Socialinių inovacijų laboratorijų tinklas / Social Innovations Laboratory Network
Settings
Vaiko teisių apsaugos specialistų antrinės traumos patyrimas: rizikos ir apsauginių veiksnių analizėItem type:Project, Antrinė trauma kelia reikšmingą riziką vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie susiduria su unikaliais profesiniais pavojais, įskaitant reguliarų susidūrimą su netinkamu elgesiu su vaikais. Nepaisant šios populiacijos pažeidžiamumo, antrinės traumos tyrimai daugiausia dėmesio skiria sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams ir tai palieka rimtas spragas supratime, kaip pačių specialistų patirtos nepalankios vaikystės patirtys, emocijų reguliacijos sunkumai ir savipagalbos kliūtys prisideda prie antrinės traumos vystymosi, bei kaip tokie apsauginiai veiksniai, kaip atsparumas, socialinė parama ir savipagalbos praktikos, gali sumažinti šias rizikas. Šis tyrimas bus pirmasis išsamiai nagrinėjantis asmeninės istorijos, emocijų reguliacijos, organizacinių kliūčių ir apsauginių išteklių sąveiką prognozuojant antrinės traumos trajektorijas tarp vaiko teisių apsaugos specialistų, pasitelkiant trijų matavimų tęstinį tyrimą 1,5 metų laikotarpyje. Tyrimo tikslas -analizuoti antrinės traumos rizikos ir apsauginius veiksnius pasitelkiant tris uždavinius: (1) analizuoti antrinės traumos ir rizikos bei apsauginių veiksnių sąsajas, (2) ištirti, kaip šie veiksniai prognozuoja antrinės traumos pokyčius 6 mėnesių laikotarpyje, ir (3) išnagrinėti šių veiksnių vaidmenį traumos vystymuisi per 1,5 metų laikotarpį. Tyrimo išvados suteiks naujų žinių, kurios bus naudingos mokslui ir įrodymais grįstoms prevencijos ir intervencijos strategijoms, specialiai pritaikytoms vaiko teisių apsaugos specialistams. Tyrimo rezultatai taip pat turi potencialo prisidėti prie aukštų darbuotojų kaitos rodiklių mažinimo, darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo, darbo kokybės gerinimo, bei prisidėti prie platesnių teigiamų pasekmių organizacijos politikai, mokymo programoms ir paramos sistemoms vaiko teisių apsaugos tarnybose.
23 Atsisakymo pripažinti užsienio teismų sprendimus pagrindų, nustatytų Hagos konvencijoje dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo, vertinimasItem type:Project, Nacionalinis / National2023-10-02 - 2024-04-30; ; . Tyrime bus siekiama išnagrinėti atsisakymo pripažinti ir vykdyti užsienio teismų sprendimus pagrindus, nustatytus Hagos konvencijoje dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, Briuselis Ibis reglamente ir JAV teisėje. Tyrime bus nagrinėjama, kaip tarptautinėje privatinėje teisėje bei bendrosios teisės tradicijos valstybėse yra aiškinami ir taikomi užsienio teismų sprendimų pripažinimo pagrindai. Tyrime bus nagrinėjama, kokie užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindai yra nustatyti minėtose teisės sistemose, kokie jų panašumai ir skirtumai, kaip istoriškai kito užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindų aiškinimas ir taikymas. Taip pat bus nagrinėjama, kokį poveikį užsienio teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui tarptautinėje privatinėje teisėje turės Hagos konvencijos dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo įsigaliojimas.
13 Siekiant teisingumo genocido, masinių represijų ir karo aukoms Lietuvoje ir Ukrainoje: teisė, istorija, atmintis.Item type:Project, Nacionalinis / National2023-07-01 - 2025-06-30; . Projekto tikslas: išanalizuoti ir palyginti Lietuvos ir Ukrainos teisines strategijas, kurios susiformavo siekiant teisingumo genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, politinių represijų aukoms ir pasiūlyti galimus šių strategijų patobulinimus. Taip pat sieksime ištirti, kokį vaidmenį šių Lietuvos ir Ukrainos teisinių strategijų pasirinkime vaidino istorinė atmintis (ir ar ją galima laikyti faktoriumi, turėjusiu įtakos pereinamojo laikotarpio teisingumui abiejose valstybėse). Projekto metu bus tiriamos teisinės strategijos siekiant teisingumo aukoms, nukentėjusioms nuo organizuoto politinio bei karinio smurto įvairiais XX a. ir XXI a. laikotarpiais Lietuvos ir Ukrainos teritorijoje (turimi omenyje nusikaltimai, XX a. I p. vykdyti sovietinio režimo, tokie kaip Holodomoras, Antrojo pasaulinio karo ir nacistinės okupacijos laikotarpio nusikaltimai, ypač Holokaustas, Romų ir kitų grupių genocidas, pokario, sovietinio režimo bei antisovietinės rezistencijos metų smurtas prieš civilius gyventojus, naujausi nusikaltimai, tokie kaip Sausio 13-osios ir Medininkų įvykiai Lietuvoje bei tebevykstančio Rusijos karo Ukrainoje nusikaltimai). Tyrimo hipotezė teigia, kad yra ryšys tarp teisės ir atminties, o traumuojantys tam tikrų visuomenių prisiminimai turi įtakos jų pasirinktoms teisinėms strategijoms.
36 Ekosisteminių paslaugų kartografavimas ir prognozavimas urbanizuotose teritorijoseItem type:Project, Nacionalinis / National2023-04-01 - 2026-03-31; ; . Projekto tikslas: Pusė pasaulio gyventojų gyvena miestuose, ir manoma, kad netrukus šis skaičius dar išaugs. Miestų teritorijų augimas mažina ekosistemų gebėjimą teikti paslaugas. Ekosisteminės paslaugos (EP) yra labai svarbios žmonių gerovei, todėl būtina suvokti, kaip žemėnauda ir klimato kaita paveiks jų teikimą miestuose. Miestų plėtra yra vienas iš didžiausią poveikį ekosistemų degradacijai darančių veiksnių. Tai ypač svarbu Lietuvoje, kur didieji miestai yra vieni sparčiausiai augančių Europoje. Europoje ir Lietuvoje atlikta nedaug žemėnaudos ir klimato kaitos poveikio EP tyrimų. Suprasti, kaip žemėnauda ir klimato kaita ateityje paveiks miestų teritorijas, yra labai svarbu siekiant užtikrinti miestų gyvybingumą. Projekto „Ekosisteminių paslaugų miesto teritorijose kartografavimas ir prognozavimas” (MAFESUR) tikslas – ištirti žemėnaudos ir klimato kaitos poveikį EP teikimui trijuose miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Bus vertinami 3 būsimi žemėnaudos ir 3 klimato scenarijai iki 2050 metų. Kiekvienoje tiriamoje vietovėje bus kartografuojamos 2 reguliavimo ir 2 aprūpinimo EP ištekliai. Iš viso kiekvienam miestui bus parengti 9 scenarijai ir 36 EP sluoksniai.
Numatytos veiklos:
Suinteresuotųjų šalių įtraukimas, literatūros apžvalga ir duomenų rinkimas. Žemėlapių sudarymas ir būsimų žemėnaudos pokyčių prognozavimas pagal skirtingus klimato scenarijus. EP žemėlapių sudarymas ir prognozavimas.MAFESUR rezultatai bus platinami įvairiais kanalais, kad pasiektų visas visuomenės grupes ir padėtų Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos valdžios institucijoms gauti mokslu pagrįstos informacijos geresniam miestų planavimui ir gyvenimui juose. MAFESUR suteiks patikimą informaciją, kuri padės tiriamoms teritorijoms tapti atsparesnėmis. Projektas padės Lietuvai įgyvendinti nacionalines (pvz., Lietuvos vizija 2050), ir prisidėti įgyvendinant regionines (pvz., ES biologinės įvairovės strategija 2030) ir pasaulines (pvz., JT darnaus vystymosi tikslai) strategijas.
34 Mediacija šeimos ginčuose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Ar reikalinga vieninga Europos Sąjungos politika sprendžiant šeimos konfliktus?Item type:Project, Nacionalinis / National2022-11-03 - 2024-10-31; ; . Projektu siekiama sukurti vieningą ES mastu metodologiją ir standartus, skirtus nacionalinių ir tarpvalstybinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimui mediacijos būdu bei nustatyti aiškias gaires dėl vaiko įtraukimo į mediacijos procesą. Valstybėse narėse šeimos ginčų mediacijos atžvilgiu taikomos nesuderintos nuostatos, egzistuoja skirtingos praktikos ir trūksta šios srities ES teisinio reguliavimo. Galiojanti Mediacijos direktyva, apimanti civilines ir komercines bylas, numato tik mediacijos susitarimų vykdytinumo užtikrinimą nacionaliniu mastu, nuošalyje paliekant tarpvalstybinį vykdymą. Praktikoje, kaip rodo augantys skyrybų skaičiai ES, šeimos ginčų daugėja, didėja sutuoktinių mobilumas, plinta tarpkultūrinės šeimos. Taigi, daugėja situacijų, spręstinų keliose jurisdikcijose, atitinkamai – taikant skirtingą teisinį reguliavimą, dėl ko procesas tampa sudėtingesniu ir dar labiau kenkia vaikų interesams. Vykdant projektą bus peržiūrimi ES teisės aktai ir šeimos mediacijos praktika keliose pasirinktose valstybėse narėse, nagrinėjama šios srities mokslinė literatūra. Bus organizuojami interviu ir focus grupės diskusija esamų sistemų iššūkiams aptarti, taip pat apskritasis stalas – tyrimo metu gautų rezultatų aptarimui ir patikrinimui. Iki šiol atlikti moksliniai nekėlė klausimo dėl būtinybės keisti galiojančius ES mediacijos teisės aktus, nors poreikis imtis aktyvių priemonių išryškėjo plintant privalomajai mediacijai ir Europos Parlamentui 2018 m. pripažinus, kad galiojanti Mediacijos direktyva nepasiekė savo tikslų. Ši paraiška – inovatyvi savo tikslu nustatyti vieningus ES šeimos mediacijos praktikos standartus, įskaitant gaires dėl vaikų įtraukimo į mediaciją bei pasiūlyti vieningus reikalavimus šeimos mediatoriams. Pranešimai konferencijose, publikacijos bei bendradarbiavimas su ekspertais iš skirtingų valstybių, tikimasi, inicijuos diskusiją dėl poreikio peržiūrėti ES politiką dėl šeimos ginčų bei suderinti valstybių narių šeimos mediacijos sistemas.
27 Sąžinės laisvė Europos liberaliose demokratijose ir musulmonų teisės tradicijoje: šiuolaikinė teisinė perspektyvaItem type:Project, Nacionalinis / National2022-11-03 - 2024-10-31; ; . Religinės ar pasaulietinės prigimties įsitikinimai yra sąžinės reikalas, o sąžinės laisvė yra vienas iš šiuolaikinės visuomenės pagrindų. Nepaisant to, esame didėjančios sąžinės laisvės erozijos liudininkai, kuomet sekimas technologijų pagalba, religinė diskriminacija, perauklėjimo stovyklos ir kitos priemonės esmingai riboja religines ir kitas laisves. Visa tai smarkiai susilpnina sąžinės laisvę visame pasaulyje. Nors sąžinės laisvė Europos liberaliosiose demokratijose garantuojama teisės, sąžinės konfliktų Europoje kyla vis daugiau, o pasaulieti nė teisė problemos ne tai kad nesprendžia, bet ją tik dar labiau gilina. Tuo tarpu teisė paremta religijos autoritetu kai kuriose valstybėse riboja sąžinės laisvę, o kai kur religinę teisę vis dar bandoma paversti vieninteliu teisės šaltiniu. Respublikinės, musulmoniškos ar krikščioniškos prigimties įsitikinimus paverčiant privaloma teise, dalies žmonių visuomeninio gyvenimo principai bet kokiu atveju yra paneigiami, o tokie teisės pagilinti sąžinės konfliktai tarp žmonių gali tapti bendruomenių, valstybių ar civilizacijų nesutarimų priežastimi. Šiuo projektu siekiama permąstyti šiuolaikinę sąžinės laisvės sampratą apskritai ir ypač Europos liberaliosiose demokratijose bei musulmonų daugumą sudarančiose valstybėse. Analizuojant konkrečius Lenkijos, Prancūzijos, Indonezijos ir Turkijos atvejus siekiama įžvelgti kaip keičiasi sąžinės laisvės situacija. Vertinama bus vertybinių pokyčių teisiniu požiūriu tema. Pavyzdžiui, tyrime nagrinėjamas musulmonų mažumos padėties Europoje ir įtampos tarp pokrikščioniškos Europos ir musulmonų teisės tradicijų, kas liečia sąžinės laisvės sampratą, klausimas.
31 Veiksmingo verslininkų bankroto proceso užti krinimo priemonėsItem type:Project, Nacionalinis / National2022-11-03 - 2024-10-31; ; . Projekte nagrinėjamos verslininkų (fizinių asmenų) bankroto proceso teisinės problemos ir siekiama pateikti mokslinius pasiūlymus, kaip tobulinti gerinti verslo teisinę aplinką Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje nėra konkrečiai verslininkų bankroto procedūroms skirto teisinio reglamentavimo. Projekte nagrinėjamas atskiro verslininkų bankroto proceso teisinio reglamentavimo poreikis, turto administravimo ir realizavimo, kreditorių reikalavimų sąžiningiems verslininkams taikymo problemos ir kiti fizinio asmens bankroto procese kylantys klausimai. Taip pat projekte bus vertinami reikšmingi verslininkų bankroto procedūrų tikslai, pavyzdžiui, būtinybė užtikrinti sąžiningiems verslininkams naują pradžią (antrą šansą) po bankroto proceso.
Projekto metu tiriami, kokie verslininkų bankroto procesai yra taikomi pasirinktose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Jungtinių Amerikos Valstijų teisėje. Lyginamasis metodas bus pagrindinis ir leis pateikti mokslines išvadas, nustatyti, kaip įvairios valstybės reglamentuoja verslininkų bankroto procesą įgyvendinama Europos Sąjungos teisę šioje srityje ir kokie nacionaliniai verslininkų bankroto proceso modeliai yra efektyviausi.
Projektas prisidės prie verslininkų bankroto procedūrų teisinio reglamentavimo tobulinimo ir verslumo teisinės aplinkos gerinimo Lietuvoje. Projekte išsami ekonominė ir teisinė verslininkų bankroto procedūrų analizė ir kuo šios procedūros skiriasi nuo kitų fizinių asmenų bankroto procesų. Taip pat konkretūs pasiūlymai, kaip efektyvinti fizinių asmenų bankroto procedūrų reglamentavimą Lietuvoje ir kaip jį pritaikyti prie verslininkų bankroto proceso problemų. Be to, projekto rezultatai gali prisidėti prie palankesnės verslo aplinkos kūrimo ir reikalingų sisteminių pokyčių, siekiant didinti verslininkų bankroto procedūrų efektyvumą.
25 Viešojo sektoriaus organizacijų atsparumo ir jo poveikio teikiamų paslaugų kokybei nustatymo galimybėsItem type:Project, 2020 m. pradžioje kilusi koronaviruso (COVID-19) pandemija sukėlė netikėtus ir esminius iššūkius įvairiose valstybės gyvenimo srityse – visų pirma sveikatos, bet taip pat socialinės apsaugos, švietimo, kultūros ir daugelyje kitų sektorių. Pandemijos sukeltas šokas privertė per neįtikėtinai trumpą laiką transformuoti savo įprastas rutinas, įgyti naujų įgūdžių, veikti kitomis, nei iki šiol buvo įprasta, sąlygomis ir demonstruoti lyderystę, kuri nepaklūsta įprastiems, mums pažįstamiems dėsniams, ir diktuoja naujas, kol kas vis dar išeinančias iš mūsų pažinimo ribų, tendencijas. Viešasis sektorius Covid-19 pandemijos metu susidūrė su dideliu iššūkiu, užtikrinant viešųjų paslaugų teikimą. Dauguma viešojo sektoriaus organizacijų nebuvo pasiruošusios tinkamai funkcionuoti pandemijos sąlygomis, todėl natūralu, kad buvo susidurta su gebėjimų ir pajėgumų stoka veikti Covid-19 pandemijos aplinkoje. Viešojo sektoriaus organizacijų vaidmuo ypatingai svarbus siekiant ekonominio ir socialinio atsigavimo, t.y. ne tik pandemijos metu, bet ir po jos. Jis privalo imtis lyderystės vaidmens siekiant ilgalaikio tvaraus atsigavimo, buriant bendruomenes, teikiant joms reikiamų įgūdžių veikti pandemijos sąlygomis, įveiklinant skaitmenizacijos procesus visų pirma savo aplinkoje, teikiant kokybiškas paslaugas. Viešas sektorius privalo demonstruoti savo stipriąsias puses, kad tiek privatus verslas, tiek bendruomenės jomis patikėtų ir sutelktų bendras pajėgas kovai su pandemijos padariniais. Projekto tyrėjai, siekdami išsiaiškinti, kodėl vienos organizacijos geba tinkamiau reaguoti į neįprastas situacijas ir, plėsdamos savo pažinimo ribas, įgyja konkurencinį unikalų pranašumą projekte kelia tikslą nustatyti viešojo sektoriaus organizacijų atsparumą ir jo poveikį teikiamų paslaugų kokybei.
43 Psichologiniai kontakto užmezgimo ypatumai įtariamųjų nusikaltimų tyrimo apklausoseItem type:Project, Nacionalinis / National2020-09-01 - 2022-08-31. Podoktorantūros stažuotės tikslas – gauti parodymus ir surinkti reikšmingą nusikaltimo tyrimui informaciją iš apklausiamojo asmens. Kontakto užmezgimas ir palaikymas yra viena esminių sudedamųjų apklausų nusikaltimų tyrime dalių. Kontakto užmezgimas nusikaltimų tyrimo kontekste apibrėžiamas kaip santykis tarp pareigūno ir apklausiamojo asmens, paremtas pagarba ir abipusiu tarpusavio poreikių ir tikslų supratimu, galinčiais padidinti reikšmingos (bylai) informacijos gavimo tikimybę. Tinkamas psichologinio kontakto užmezgimas su įtariamuoju yra akcentuojamas užsienio praktinėse rekomendacijose, skirtose teisėsaugos pareigūnams. Tyrimo tikslas – išnagrinėti psichologinius kontakto užmezgimo su įtariamuoju veiksnius, darančius poveikį parodymų nusikaltimų tyrime efektyvumui. Tyrimas yra aktualus tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kontekstuose dėl kelių priežasčių: 1) kontakto užmezgimo akcentavimas baudžiamojo proceso apklausose atitinka etikos, humaniškumo bei žmogaus teisių standartus; 2) pažymėtinas tyrimų, susijusių su apklausų nusikaltimų tyrime psichologiniais veiksniais, trūkumas Lietuvoje; 3) šis tyrimas reikšmingas turint omenyje tarptautinių nusikaltimų paplitimą, terorizmo grėsmes; ir 4) iki šiol atliktuose kontakto užmezgimo (nusikaltimų tyrimo kontekstuose) tyrimuose nėra aiškaus konsensuso, kurie veiksniai yra daugiau, kurie mažiau svarbūs prognozuojant sėkmingą apklausų atlikimą. Nepakankamai dėmesio skiriama individualiems veiksniams (pvz. apklausiamojo asmens asmeninėms savybėms), taip pat kaip tinkamas kontakto užmezgimas nulemia teisingų ir melagingų parodymų atskyrimą.
8 Investicijų į kibernetinį saugumą kaštų naudos vertinimasItem type:Project, Nacionalinis / National2020-09-01 - 2022-08-31. Pastaruoju metu dažnėjant įvairaus pobūdžio kibernetinėms atakoms vis daugiau dėmesio yra skiriama kibernetinio saugumo užtikrinimui. Tačiau tenka konstatuoti, kad į kibernetinį saugumą daugiau linkusi investuoti valstybė nei privatus sektorius. Kaip teigia Campbell et al. (2003), įmonės supranta, kad tinkama investicija į kibernetinio saugumo užtikrinimą kartu padidins ir įmonės vertę akcininkams, bet investuoti nesiryžta dėl to, kad negeba įvertinti šio pobūdžio investicijų naudos kaštų požiūriu. Pažymėtina, kad tyrimų šioje srityje yra atlikta vos keletas ir visi jie vertina vieną ar kitą svarbų kibernetinio saugumo aspektą, tačiau stokojama kompleksinio tyrimo, apimančio tiek tiesioginę, tiek ir netiesioginę įtaką turinčių veiksnių kaštų naudos vertinimo požiūriu. Pagrindine problema tampa tai, kad naudą, gaunamą iš investicijų į kibernetinį saugumą labai sunku kiekybiškai įvertinti, o kartu ir su tuo susijusias rizikas bei nevaldomų išorinių veiksnių papildomą poveikį. Todėl tyrimo tikslas yra sudaryti investicijų į kibernetinį saugumą kaštų naudos vertinimo modelį, įvertinantį ne tik kiekybinį, bet ir kokybinį kaštų naudos aspektą siekiant nustatyti, kiek vis dėlto yra optimali investicija į kibernetinio saugumo užtikrinimą.
14