pagrindinius teisinius iššūkius; 3. įvertinti geopolitinių grėsmių įtaką Lietuvos nacionaliniam saugumui nacionalinio ir tarptautinio teisinio reguliavimo kontekste. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė, teisės aktų analizė bei pusiau struktūrizuotas interviu metodas. Tyrimo rezultatai ir išvados. Tyrimo metu nustatyta, kad didžiausią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui šiuo metu kelia hibridinės grėsmės, ypač kibernetinės atakos, informacinis poveikis ir migracijos instrumentalizavimas. Analizė parodė, kad pagrindiniai iššūkiai kyla ne dėl teisės aktų stokos, o dėl jų praktinio įgyvendinimo bei nepakankamai operatyvaus reagavimo į geopolitines krizes ir kintančias grėsmes. Tyrimas taip pat atskleidė institucinių kompetencijų persidengimą, nepakankamai aiškų atsakomybių pasiskirstymą, tarpinstitucinio koordinavimo trūkumus bei teisės normų atsilikimą nuo geopolitinės aplinkos pokyčių. Įrodyta, kad nors Lietuvos nacionalinio saugumo teisinė bazė yra pakankamai išplėtota, tačiau trūksta aiškaus institucinių atsakomybių paskirstymo, veiksmingo tarpinstitucinio koordinavimo bei valstybės gebėjimo praktiškai ir operatyviai taikyti nacionalinio saugumo priemones ir grėsmių valdymo mechanizmus. Darbo struktūra: įvadas, trys pagrindinės dalys, išvados, literatūros sąrašas ir priedai.
16 2 Nusikaltimų įvykdytų organizuotų grupių tyrimo ypatumaiItem type:ETD, [Features of Investigating Crimes Committed by Organized Groups]magister thesis[2026][S001]Sizovaitė, KarinaSparčiai tobulėjant technologijoms, keičiasi ne tik kasdienis gyvenimas, bet ir nusikalstamų veikų pobūdis bei jų vykdymo būdai. Organizuotų grupių daromi nusikaltimai vis dažniau pasižymi tarptautiniu pobūdžiu, didesniu konspiratyvumu bei aktyviu skaitmeninių technologijų naudojimu. Dėl šių priežasčių teisėsaugos institucijoms kyla naujų iššūkių, susijusių su įrodymų rinkimu, nusikalstamų veikų tyrimu bei efektyviu bendradarbiavimu tarp skirtingų valstybių. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, atsiranda poreikis įvertinti, ar taikomos tyrimo metodikos ir teisinis reguliavimas yra pakankami šiuolaikinėmis sąlygomis. Šio magistro baigiamojo darbo tikslas – atskleisti organizuotų grupių padarytų nusikalstamų veikų tyrimo ypatumus, įvertinant tarptautinio teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo svarbą bei šiuolaikinių technologijų daromą įtaką. Tikslui pasiekti darbe iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti organizuotų grupių nusikalstamų veikų tyrimo ypatumus, įvertinti tarptautinio bendradarbiavimo instrumentų taikymą ir kylančias problemas, nustatyti skaitmeninių technologijų poveikį tyrimo procesui bei, remiantis empirinio tyrimo rezultatais, pateikti siūlymus tyrimo efektyvumui didinti. Darbe taikyti mokslinės literatūros, teisės aktų bei teismų praktikos analizės metodai, taip pat atliktas kokybinis empirinis tyrimas – interviu su teisėsaugos institucijų pareigūnais. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad organizuotas nusikalstamumas per pastaruosius metus reikšmingai transformavosi: jis tapo labiau skaitmenizuotas, tarptautinis, fragmentuotas ir orientuotas į finansinės naudos siekimą. Nusikalstamos veikos vis dažniau vykdomos naudojant šifruotas komunikacijos priemones, anonimiškumo technologijas bei kitus skaitmeninius įrankius, kurie apsunkina nusikaltimų atskleidimą ir įrodymų rinkimą. Nustatyta, kad tarptautinis bendradarbiavimas yra esminė sąlyga veiksmingai tiriant organizuotų grupių nusikaltimus, tačiau praktikoje susiduriama su reikšmingais iššūkiais. Pagrindinės problemos yra ilgos ir sudėtingos procedūros, skirtingas valstybių teisinis reglamentavimas, kalbos barjerai, nevienodas institucijų įsitraukimas bei informacijos apsikeitimo operatyvumo stoka. Taip pat nustatyta, kad šifruotos komunikacijos priemonės reikšmingai mažina tradicinių tyrimo metodų efektyvumą ir verčia teisėsaugą taikyti alternatyvius, sudėtingesnius įrodymų rinkimo būdus. Tyrimo metu padaryta išvada, kad organizuotų grupių nusikalstamų veikų tyrimo efektyvumą riboja technologinių, teisinių ir organizacinių veiksnių visuma. Siekiant gerinti tyrimų kokybę ir operatyvumą, būtina tobulinti teisinį reguliavimą, stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą, mažinti biurokratinius trukdžius, investuoti į technologines priemones bei didinti teisėsaugos pareigūnų kompetencijas. Darbe naudoti analizės, apibendrinimo, sintezės bei empirinio tyrimo metodai. Darbą sudaro įvadas, dėstomoji dalis, išvados, rekomendacijos ir siūlymai, literatūros sąrašas, priedai bei santraukos lietuvių ir anglų kalbomis.
9 4 Šiuolaikiniai strateginiai Rusijos propagandos naratyvai Lietuvoje: poveikis Lietuvos saugumui ir teisinės kovos priemonėsItem type:ETD, [Modern Strategic Narratives of Russian Propaganda in Lithuania: Impact on Lithuanian Security and Legal Countermeasures]magister thesis[2026][S001]Košikas, ArtūrasŠiuolaikiniai strateginiai Rusijos propagandos naratyvai visada buvo aktuali tema, tačiau paskutiniu metu, ypatingai nuo karo Ukrainoje pradžios ši tema tapo dar aktualesnė ir sudėtingesnė. Svarbiausi šio magistrinio darbo uždaviniai tai išanalizuoti pagrindinių, šiuolaikinių strateginių Rusijos naratyvų poveikį Lietuvoje, nustatyti aktualiausius šiuolaikinius strateginius Rusijos propagandos naratyvus ir įvertinti teisinių kovos priemonių taikymo praktiką ir strateginių Rusijos propagandos naratyvų poveikį Lietuvos saugumui. Pagrindinis tikslas- išanalizavus administracinę, civilinę ir baudžiamąją praktiką įrodyti, kad Lietuvos teisinė sistema nepakankama Lietuvos saugumo užtikrinimui informacinių grėsmių akivaizdoje. Baigiamasis darbas sudarytas iš trijų dalių. Pirmoje dalyje trumpai apžvelgiamos hibridinės grėsmės, analizuojamas informacinis saugumas ir teisinės priemonės. Taip pat, siekiant išsamiai apžvelgti strateginius Rusijos naratyvus detaliai išanalizuota, kas, visų pirma yra naratyvai ir kokios yra jų dažniausiai pasitaikančios rūšys. Antroje dalyje pateikiamos dažniausiai pasitaikančios šiuolaikinių strateginių Rusijos naratyvų grupės. Trečioje dalyje išanalizuota, administracinė, civilinė ir baudžiamoji praktika. Išsamiai apžvelgtos rezonansinės ir didelę įtaką turėjusios precedentinės bylos, teismų sprendimai, administracinės poveikio priemonės. Magistro baigiamojoje dalyje pateikiamos išsamios išvados, kad Rusijos strateginių naratyvų poveikis Lietuvos saugumui reiškiasi ne vien per pavienius dezinformacijos atvejus, bet per nuoseklias ir ilgalaikes informacines operacijas, kuriomis siekiama silpninti visuomenės pasitikėjimą valstybe, jos institucijomis, demokratiniais procesais ir istorinės atminties politika. Taip pat darbe konstatuotina, kad teisinės kovos priemonės su naratyvais yra fragmentiškos, dezinformacijos samprata teisėje vis dar nėra pakankamai nuosekliai išplėtota, o karo propagandos sąvoka, nors jos sklaida ir yra draudžiama, nėra aiškiai ir sistemiškai apibrėžta. Praktikoje pastebimas interpretavimo neapibrėžtumas, apsunkinantis vienodą teisės taikymą. Taip pat matomas akivaizdus atotrūkis tarp formalaus draudimo ir konkrečių atsakomybės mechanizmų. Administracinė ir baudžiamoji atsakomybė už strategiškai platinamų priešiškų naratyvų sklaidą nėra išvystyta kaip savarankiška ir nuosekli teisinė konstrukcija. Valstybinių institucijų reakcija daugiausia remiasi viešosios informacijos priežiūros, transliavimo ribojimo ar turinio pašalinimo priemonėmis. Taip pat magistro darbe konstatuotina, kad reikalinga aiški lyderystė, būtinas vienas koordinavimo centras, greitesnis reagavimas ir politiškai įtvirtinta, konkreti valstybės strategija kovai su šiuolaikiniais, strateginiais Rusijos propagandos naratyvais. Darbo autorius siūlo Valstybės saugumo departamentą, kaip instituciją kuri turėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos informacinio karo kontekste.
8 26 Socialiniai tinklai ir atsakomybė už asmens teisės į privatumą pažeidimusItem type:ETD, [Social Media and Liability for Violations of the Right to Privacy]magister thesis[2026][S001]Dzimidavičius, DonatasDarbe analizuojamas požiūris į asmens privatumo apsaugos socialiniuose tinkluose teisinį reguliavimą nagrinėjant susistemintą teismų praktiką ir nustatant probleminius privatumo socialiniuose tinkluose aspektus. Pažymėtina, kad iki šiol gilinantis į šią temą pasigendama išsamesnės, nuodugnesnės analizės visais minėtais klausimais; todėl pristatomu magistro darbu siekiama bent iš dalies užpildyti teorines spragas ypatingą dėmesį skiriant asmeninių duomenų privatumo užtikrinimui socialinių tinklų platformose. Šių dienų aktualumas dėl socialinių tinklų ir jų svarbiausias uždavinys yra asmens duomenų saugumas ir privatumo užtikrinimas socialinėse platformose ir portaluose, kuriuose tai gana keblu dėl įvairių prieigų prie paskirstytos informacijos gausumo ir vartotojų tarpusavio ryšio sukūrimo. Iškyla klausimas, ar egzistuoja atsakomybė už asmens teisės į privatumą pažeidimus socialiniuose tinkluose ir kas ją turėtų prisiimti. Taip pat buvo siekiama tikslas atskleisti atsakomybę už asmens teisės į privatumą pažeidimus socialiniuose tinkluose (teoriniu, teisiniu ir empiriniu aspektais), kurio objektas yra asmens teisė į privatumą ir atsakomybė už jos pažeidimus socialiniuose tinkluose. Aptarta socialinių tinklų sampratą ir vaidmens dinamiką šiandieniniame pasaulyje; apžvelgti asmens privatumo apsaugą tarptautiniame teisiniame reglamente, socialinių tinklų kontekste; išanalizuoti asmens privatumo apsaugos sampratą ir teisinį reguliavimą Lietuvoje, išryškinant atsakomybę už asmens teisės į privatumą pažeidimus socialinių tinklų kontekste; atskleisti praktines asmens privatumo apsaugos socialiniuose tinkluose įgyvendinimo problemas. Iš gautų tyrimo rezultatų empiriniam tyrimui atlikti, buvo pasirinkta 9 įvairų tarnybos stažą (nuo ketverių iki dvidešimt trejų metų) turinčių policijos pareigūnų apklausa raštu, užduodant įvairius klausimus: kaip jie supranta asmens privatumą socialiniuose tinkluose; kas turėtų apibrėžti asmenų atsakomybę už kito asmens teisės į privatumą pažeidimus socialinių tinklų platformose; kokias rekomendacijas pateiktų asmenims, norintiems apsaugoti savo privatumą virtualiojoje erdvėje. Įvairiais klausimais respondentų atsakymai pasiskirstė nevienodai, bet dauguma jų vieningai sutinka, kad norint užtikrinti asmens privatumą socialiniuose tinkluose būtinas tarpinstitucinis priežiūros organų, socialinių tinklų kūrėjų ir pačių naudotojų bendradarbiavimas. Darbas yra sudarytas iš 2 dalių: teorinė (apžvalginė) ir praktinė (empirinė). Teorinėje dalyje (1, 2, 3 skyriuose) nagrinėjama asmens teisės į privatumą ir jos pažeidimų socialiniuose tinkluose sąvoka, analizuojamas šios teisės ir jos pažeidimų reglamentavimas Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Praktinėje dalyje (4 skyriuje) pristatomas darbo autoriaus atliktas empirinis tyrimas, skirtas išnagrinėti iškeltą problemą policijos pareigūnų požiūriu (remiantis apklausos duomenimis). Remiantis tyrimo metodais: mokslinių šaltinių, teisės aktų kritinė ir lyginamoji analizė, atliekama empirinė analizė (apklausa); dedukcijos, abstrakcijos ir sintezės metodai taikomi, siekiant paaiškinti darbe vartojamas sąvokas, pobūdį mokslinėje literatūroje ir teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, kurios yra susijusios su analizuojama tema; apibendrinimo metodas taikomas sisteminant gautą informaciją, analizuojant aktualius teisės šaltinius ir teismų praktiką.
13 4 Duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimo problematikaItem type:ETD, [Issues Related to the Use of Data Obtained from Open Sources of Information]magister thesis[2026][S001]Anužytė, GabijaŠio magistro baigiamojo darbo tema – „Duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimo problematika“. Šiuolaikinėje visuomenėje, sparčiai augant viešai prieinamos informacijos kiekiui internete, ypač tokiuose kaip tinklaraščiai ir socialinių tinklų svetainės, teisėsaugos institucijoms atvirieji informacijos šaltiniai tampa patrauklia priemone rinkti svarbius duomenis tiek tiriant nusikalstamas veikas, tiek užfiksuojant pačias veikas ir jų pėdsakus būtent interneto platybėse. Visgi, nors duomenys gauti iš atvirųjų informacijos šaltinių gali padėti atskleisti svarbias faktines aplinkybes byloje, teisminiame bylų nagrinėjime įrodinėjimo procese šie duomenys dažniausiai neįgyja įrodomosios galios. Todėl šiame darbe išsikeltas tikslas atskleisti duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimo problematiką teisminiame bylų nagrinėjime. Šio tyrimo objektas – duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimas teisminiuose procesuose. Darbą sudaro trys skyriai, suskirstyti į poskyrius. Pirmojoje darbo dalyje apibūdinama duomenų bei atvirųjų informacijos šaltinių samprata, atskleidžiamas atvirųjų informacijos šaltinių teikiamos informacijos turinys bei pristatomi pagrindiniai asmens duomenų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai. Antrojoje darbo dalyje analizuojama įrodymų samprata Lietuvos teisinėje sistemoje, aptariami pagrindiniai įrodinėjimo vertinimo kriterijai pabrėžiant autentiškumo bei vientisumo svarbą, taip pat pristatomas nevyriausybinių organizacijų indėlis atvirųjų informacijos šaltinių analizės srityje. Trečiojoje darbo dalyje analizuojama tarptautinių ir Lietuvos teismų praktika bylose, kurias tiriant yra pasitelkiami duomenys gauti iš atvirųjų informacijos šaltinių. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir pasiūlymai. Siekiant atskleisti pasirinktą temą, buvo iškelti keturi uždaviniai. Pirmuoju uždaviniu siekta išanalizuoti duomenų sąvokos sampratą ir pristatyti asmens duomenų teisinius tvarkymo ypatumus. Nagrinėta mokslinė ir teisinė literatūra, atskleista duomenų kvalifikacijų įvairovė bei pristatyti svarbiausi asmens duomenų apsaugą reglamentuojantys teisės aktai. Antruoju uždaviniu siekta apibūdinti atvirųjų informacijos šaltinių sampratą ir atskleisti jų teikiamos informacijos turinį. Analizuota literatūra atskleidė atviruosiuose informacijos šaltiniuose esančių duomenų panaudojimo svarbą tiriant įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus. Trečiuoju uždaviniu siekta apibūdinti įrodymų sampratą teisinėje sistemoje ir apžvelgti įrodinėjimo proceso ypatumus teisminiame bylų nagrinėjime. Analizuojant Lietuvos Respublikoje įrodymų sampratą ir įrodinėjimą reglamentuojančius teisės aktus, atskleisti įrodymams, o taip pat ir duomenims gautiems iš atvirųjų informacijos šaltinių, keliami reikalavimai. Ketvirtuoju uždaviniu siekta atskleisti duomenų gautų iš atvirųjų informacijos šaltinių panaudojimo problematiką Lietuvos ir tarptautinių teismų praktikoje. Analizuota teismų praktika, kuria remiantis atskleisti dažniausiai pasitaikantys iš atvirųjų informacijos šaltinių gautų duomenų trūkumai. Naudoti tyrimo metodai: teisės aktų, mokslinės literatūros ir kitų šaltinių turinio analizė, lyginamoji analizė, teismų praktikos analizė ir apibendrinimo metodas.
7 34 Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos ryšysItem type:ETD, [The Relationship Between Organized Crime and Corruption]magister thesis[2026][S001]Noreikaitė, GabrielėMagistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos ryšys. Pirmojoje darbo dalyje buvo atliekama organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos teorinių prielaidų bei pamatinių sąvokų apžvalga. Antrajame skyriuje buvo išnagrinėtas organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tarpusavio ryšys, jų priežastys ir įtaka visai visuomenei. Trečiajame skyriuje buvo atliktas organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tarpusavio ryšys teisėsaugos pareigūnų bei kitų ekspertų požiūriu empirinis tyrimas, aptariant jo metodologiją, taip pat pateikiant bei interpretuojant gautus rezultatus. Darbo pabaigoje, remiantis visų trijų skyrių išvadomis ir gautais tyrimo rezultatais, suformuluojamos galutinės išvados, skirtos patikrinti ginamąjį teiginį, bei pateikiami rekomendacinio pobūdžio siūlymai tolesniems tyrimams ir praktiniam teisinio reguliavimo tobulinimui.
6 20 Savarankiškai dirbančių asmenų teisinis reglamentavimasItem type:ETD, [Legal Regulation of Self-Employed Persons]magister thesis[2026][S001]Dirsienė, AistėŠio magistro darbo nagrinėjama tema – savarankiškai dirbančių asmenų teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Darbo tikslas: išanalizuoti savarankiškai dirbančių asmenų teisinio reglamentavimo turinį, nustatyti pagrindinius probleminius aspektus bei įvertinti jų taikymą praktikoje. Šiuolaikinėje darbo rinkoje savarankiška veikla tampa vis aktualesnė, nes sudaro galimybes asmenims savarankiškai organizuoti savo profesinę veiklą, tačiau kartu kelia teisinio reglamentavimo aiškumo ir nuoseklumo problemų. Darbo objektas: savarankiškai dirbančių asmenų teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Darbe keliami probleminiai klausimai, susiję su teisinio reguliavimo nuoseklumu, savarankiškai dirbančio asmens sampratos aiškumu, socialinių garantijų užtikrinimu bei teismų praktikos reikšme aiškinant šių asmenų teisinį statusą. Darbe iškelti keturi pagrindiniai uždaviniai. Pirmiausia siekta atskleisti savarankiškai dirbančių asmenų sampratą, jų požymius bei veiklos formas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje. Antruoju uždaviniu analizuotas savarankiškos veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje, įvertinant skirtingų veiklos formų teisinio reguliavimo ypatumus. Trečiuoju uždaviniu nagrinėti savarankiškos veiklos vykdymo ypatumai, įskaitant nepilnamečių dalyvavimą veikloje, veiklą nesteigiant juridinio asmens bei apmokestinimo aspektus. Ketvirtuoju uždaviniu analizuoti statistiniai duomenys ir teismų praktika, siekiant nustatyti savarankiškos veiklos reglamentavimo taikymo problemas. Tyrimas parodė, kad savarankiškos veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje yra fragmentiškas, nes grindžiamas skirtingų teisės aktų visuma, o tai lemia nevienodą teisių, pareigų, apmokestinimo ir socialinio draudimo sąlygų taikymą. Nustatyta, kad skirtingos veiklos formos pasižymi skirtingais apmokestinimo modeliais, kurie daro tiesioginę įtaką veiklos organizavimui ir ekonominiams rezultatams. Analizė taip pat atskleidė, kad savarankiška veikla Lietuvoje yra plačiai paplitusi, tačiau praktikoje kyla ginčų dėl jos kvalifikavimo. Teismų praktika rodo, kad sprendžiant šiuos ginčus lemiamą reikšmę turi faktinės veiklos aplinkybės, o ne formalus jos įforminimas. Magistro darbe taikyti šie tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, teisės aktų analizė, lyginamasis, sisteminis, teismų praktikos ir statistinių duomenų analizės metodai.
2 16 Asmens duomenų apsaugos baudžiamajame procese principai ir jų problematikaItem type:ETD, [Principles of Personal Data Protection in Criminal Proceedings and Their Issues]magister thesis[2026][S001]Verbickienė, LauritaBaudžiamosiose bylose renkami su proceso dalyviais susiję ir turintys reikšmės tyrimui asmeninio pobūdžio duomenys, kurie teisėsaugos subjektams atskleidžiami dideliu mastu. Jurisprudencijai ir moksliniam ištyrimui stokojant platesnio asmens duomenų apsaugos principų taikymo bei esant viešojo intereso bei teisės į privatumą kolizijai, gali kilti visuomenės susirūpinimas dėl teisingo asmens duomenų apsaugos principų nuostatų perkėlimo į teisėsaugos praktiką. Siekiant išsiaiškinti ar Lietuvos baudžiamajame procese tinkamai įgyvendinami asmens duomenų apsaugos principų reikalavimai, svarbu išsiaiškinti ar asmens duomenų apsaugos mechanizmas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra pakankamai užtikrinantis asmens teisę į privatų gyvenimą, įvertinti ar teisėsaugos institucijose taikoma vienoda asmens duomenų apsaugos taisyklių praktika, taip pat, identifikuoti teisėtumo, sąžiningumo ir duomenų tvarkymo tikslo apribojimo principų taikymo problematiką baudžiamajame procese, ištirti ar baudžiamosiose bylose nerenkami pertekliniai ir netikslūs asmens duomenys, be to, nustatyti ar asmens duomenų saugojimo trukmės apribojimo ir duomenų saugumo principų taisyklės tinkamai perkeltos iš Europos Sąjungos teisinių šaltinių į nacionalinę teisę. Baigiamąjį darbą sudaro du skyriai – pirmajame analizuojant teisės aktus, mokslinius šaltinius ir jurisprudenciją, nagrinėjama asmens duomenų samprata, asmens duomenų apsaugos raidos ir teisinio instituto ypatumai bei ryšys su teise į privatumą. Antrajame skyriuje, pasitelkiant kokybinio interviu tyrimo su teisėsaugos subjektais rezultatus ir teismų praktiką, analizuojamas asmens duomenų apsaugos principų baudžiamajame procese taikymas bei problematika visose proceso stadijose. Baigiamajame darbe buvo išsiaiškinta, jog Lietuvos įstatyminė bazė asmens duomenų apsaugos baudžiamojo proceso kontekste – tinkamai perkelta iš Europos Sąjungos teisės aktų ir taikomas informacinio privatumo apsaugos mechanizmas yra pakankamas, tačiau praktikoje pasitaiko probleminių aspektų, kurie neturi didelės lemiamos reikšmės proceso baigčiai, veikiau rodo poreikį tobulinti esamą tvarką dėl nevienodos asmens duomenų apsaugos principų taisyklių taikymo praktikos.
9 27