Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
The impact of organizational resilience on the quality of public services: Application of structural equation modelingItem type:Publikacija, research article[2023][S1][S004][29]; ;Giovanni Schiuma; ; ; Equilibrium. Quarterly Journal of Economics and Economic Policy, 2023, vol. 18, no. 2, p. 461-489Research background: During the COVID-19 pandemic, public sector entities encountered extraordinary difficulties in maintaining the delivery of public services. They were ill-equipped to operate in the unpredictable circumstances of the pandemic, causing a significant impact on the accessibility and quality of public services. This scenario also highlighted the importance of the resilience of the public sector, which entails an organization's capacity to function in a crisis setting and uncover opportunities that might not have been evident during normal circumstances. Purpose of the article: This study aims to assess development trends within public sector resilience and their impact on the quality of public services. As resilience is realized through a three-phase prism - i.e., Planning, Adaptation, and Enhanced Learning - we hypothesize that Adaptation is endogenously interrelated with Planning and positively affects Enhanced Learning, which in turn positively impacts Service Quality. Methods: Two successive surveys were carried out to examine the links between organizational resilience and Service Quality in the public sector. The first involved interviewing 401 senior managers of the organizations that provide public services in Lithuania to assess their level of organizational resilience. The second survey involved questioning individuals aged 18 and above who had used the services of the previously surveyed organizations. In total, 3,609 public service users were interviewed to gather data on Service Quality. Structural equation modeling was performed to analyze the data collected. Findings & value added: The results of structural equation modeling revealed that Enhanced Learning positively and significantly affects Service Quality. The findings of this study suggest that the bounce-back stage of organizational resilience, i.e., Adaptation, indirectly affects Service Quality through the bounce-forward stage, i.e., Enhanced Learning. Thus, Enhanced Learning acts both as an accelerator of Service Quality and as a moderator of the effect that other stages of organizational resilience have on Service Quality. The primary contribution of this article is its discovery that Service Quality develops from Enhanced Learning, implying that the optimal approach to service provision is based on both newly acquired knowledge and experience gained during challenging times. This enables organizations to transform their service delivery in response to the realities of changing circumstances, thereby creating opportunities to prepare for future challenges from the standpoint of a new equilibrium.
35 15Scopus© citavimai 13 Verslo modelių transformacijos klasteriuose: skaitmenizavimas, žiedinė ekonomika ir Europos žaliasis kursasItem type:Publikacija, [Transforming business models in clusters: digitalization, the circular economy and the European Green Deal]book[2023][K1a][S004][430]; ; ;Jakubavičius, Artūras ;Bacevičius, PovilasČesiulytė, JolitaKraków : Księgarnia akademicka publishing, 2023The monograph prepared by the group of researchers examines the problem of improving the transformation of business models in clusters. The importance of this issue is manifested in the fact that in the conditions of globalization, with increasing international competition, there is a need to improve business models focused on international value chains, to transform them taking into account the challenges posed by digitization, the circular economy and the green deal, the impact of which on the transformation of business models in clusters has not yet been holistically examined. The monograph summarizes the authors’ long-term research related to the evolution of cluster business models in the context of digital transformation, circular economy and the European Green Deal. Holistic paradigms formed on the basis of research, that clusters are groups of companies, organizations or other competitive entities operating in a certain geographical region or economic sector, are considered a form of business organization that increases business productivity in modern economic conditions, promotes innovative new partnerships even between competitors and significantly expands business opportunities as it allows participating entities to share resources, develop new technologies and benefit from synergies in implementing projects that promote knowledge development, dissemination and innovation. The material of the monograph can be used both in institutions performing the functions of state management and in business organizations, especially in improving the business development policy for the creation and activation of a stable and competitive economy, and in making effective managerial and economic decisions related to international development, conditioned by profound phenomena occur- ring in the economy and in society due to the use of digital technologies and trends in the formation of sustainable economic systems. The material of the monograph should be used in studies conducted at universities and other higher education institutions, primarily in economic and managerial profile study programs. The material of the monograph is also intended to familiarize specialists working in the management and administration, business sectors with new theoretical approaches to the patterns of evolution of cluster business models in the context of digital transformation, circular economy and the European Green Deal.
84 19 1124 437 This collective monograph has been prepared based on the results of scientific research conducted in 2020–2022. These studies were carried out as part of the scientific activities of the Public Security Academy of MRU. Members of the collective monograph participate in the activities of the MRU Laboratory of Harmonious Innovations. The results of these studies show that digital technologies are a priority not only locally, but also internationally. Digital technologies are taking over the world, and advantage is secured by the ability to quickly master them. There is no doubt that digital transformation will have a significant impact on almost any industry, including agriculture. This monograph was prepared in English, but a large, international team of authors participated in its preparation. The monograph consists of seven chapters, analyzing digitalization management solutions, innovative marketing, digital transformations, and digitalization as a factor of economic security in the face of global challenges. It also touches on and analyzes the issues of digitalization and society, along with the digitalization tools that are used in the public sector.
199 153 - book[2021][K1a][S004][205]
; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2021Pastaraisiais dviem dešimtmečiais auganti socialinė ir ekonominė nelygybė tiek globalioje ekonomikoje, tiek atskirose šalyse įgauna beprecedentį mastą visoje planetoje. Ekonominė nelygybė, sukelianti neigiamas ekonomines, socialines, politines pasekmes, tampa viena aktualiausių globalių problemų, keliančių grėsmę viso pasaulio tvarumui, socialinei ir ekonominei pažangai. Nobelio premijos laureato J. E. Stiglitzo (2012) teigimu, visos socialinės, politinės, ekonominės problemos ir jų tragiškos pasekmės glūdi nelygybėje. Ekonominės nelygybės, kaip globalios problemos, apimtį ir gylį patvirtina pasaulio tyrimų rezultatai. Pirma, pasaulinių tyrimų duomenimis, 10 proc. pasaulio turtingųjų disponuoja daugiau kaip puse (52,10 proc.) visų pajamų, o 1 proc. ypač turtingų žmonių tenka net penktadalis (20,40 proc.) pajamų. Pusė (50 proc.) skurdžiausių pasaulio gyventojų disponuoja tik dešimtadaliu (9,7 proc.) pajamų (World Inequality Database, 2018). Antra, pasaulio ekonomikos forumo 2019 m. Davose išvakarėse su skurdu ir nepritekliumi kovojanti ne pelno organizacija Oxfam atkreipė dėmesį, kad 26 pasaulio ypač turtingi asmenys valdo tiek pat turto, kiek 3,8 mlrd. skurdžiausiai gyvenančių pasaulio žmonių (1,4 trln. JAV dolerių). Vien per 2018 m. ypač turtingų žmonių turtas išaugo 12 proc. (900 mlrd. JAV dolerių), t. y. kasdien augo po 2,5 mlrd. JAV dolerių. O skurdžiausiųjų finansinė padėtis dar labiau pablogėjo – per 2018 m. jų valdomo turto vertė sumažėjo 11 proc. (Oxfam International, 2019). Trečia, Lietuvos kasmetiniai turtingiausių žmonių tyrimai (2019) rodo, kad Lietuvoje penki šimtai turtingiausių žmonių valdo 19,56 mlrd. Eur vertės turtą, o beveik ketvirtadalis (24 proc.) šios sumos yra sutelkta dešimties Lietuvos turtingiausių asmenų rankose. 2020 m. Lietuvos biudžetas yra net 41 proc. mažesnis nei turtingiausių asmenų valdomo turto vertė – 11,53 mlrd. Eur (Lietuvos Respublikos Seimas, 2019). Šiuolaikinės nelygybės teoriniuose tyrimuose išskirtini du esminiai požiūriai. Pagal pirmąjį – liberalųjį – požiūrį, ekonominė nelygybė yra šiuolaikinės rinkos ekonomikos ir visuomenės aplinkos modernizacijos padarinys. Ekonominė nelygybė yra visiškai pateisinama kaip rinkos ekonomikos rezultatas ir ji turi būti. Šia prasme nelygybė grindžiama remiantis ribinio produktyvumo teorija, kad didesnės pajamos siejamos su didesniu produktyvumu ir didesniu indėliu į visuomenės gerovę. Pagal antrąjį požiūrį – ekonominė nelygybė yra ne visada pateisinama, ir teigiama, kad nelygybė – tai ekonominės sistemos problema, ypač kai ji perauga į perteklinę nelygybę, stabdančią socialinę ekonominę pažangą.
216 121 696 380 Moterų ir vyrų pajamų atotrūkis Lietuvoje : monografijaItem type:Publikacija, [Income gap by gender in Llithuania]book[2020][K1a][S004][272]; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2020Moterų ir vyų darbo užmokesčio bei pajamų atotrūkio tema yra nagrinėta daugelio autorių pasaulyje ir Lietuvoje. Tačiau monografijoje išryškintos Lietuvoje gana nelauktos tendencijos ir pokyčiai bei pateikti nauji tyrimų rezultatai lyčių lygybės srityje. Remiantis autorių atlikto tyrimo išvadomis, žvelgiant iš rinkos ekonomikos 30 metų laikotarpio retrospektyvos, Lietuvoje lyčių lygybės srityje pasiekti įspūdingi rezultatai. Svarbiausi pasiekimai lyčių lygybės srityje – per 30 metų pasikeitė lyčių lygybės stereotipai, pastebima sparti moterų dalyvavimo darbo rinkoje pažanga, pasikeitė darbdavių požiūris į moterį – darbuotoją: darbdaviai aukštai vertina moterų darbo potencialą, jų išsilavinimą ir profesines savybes. Tačiau, nepaisant pasiektos pažangos, atlikto tyrimo rezultatai leidžia iškelti Lietuvoje naują akcentą ir iššūkį lyčių lygybės srityje – didelę moterų diskriminaciją pagal amžių, ypač priešpensinio ir pensinio amžiaus moterų. Ši problematika nors ir buvo nagrinėjama Lietuvoje, tačiau dažnai suvokiama kaip savaime suprantama, kad pajamos, sulaukus pensinio amžiaus, ir turi mažėti. Autorių pozicija yra kita – vyresnio amžiaus žmonių profesinis potencialas yra didžiulis neišnaudotas šalies ekonomikos resursas ir tikslinga jį efektyviai panaudoti šalies darbo rinkoje. Sparčiai didėjant visuomenės senėjimo ir emigracijos iš Lietuvos rodikliams, turėtų didėti vyresnio amžiaus žmonių paklausa darbo rinkoje. Sukaupta vyresnio amžiaus žmonių darbo patirtis, žinios, profesinis potencialas turėtų būti panaudoti Lietuvos ekonomikoje, ypač sparčiai mažėjant darbo jėgai dėl didelio masto emigracijos iš šalies. Autorių atlikti darbuotojų ir darbdavių sociologiniai tyrimai leido atskleisti gilumines lyčių, ypač vyresnio amžiaus žmonių pajamų skirtumų priežastis. Kaip vieną iš svarbių monografijos privalumų galima pažymėti ir tai, kad darbas turi ne tik teorinę, bet ir praktinę reikšmę darbuotojams ir darbdaviams vertinant moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus. Pasiūlytas LOGIB metodas leidžia palyginti, greitai ir paprastai įvertinti moterų ir vyrų padėtį darbo užmokesčio srityje visoje Lietuvoje ir bet kurioje verslo įmonėje ar įstaigoje. Tai – naujas žingsnis lyčių ekonomikos mokslinių tyrimų srityje. Darbas yra inovacinis, turi mokslinę ir praktinę vertę, jis būtų naudingas mokslo bendruomenės atstovams, politikams, ekonomistams, verslininkams, darbdaviams, darbuotojams, studentams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, besidomintiems lyčių lygybės klausimais.
306 145 - book[2019][K1a][S004][164]
; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019Monografijoje yra pateikiamas pirmas tokio pobūdžio šešėlinės ekonomikos tyrimas Lietuvos žemės ūkio sektoriuje, nustatant motyvacinius / priežastinius šešėlinę ekonomiką tarp ūkininkų veikiančius veiksnius bei identifikuojant ūkininkų pasiūlymus verslo aplinkai gerinti. Atliktas empirinis tyrimas atskleidė, kad pagrindinis motyvas, kuris ūkininką gali paskatinti pereiti prie šešėlinės ekonomikos, yra susijęs su mokestine aplinka. Kiti motyvai sietini su ES išmokomis, kurios turėjo didelės įtakos naujos ūkininkavimo formos – „sofos“ ūkininkų – atsiradimui; ūkininkai neturi teisės į bedarbio ar motinystės ar kt. mokesčių mokėtojams priklausančias išmokas. Politinių veiksnių problematika yra itin jautri. Nepasitenkinimas valdžios institucijų politika bei prasta valdžios institucijų veiklos kokybe, nusivylimas valdžia, dažni įstatymų pakeitimai, griežtas veiklos ir darbo rinkos reglamentavimas verčia asmenį arba siekti apeiti įstatymus, arba ieškotis užsienio rinkų savo veiklai vykdyti.
152 70 287 23 - book[2017][K1b][S005,S004][476]
; ; ; ; ; ; ; ;Juršėnienė, VandaVilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2017Vertinant socialinės ekonominės nelygybės būklę, dažniausiai pateikiami pajamų nelygybės duomenys, tačiau šios knygos autoriai, vertindami socialinę ekonominę nelygybę atsižvelgia į netolygumus ir pagal kitus materialinės gerovės aspektus, t. y., gyventojų vartojimo išlaidas, disponuojamą turtą, gyvenimo sąlygas, gyventojų patiriamus ekonominius sunkumus, galimybes apsirūpinti būtiniausiomis reikmėmis ir taupyti. Tyrimo tikslas – ištirti socialinę ekonominę nelygybę Lietuvoje kaip esminį gyventojų gyvenimo kokybės veiksnį, moksliniais tyrimais pagrindžiant ją sąlygojančius veiksnius, pasekmes gyventojų gyvenimo kokybei ir pateikiant galimus jos mažinimo (reguliavimo) būdus bei priemones. Tyrimas yra tarpdisciplininis, apimantis ne tik ekonominius, bet ir psichologinius veiksnius: psichologinę gerovę, emocines patirtis, požiūrį į save bei gyvenimą, asmenines charakteristikas, reagavimą į gyvenimo sunkumus, laimingumą, socialinius ryšius ir kt. Knygos autoriai siekia atskleisti, kokį poveikį socialinė ekonominė nelygybė ir nepriteklius daro šalies demografinei ir kriminogeninei padėčiai, gyventojų laimingumui, psichinei ir fizinei sveikatai, kaip jaučiasi žmonės, kuriems tenka patirti socialinę atskirtį, kokias ilgalaikes pasekmes sukelia priklausymas žemiausio socialinio ekonominio statuso sluoksniui. Siekiant tyrimo tikslo ir ieškant šios Lietuvai aktualios problemos sprendimo būdų, autoriai stengėsi įvertinti tiek objektyvią Lietuvos gyventojų stratifikaciją pagal pajamų, vartojimo, turto diferenciaciją, tiek subjektyvią visuomenės socialinę stratifikaciją, taip pat nustatyti socialinės ekonominės nelygybės priežastis ir įvertinti jos pasekmes šalies raidai ir gyventojų gyvenimo kokybei.
397 139