Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20040
Rodoma1 - 10 iš 89
  • Item type:ETD,
    Atviros bankininkystės priimtinumo Lietuvoje tyrimas
    [Research on the Acceptability of Open Banking in Lithuania]
    master thesis[2019][S004]
    Blaževič, Karina

    Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir ištirtas atviros bankininkystės priimtinumas Lietuvoje, technologijų priėmimo modelio pagrindu pateiktas atviros bankininkystės priimtinumo tyrimo modelis ir remiantis anketinės apklausos metodu atliekamas empirinis tyrimas. Pirmoje darbo dalyje nagrinėjama finansinių inovacijų ir atviros bankininkystės teorija, pateikiami mokslininkų atlikti finansinių technologijų priimtinumo tyrimai, išskiriami veiksniai, lemiantys vartotojų atviros bankininkystės priimtinumą. Antroje darbo dalyje nagrinėjami technologijų priėmimo modeliai, pateikiamas atviros bankininkystės priimtinumo tyrimo modelis, atliktas tyrimo metodikos pagrindimas bei iškeltos pagrindinės tyrimo hipotezės. Trečioje darbo dalyje susisteminami anketinės apklausos tyrimo metu gauti duomenys, patvirtinamos arba atmetamos hipotezės, daromos išvados ir rekomendacijos.

      16
  • Item type:ETD,
    Ar švietimo programų rengimo tvarka, nenumatanti tėvų atstovavimo jų rengimo procese, nepažeidžia tėvų teisės į vaikų ugdymą?
    [Does the absence of provisions allowing parents to be represented in the process of drafting educational curriculum violate their right to educate their children?]
    master thesis[2015][S001]
    Masiulionienė, Sandra
    Kaunas:, 2015-05-29

    Šiame darbe, pavadinimu „Ar švietimo programų rengimo tvarka, nenumatanti tėvų atstovavimo jų rengimo procese, nepaţeidţia tėvų teisės į vaikų ugdymą?“ Siekiama atsakyti ar nėra paţeidţiamos Konstitucijoje ir Tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintos tėvų teisės į vaikų ugdymą, nenumatant švietimo programų rengimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose, šių teisių įgyvendinimo galimybių. Darbe atskleidţiama, kaip yra realizuojamos tėvų teisės į vaikų ugdymą, švietimo programų rengime ir kaip jos įtvirtinamos Lietuvos Respublikos, teisės aktuose, vertinant tarptautinių teismų praktikos kontekste. Iškeltam tikslui pasiekti, suformuluoti šie uţdaviniai: apţvelgti teisės šaltinius, tėvų teisės vaikų ugdyme apimtimi, nagrinėjant tarptautinius teisės aktus, Konstituciją, Europos Ţmogaus Teisių Teismo sprendimus; išanalizuoti švietimo programų rengimo tvarką Lietuvoje; atskleisti tėvų teisės į vaikų ugdymą santykį su formaliojo švietimo programomis; įvardinti tėvų galimybes rengiant švietimo programas. Šiandieninė situacija rodo, jog sudarinėti ugdymo programų turinį, didţiausią galią turi valstybės institucijos. Siekiant keisti esamą situaciją, būtina analizuoti, kaip Lietuvos Respublikos teisės aktai ir tarptautiniai teisės šaltiniai įtvirtina tėvų teisę prisidėti prie švietimo ir ugdymo sistemų kūrimo. Šiame darbe buvo naudojami loginis, lyginamasis ir aiškinamasis literatūros, ir teisės aktų analizės metodai. Išanalizavus Lietuvos Respublikos teisės aktus ir tarptautinius teisės šaltinius, taip pat ir Europos Ţmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, hipotezė - Švietimo programų rengimo tvarka, nenumatanti tėvų atstovavimo, paţeidţia Konstitucijoje ir tarptautinės teisės aktuose įtvirtintas pamatines tėvų teises į vaikų ugdymą, pasitvirtino. Nei LR Konstitucijoje, nei specialiuose Lietuvos įstatymuose nėra tiesiogiai įtvirtintos tėvų teisės būti atstovaujamiems švietimo programų kūrime.

      16
  • Item type:ETD,
    Nacionalinės ir regioninės žmogaus teisių apsaugos sistemų sąveika Lietuvos Respublikoje
    [Interaction of national and regional human rights systems in the Republic of Lithuania]
    master thesis[2015][S001]
    Romanovskaja, Anželika

    Magistro baigiamajame darbe atskleidžiami konstitucinės ir konvencinės teisės sistemų sąveikos ypatumui ir problematika Lietuvos Respublikoje. Pirmoje darbo dalyje atskleidžiami konstitucinės ir konvencinės teisės sistemų sąveikos pagrindiniai principai, aptariama Konvencijos vieta Lietuvos teisinėje sistemoje bei Konstitucijos ir Konvencijos santykio probleminiai aspektai. Pirmajame skyriuje taip pat aptariami Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Konstitucinio Teismo statusas, apibrėžiami probleminiai teismų jurisdikcijų santykio bei teismų jurisprudencijų sandūros aspektai. Antrajame skyriuje narinėjamas nacionalinio suvereniteto principas žmogaus teisių apsaugos srityje, atskleidžiamas nacionalinio suvereniteto ir tarptautinės integracijos santykis.

      16
  • Item type:ETD,
    Lūžio taško analizė: įtaka verslo sprendimų priėmimui X įmonės pavyzdžiu
    [Break even point analysis: influence on business decision making using X company as an example]
    master thesis[2013][S003]
    Gedvilaitė, Simona
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2013-05-08

    Finansų valdymo magistro baigiamajame darbe išnagrinėti teoriniai lūžio taško apibrėžimai, nustatymo būdai bei taikymo sritys bei lūžio taško analizės privalumai ir trūkumai; išanalizuoti X įmonės lūžio taškai, pateikti pasiūlymai X įmonei pelningai veiklai pradėti. Pirmoje darbo dalyje naudojant mokslinę literatūrą bei teorijos analizę, buvo apibrėžta lūžio taško sąvoka, nustatytos jo taikymo sritys, aptarti lūžio taško privalumai bei taikymo praktikoje apribojimai. Antroje dalyje išanalizuotos lūžio taško nustatymo prielaidos, jo nustatymo metodai bei lūžio taško jautrumas. Trečioje dalyje išnagrinėta lūžio taško nustatymo įmonei X poreikis bei metodologija, įmonės X išlaidų suskirstymo į pastovoias ir kintamas ypatumai ir apskaičiuotas jos lūžio taškas ribinio pelningumo ir grafiniu metodu bei atlikta įmonės X lūžio taško jautrumo analizė.

      36
  • Item type:ETD,
    Teisinis priesaikos institutas ir jo socialinis vaidmuo
    [Juridical oath institution and its social significance]
    doctoral thesis[2011][S001]
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2011-06-23

    Tyrimo objektas ir problemos aktualumas Tyrimo objektas. Disertacijoje teisiniu požiūriu tiriamas vienas tarpšakinių teisės institutų – priesaika. Disertacijos tyrimas apima paprotinės ir pozityviosios teisės raidos etapuose susiformavusius teisinius santykius, atsirasdavusius ir tebeatsirandančius priesaikos instituto taikymo ir jo funkcijų įgyvendinimo srityse. Šiame darbe nagrinėjami istoriniai, lituanistiniai šaltiniai; nacionalinių, tarptautinių ir kitų valstybių teisės aktų normos, reglamentuojančios priesaikos institutą, taip pat šią temą nagrinėjanti Lietuvos teisės doktrina. Priesaikos teisinio instituto ir jo socialinio vaidmens tyrimas bendrąja prasme – tai vieno iš seniausių ir gilias tradicijas Lietuvoje turinčio teisinio instituto tyrimas. Priesaikos sampratos (sąvokos) pažinimas yra organiška teisės doktrinos, kaip vienalyčio darinio, dalis, tačiau šio instituto prasmė ir reikšmė teisės normose ir teorijoje (moksle) nėra plačiau tyrinėta. Šiuo tyrimu bandoma atskleisti socialinę teisinę priesaikos esmę, jos evoliuciją ir virsmą į tikrai talpų (vertybių ir atliekamų funkcijų požiūriu) teisinį reguliatorių, kuris laikytinas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų pamatinių vertybių koncentracija, o kartu ir jų veiksnumą užtikrinančiu įrankiu. Perfrazuojant prof. A. Vaišvilą, „aiškinant teisę (šiuo atveju – priesaiką, kaip koncentruotą teisės išraišką [išskirta disertanto] <...>, neužtenka pasakyti, kad teisė (priesaika) yra elgesio taisyklė (tai tik formos dalykas), reikalinga atskleisti jos turinį, t. y. ryšį su socialiniais interesais, kurių norminė išraiška ir yra ši elgesio taisyklė<...>“. Elgesio taisyklės išraiška, iki atsirandant rašytinei teisei, tebuvo žodinė, tačiau, nepaisant to, išlaikė teisei ir jos veiksmingam įgyvendinimui būdingus požymius. Šie aspektai kelia nemažai konceptualių doktrinos klausimų, o atsakymų į juos paieška jau tapo permanentine teisės mokslo problema. Todėl pirmoji disertacinio tyrimo teorinė problema yra priesaikos požymių (kaip būtinųjų jos elementų) ir priesaikos sąsajų su socialine aplinka gvildenimas, lokalizavimas teisės sistemoje ir galiausiai – apibrėžimo suformulavimas. Atskleidžiamas priesaikos ir šio instituto saugomų vertybių socialinis reikšmingumas kaip vienas kitą lemiantys ir kartu užtikrinantys veiksniai, rodantys tarpusavio priklausomybę. Antra, tarp priesaikomis prisiimtų įsipareigojimų vykdymo ir priesaikos instituto veiksmingumo egzistuoja organiškas tarpusavio ryšys; akivaizdu, kad esama padėtis valstybėje nesudaro prielaidų de facto konstatuoti, jog šio instituto veiksmingumas yra visavertis. Tai skatina ne tik išsamiau pažinti patį priesaikos instituto turinį, bet ir paieškas naujų priemonių šio instituto veiksmingumui užtikrinti. Pastangos rasti objektyvias ir racionalias nurodytų trūkumų šalinimo priemones paskatino disertaciniame tyrime abstrahuoti tokias svarbias teorines problemas kaip socialinio konteksto ir būtinybės atsirasti socialinių santykių reguliatoriui – priesaikos institutui – susidarymas, šio instituto taikymo formaliųjų ir turiningųjų kriterijų (pagrindų) teisinio reglamentavimo pakankamumas, taip pat institucinės priežiūros (kontrolės) priemonių veiksmingumas ir pakankamumas Lietuvos teisėje. Apibendrintai pažymėtina, kad priesaikos laikymosi priežiūra yra konceptuali šio instituto vaidmens užtikrinimo sąlyga ir efektyvumo prielaida, todėl disertaciniame darbe šiai problematikai skirta nemažai dėmesio.

      8
  • doctoral thesis[2011][S003]
    Vilnius: Edukologija, 2011
      13
  • doctoral thesis[2010][N011]
    Vilnius: [Vilniaus universitetas], 2010
      18
  • doctoral thesis[2009][S003]
    Vilnius:, 2009
      7
  • doctoral thesis[2009][S007]
    Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009
      9
  • Item type:ETD,
    Eismo įvykių tyrimo praktika ir tobulinimo perspektyvos (remiantis Utenos apskrities medžiaga)
    [Traffic accident investigation practice and improvement perspectives (on the basis of the material of Utena county)]
    master thesis[2008][S001]
    Karpickaitė, Inga
    Kaunas: Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), 2008-12-18

    Lietuva pagal eismo įvykių skaičių yra pirmaujanti Europos sąjungos valstybė ir nors Lietuvoje eismo įvykių skaičius mažėja, vėl pastebimas įprastinių rodiklių „grįžimas“. Lietuva yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, kurioje kasmet eismo įvykiuose žūva daugiau kaip 200 žmonių vienam mln. gyventojų. Taigi eismo įvykių tyrimas yra aktuali tema ir teoriniu, ir praktiniu pobūdžiu. Šiame darbe pateikta eismo įvykių baudžiamoji teisinė bei kriminalistinė charakteristika, eismo įvykių kriminalistinė charakteristika ir tyrimo praktika Utenos apskrityje ir eismo įvykių tyrimo ir prevencijos tobulinimo kryptys. Darbe nagrinėjamos teorinės ir praktinės problemos, su kuriomis susiduria pareigūnai tirdami eismo įvykius. Išnagrinėjus visus ikiteisminius tyrimus, pradėtus dėl eismo įvykių ir išanalizavus 100 apklausos anketų, kurias užpildė Utenos apskrities policijos komisariatų pareigūnai ir Utenos apskrities prokuratūrų prokurorai, darbe pateikiama eismo įvykių, įvykusių Utenos apskrityje, kriminalistinė charakteristika, nurodomi neigiami veiksniai, įtakojantys eismo įvykių tyrimą Utenos apskrityje. Baigiamojo darbo pagrindinė išvada - eismo įvykių tyrimo praktika Utenos apskrityje nėra vienoda ir neigiamai įtakoja eismo įvykių tyrimą. Eismo įvykių tyrimo praktiką Utenos apskrityje reikia vienodinti, o eismo įvykių tyrimą pavesti viešosios policijos padaliniams.

      17