Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Atsakomybė už branduolinių įrenginių padarytą tarpvalstybinę žalą aplinkai: naujausios tendencijos ir iššūkiaiItem type:Project, Nacionalinis / National2024-05-01 - 2026-04-30; . Bogdzevič, KatažynaAtsižvelgiant į JT darnaus vystymosi tikslus, branduolinė energija laikytina vieninteliu nepertraukiamai veikiančiu ir santykinai kompaktišku mažo CO2 kiekio energijos šaltiniu, turėsiančiu atlikti pagrindinį vaidmenį, siekiant globaliai spręsti klimato kaitos ir kritinės oro taršos problemas. TATENA atliktas tyrimas rodo, kad norint iki 2050 m. pasiekti, jog pasaulinis su energijos gamyba susijęs išmetamo CO2 kiekis taptų nulinis, ir suteikti pasauliui nors menkiausią galimybę apriboti pasaulinės temperatūros kilimą iki 1,5 °C, reikės patrigubinti pasaulinius branduolinės energijos pajėgumus ir plėtoti mažus modulinius reaktorius SMR. Branduolinė energetika paremta JT aukščiausiojo lygio susitikime dėl klimato kaitos (Bendrosios klimato kaitos konvencijos COP28). ES tvarios veiklos taksonomijoje, kurioje apibrėžiami ekonominės veiklos, suderintos su grynojo nulio trajektorija iki 2050 m., kriterijai, branduolinė energetika taip pat laikoma ekologiškai tvaria (jei valstybė įvykdo keletą griežtų sąlygų, pavyzdžiui, pasirūpina radioaktyviųjų atliekų laidojimo įrenginiais). Jei branduolinės energijos pajėgumai pasaulyje bus patrigubinti (dėl to apskritai padidės branduolinių objektų statybos ir branduolinių medžiagų gabenimo apimtys), atsižvelgiant į konkrečius šių dienų įvykius ir teisines spragas branduolinės energetikos srityje bei specifinį antropocentrinį branduolinės teisės pobūdį apskritai - neišvengiamai turėtų didėti ir poreikis atlikti atitinkamus tyrimus, kaip konkrečiai patobulinti branduolinės energetikos reglamentavimą, kad jis taptų labiau orientuotas į aplinkos apsaugą. Be kita ko, būtina sukurti patobulintą, aplinkosauginiu aspektu civilinės ir valstybės atsakomybės teisinę sistemą, kuri koreliuotų su mokslinių tyrimų rezultatais. Projekto tikslas - pasiūlyti tikslias priemones, kaip patobulinti pirmiau minėtą sistemą holistiškai, balansuojant tarp tarptautinės aplinkos apsaugos ir branduolinės teisės pjūvių.
34 Universiteto misija atliepiant amžėjančios visuomenės poreikiusItem type:Project, Nacionalinis / National2024-05-02 - 2026-04-30; . 24 Komunikacijos dinamika dekarbonizacijos procese: sprendimų įrėminimas, mediacija ir sprendimų spartaItem type:Project, Nacionalinis / National2025-12-01 - 2027-11-30; . 11 PURPOSE yra projektas, kurio tikslas – skatinti valdytojų nuosavybės modelių diegimą visoje Europoje. Jis siekia stiprinti į tikslą orientuotas įmones, teikiant teisinę, finansinę ir strateginę paramą perėjimui nuo tradicinių akcininkų struktūrų prie valdytojų nuosavybės įmonių. Projektas atitinka augančią paklausą verslo modelių, kuriuose prioritetas teikiamas ilgalaikei misijai, suinteresuotųjų šalių vertei ir socialinei atsakomybei, o ne trumpalaikiam pelno maksimizavimui.
12 Socioekonominių sistemų darnios plėtros indikatorių daugiakriterinio vertinimo metodologijos tobulinimas, remiantis informacinėmis technologijomisItem type:Project, Nacionalinis / National2024-09-01 - 2026-08-31; . Žmonijos tolimesnės pažangos bendra koncepcija – darni plėtra. Nežiūrint į ilgalaikius ir įvairiapusius tyrimus dar lieka neišspręstų esminių klausimų. Tame tarpe indikatorių reikšmės kiekybinis vertinimas. Taip yra todėl, kad indikatoriai yra kompleksiniai dydžiai, kurie realybėje pasireiškia įvairiais aspektais. Dėl jų skirtingos fizinės prasmės juos atspindintys rodikliai yra išreikšti skirtingomis dimensijomis, jie yra nevienodos svarbos ir pan. Jų apjungimui šiandieną taikomi daugiakriteriniai metodai. Esminis jų trūkumas yra tas, kad visi jie remiasi linijiniu vertinimu, t. y. rodiklio svarba nepriklauso nuo jo reikšmės. Tai prieštarauja gyvenimo realybei, kurioje visi procesai plėtojasi nelijiniškai. Siūloma metodika remiasi nelinijinėmis funkcinėmis priklausomybėmis, kurios leidžia gauti darnios plėtros indikatorių rodiklių išreikštas bedimensines reikšmes, t. y. išreikštas vieningais mato vienetais. Tai ženkliai patobulina esamus daugiakriterinius metodus, nes nereikalingu tampa rodiklių svarbos ekspertinis vertinimas. Rodiklių reikšmių apjungimui į vieną dydį numatoma taikyti integravimo metodikas, kurios remiasi kvadratinėmis ir kubatūrinėmis formulėmis.
28 Aplinkos tausojimas paauglių tarpusavio santykių konteksteItem type:Project, Nacionalinis / National2024-05-02 - 2026-04-30; . 12 Aukos samprata ir aukos teisių apsauga Rytų Europoje: nuo istorijos iki naujausių iššūkiųItem type:Project, Nacionalinis / National2024-09-01 - 2026-08-31; . Tirsime Rytų Europos teisinėse sistemose, teisiniuose ir kriminologiniuose diskursuose įsitvirtinusių nusikaltimo aukos sampratų bei apibrėžimų istorines ištakas, kaitą ir šiandienines reprezentacijas – ypatingai akcentuojant nusikaltimo aukų teisių apsaugos spragas bei ieškant sprendimų aukų situacijai pagerinti. Projektu taip pat ketinama išsiaiškinti, su kokiais iššūkiais nusikaltimo aukos Rytų Europoje baudžiamojo persekiojimo procese gali susidurti ateityje – ir kokios yra naujos galimybės šiems iššūkiams įveikti (pavyzdžiui, dirbtinio intelekto plėtra). Kadangi projekte bus gilinamsi į patį „aukos“ apibrėžimą, nusikaltimo auka bus suprantama plačiai – kaip auka tiek individualios kriminalinės veikos (pvz. žmogžudystė, seksualinis smurtas), tiek tokių veikų kaip nusikaltimai žmoniškumui.
Remiamės iš teisės ir kriminologijos istorijos kylančiu žinojimu, kad supratimas apie aukų teises baudžiamajame procese – kaip ir patys aukos, ir net nusikaltimo apibrėžimai – yra istoriškai kintantys. Pvz., sovietinės okupacijos metais ir šiandieninėje Lietuvoje suvokimas, kas yra nusikaltimo auka ir kokias teises ji turi, skiriasi. Keliame klausimą, ar aukos samprata ir supratimas, kuriuo remiantis auka buvo ir yra apibrėžiama Rytų Europoje, istoriškai skyrėsi ir tebesiskiria nuo vakarietiškųjų sampratų, ar yra unikalus. Tam, kad galėtume geriau suprasti nusikaltimo aukos sampratos istorines ištakas ir šiandienos realijas Rytų Europoje, subūrėme tarptautinę komandą, besispecializuojančią Baltijos šalių, Rusijos, Lenkijos, Ukrainos ir Balkanų regiono teisės bei viktimologijos raidoje ir šiandieninėse realijose. Projektą sudarys į šiuos pagrindinius regionus nukreiptos atvejų studijos: istorinė analizė, šiandieninės situacijos tyrimas, ateities perspektyvų bei iššūkių identifikavimas. Projektas padės atsakyti į klausimą, kokios supratimo apie nusikaltimo aukas spragos dar egzistuoja Rytų Europoje – ir kokių sprendimų reikia, kad situacija pagerėtų.
24 Hibridinės grėsmės, tarptautinė teisė ir geopolitinis saugumas: Baltijos perspektyva (HYBLAW)Item type:Project, Nacionalinis / National2025-12-01 - 2027-11-30; . The project Hybrid Threats, International Law, and Geopolitical Security: A Baltic Perspective (HYBLAW) investigates how hybrid threats are reshaping international law, sovereignty, and security frameworks, with the Baltic States as a unique empirical case. Situated at the frontline of Russia’s hybrid tactics, the region provides an exceptional laboratory for analyzing how disinformation, cyberattacks, lawfare, economic coercion, proxy activities, and other manifestations of hybrid threats challenge both national resilience and the international legal order. At the same time, the project examines whether international law still retains the capacity to counter hybrid threats and whether it has the necessary instruments to address their consequences. The project also incorporates a broader perspective of security research, which remains underrepresented in Lithuanian academic discourse.
20 Atsakomybė už branduolinių įrenginių padarytą tarpvalstybinę žalą aplinkai: naujausios tendencijos ir iššūkiaiItem type:Project, Nacionalinis / National2024-05-02 - 2026-04-30; . 8