Mykolo Romerio universitetas / Mykolas Romeris University
Šakių rajono savivaldybės švietimo įstaigų tinklo analizė ir plėtojimo gairėsItem type:Publication, book[2026][K4c][S003,S007][87]; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2026Gairės parengtos integruojant pagal tyrimo paslaugos sutartį Nr. VP-S-181 parengtą ataskaitą „Mokyklų tinklo plėtojimo Šakių rajono ir Marijampolės savivaldybėse sprendinių analizė ir įvertinimas“. Paslaugos vykdytojas Algimantas Venckus.
35 34 Švietimo pagalbos kontūrai: tyrimai, iššūkiai, perspektyvos : kolektyvinė monografijaItem type:Publication, book[2025][K1a][S007][377] ;Aleksejava, Anastasija; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025Švietimui tenka itin reikšmingas vaidmuo kuriant solidarią visuomenę, kuri nuolat mokosi ir sugeba prisitaikyti prie kintančių aplinkybių, sprendžia sudėtingas problemas. Nors edukologijos moksle švietimo sąvoką mokslininkai apibrėžia kaip žmogaus ir visuomenės tobulėjimo galių plėtrą mokslo žinių ir ugdomosios patirties pagrindu (Bitinas, 2011), ši sąvoka savo turiniu aprėpia tam tikrus aspektus, susijusius su auklėjimu, mokymu, mokymusi, lavinimu ir t. t. Detalizuojant kertinės sąvokos komponentus galima atkreipti dėmesį į konkrečias ugdymo socialines prielaidas: ugdymo lygybę, socialinį teisingumą, švietimo prieinamumą, ugdymo kokybę ir pan. (Biesta, 2010; Bitinas, 2013), be kurių švietime sunku tikėtis sėkmės. Neretai šie klausimai susiejami su švietimo pagalbos esme ir prasme (Armstrong & Ainscow, 2018; Niemi & Laaksonen, 2020). Šiuolaikinio pasaulio transformacijos ir jas lydinčios socialinės problemos tiesiogiai veikia švietimą kaip sistemą, taip pat asmenis, kurie mokosi, pedagogus, kitus švietimo sistemos dalyvius.
108 28 - book[2025][K3d][S007][92]
; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2025Vadovas skirtas mokytojams, mokyklų vadovams ir mokymo programų rengėjams, kurie domisi STEAM ugdymo taikymu savo įstaigose. Jame pateikiamos praktinės strategijos ir metodikos, pritaikytos padėti pedagogams veiksmingai įgyvendinti STEAM principus pamokų metu. Naudojant šiuos komponentus, vadovu siekiama pateikti išsamias gaires, kurios ne tik pagerintų ugdymo praktiką, bet ir skatintų susidomėjimą STEAM raštingumu. TEAMSTEAM projektas vienija įvairius partnerius iš įvairių šalių, įskaitant Martinlaakson Lukio Suomijoje (projekto koordinatorius), Multi-Act STD Turkijoje, Narva Soldino Gümnaasium Estijoje ir Campus FLX Belgijoje. Projekto partneriai kartu siekia tvaraus poveikio, plačiai taikydami efektyvias švietimo praktikas visoje Europoje ir už jos ribų.
68 74 Studijos užsienyje ir jų kuriama Lietuva : (XX amžiaus pradžia) : monografijaItem type:Publication, Ši knyga apie tai, kaip Lietuvos akademinis jaunimas per studijas Vakarų Europos universitetuose XX a. pradžioje modernino Lietuvą, kūrė ją vis labiau į Vakarų Europą panašėjančią. To siekta, studijuojant pas daugelį žymių Vakarų mokslininkų, stovėjusių ano meto Vakarų civilizacijos priekyje: kvantų mechanikos kūrėjus A. Einšteiną, M. Plancką, E. Schrödingerį, D. R. Hartree, matematinės logikos pradininkus D. Hilbertą ir P. Bernaysą, aibių teorijos kūrėją G. Cantorą, įvairių filosofijos krypčių atstovus: K. Jaspersą, M. Heideggerį, E. Husserlį, E. Grisebachą, E. Cassirerį, P. Natorpą, H. Drieschą, W. Wundtą, N. Hartmanną, H. H. Delacroix, J. Maritainą..., „naujojo auklėjimo“ sistemų kūrėjus: G. Kerschensteinerį, M. Montessori, O. Decroly, P. Petereseną, W. Sterną, W. F. Foersterį ir kitus, taip pat tiriant įvairias Vakarų socialinio gyvenimo formas, jas kritiškai vertinant. Tai lėmė, kad teorinės sąmonės lygmeniu Lietuvoje iš esmės buvo žinomos beveik visos pagrindinės ano meto Vakarų Europos mokslų idėjos, tarp jų – kvantinės fizikos, kosminio spinduliavimo, mikrobiologijos, genetikos, matematinės logikos, geopolitikos, aeronautikos, „naujojo auklėjimo“, vyraujančios meno tendencijos, įvairios socialinio susitvarkymo koncepcijos, jų praktika. Į jas orientuojantis, daugeliu atvejų ir buvo kuriama Lietuvos socialinė ir dvasinė tikrovė. Vakarų civilizacijos laimėjimais sustiprinusi savo kūrybą ano meto Lietuva per palyginti trumpą laiką buvo pasiekusi stebėtinų laimėjimų visose ūkio ir kultūros srityse, nors 1919 m. kėlėsi iš totalinių griuvėsių. Recenzentai linkę monografiją vertinti kaip „vieną vertingiausių Lietuvos švietimo istorijos veikalų“ (prof., habil. dr. A. P. Ažubalis).
363 13 Džeromas Seimūras Bruneris ir Džonas Diujis: pažinimo ir patyrimo jungtysItem type:Publication, [Jerome Seymour Bruner and John Dewey: connections of cognition and experience]research article[2023][S4][S007][7]Gerulaitis, ŠarūnasGeografija ir edukacija : mokslo almanachas = Geography and education : science almanac, 2023, no. 11, p. 81-87Esė analizuojamas Džeromo Seimūro Brunerio (Jerome Seymour Bruner) ir Džono Diujo (John Dewey) požiūris į aplinką, kurioje vyksta ugdymosi procesas, lyginamas konstruktyvizmo filosofijos krypties – pozityvizmo ir pragmatizmo – klasikų požiūris į ugdymą. Šie mokslininkai augo ir kūrė toje pačioje amerikietiškoje švietimo sistemoje, priešinosi to meto esančiai bihevioristinei ugdymo filosofijai, ieškojo naujų idėjų, tarkim, kaip mokytis iš patirties, per praktiką, kaip prasmingą veiklą nukreipti į mokymą(si), taip pat reformavo to meto švietimo sistemą. Atsižvelgiant į šiandienos aktualų – įtraukųjį – ugdymą, galima teigti, kad Dž. S. Brunerio idėjos – aktyvus mokinio mokymasis, spiralinis mokymasis ir pastoliavimas – yra aktualios ir prasmingos. Dž. Diujo mokykla – atvira, demokratiška, leidžianti skleistis ir augti kiekvienam, – turi būti „gyva“ tam, kad mokiniai išmoktų spręsti savo ar visuomenės problemas, su kuriomis susiduria ir mokykloje, ir už jos ribų. Čia prasmingai siejasi ir Marijos Lukšienės išsakytas teiginys, kad reikia kurti atvirą žmogų, o per jį – atvirą kultūrą. Kultūros ir žmogaus atvirumas neatskiriamas nuo demokratiškumo (Lukšienė, 2013).
47 17 Vidurinės mokyklos/gimnazijos geografijos ugdymo turinio atnaujinimas: nuo pasyvios link aktyvios geografijosItem type:Publication, [Secondary school/gymnasium geography curriculum update: from passive to active geography]research article[2023][S4][S007,N006][16] ;Gerulaitis, ŠarūnasZigmas KairaitisGeografija ir edukacija : mokslo almanachas = Geography and education : science almanac, 2023, no. 11, p. 65-80Straipsnyje pateikiamos metodologinės prieigos, kuriomis grindžiamas Lietuvos vidurinės mokyklos (11–12 klasės) ir gimnazijos (III–IV klasės) geografijos ugdymo turinio atnaujinimas bei Bendrųjų geografijos ugdymo programų kūrimas. Siekiama atsakyti į klausimą „Kaip pagrįsti ir sistemingai susieti geografijos mokslo ir didaktikos raidos tendencijas, remiantis nūdienos geografinį ugdymą apibrėžiančiais tarptautiniais ir Lietuvos švietimo dokumentais?“ Analizuojami Lietuvos švietimo ir tarptautiniai dokumentai (chartijos, deklaracijos), apibrėžiantys ugdymo turinio atnaujinimo ir geografinio švietimo šiuolaikines tendencijas. Palyginama geografijos ir jos didaktikos (mokyklinės geografijos) istorinė raida ir perspektyva. Parodoma ugdymo pasiekimų sričių ir kompetencijų sklaida atskirose bendrojo ugdymo mokyklos pakopose.
22 16 Lietuvos suaugusiųjų raštingumo sąsaja su įsitvirtinimu darbo rinkoje ir mokymusi visą gyvenimą : monografijaItem type:Publication, book[2022][K1a][S007][243]; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022At the beginning of the 21st century, there are still 781 million illiterate people in the world (UNESCO, 2015). If we take literacy in its broadest sense to mean the ability to successfully navigate today’s world, then the term illiteracy takes on an even broader meaning in more developed countries, encompassing even more adults for whom even an approximate number cannot be determined. When it comes to literacy and literate people, new dimensions emerge - enough, not enough, literate enough in their personal environment but not literate enough to hold certain positions in their home village, not literate enough to develop in a big city or abroad, and so on. Adult literacy is an important prerequisite for successful employment and greater financial resources, for raising one’s own children, for more successful socialization, and even for maintaining health while avoiding poverty, exclusion, and gender inequality. Although literacy is often considered only as human capital, necessary and beneficial for competing for skilled labour, and as an important factor in increasing a country’s global competitiveness, it can be said that almost every major social problem is affected in one way or another by low literacy, and that literacy is essentially responsible not only for economic but also for virtually everyday social problems. Thus, research on adult literacy will always remain important and relevant. In particular, studies that specifically measure literacy and that provide analysis of various literacy conditions and assumptions about the level of literacy itself. National curricula and academic and policy debates often focus on children’s education, children’s literacy, and children’s literacy promotion. Adults, however, who for many reasons did not acquire the basics of reading and writing in their youth and who have now spread out in the world without important literacy skills, are often overlooked and passed over. Adult skills and development are also important, and adults, like children, should receive sufficient public attention and broader access to education. [...]
198 139 Suaugusiųjų gebėjimai, mokymasis ir darbo rinka : tarptautinio EBPO PIAAC tyrimo rezultatų apžvalga : mokslo studijaItem type:Publication, Mokslo studijoje analizuojami Tarptautinio suaugusiųjų kompetencijų tyrimo PIAAC rezultatai. PIAAC yra vienas didžiausių suaugusiųjų kompetencijų tyrimų pasaulyje, kuriame dalyvauja beveik 40 šalių. Mokslo studijos pagrindinis akcentas nukreiptas į mokymosi visą gyvenimą ir įsitvirtinimo darbo rinkoje temas. Detaliai apžvelgta Lietuvos gyventojų pasiekto ir siekiamo išsilavinimo situacija – apimamas tiek formalusis, tiek neformalusis išsilavinimas. Išnagrinėtos galimybės ir motyvacija mokytis visą gyvenimą. Šių temų analizė atlikta ne vien Lietuvos ribose, bet rezultatai lyginami su kitomis PIAAC tyrime dalyvavusiomis šalimis. Atlikta detali išsilavinimo ir mokymosi visą gyvenimą analizė atskirai kiekvienai Lietuvos apskričiai. Šalia mokymosi visą gyvenimą temos detaliai išnagrinėta situacija darbo rinkoje, kokie darbo rinkoje gebėjimai yra reikalingi, ar Lietuvos gyventojai panaudoja savo įgytuosius gebėjimus, kiek jie dera su tuo, kas reikalinga darbo rinkoje. Atlikta analizė, kiek darbo vietoje atliekami veiksmai siejasi su asmens įgytu raštingumu. Mokslo studijoje paliesta ir bedarbių problema. Išanalizuotos bedarbių charakteristikos – tiek demografinės, tiek gebėjimų; bandoma atrasti, kurios charakteristikos turi didžiausią sąsają su bedarbyste; analizuojamos priežastys, dėl kurių bedarbiai nesistengia susirasti darbo.
163 57 - book[2019][K1b][S007][360]
; ; ; ; ; ; ; ; Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2019121 70 - book[2018][K2a1][S007][319]
; Vilnius : Registrų centras, 2018Leidinio „Šiuolaikinė didaktika“ tikslas – padėti kūrybingai, įdomiai ir metodiškai organizuoti mokymo(si) procesą. Šiuolaikinė didaktika – mokymo ir mokymosi proceso organizavimo pagrindų, ugdymo mokslo ir praktikos sintezė, paremta ne tik pedagoginio darbo patirtimi, bet ir mokslo tyrimais bei analize. Vadovėlyje aprašomi pagrindiniai mokymo(si), refleksijos ir vertinimo metodai, apžvelgiamos XXI a. mokyklai itin svarbios ugdymo technologijos: kritinio mąstymo ir kūrybingumo ugdymo, mokymosi bendradarbiaujant, problemų sprendimo, refleksyviojo ir interaktyviojo mokymosi būdai. Daug dėmesio skiriama gebėjimui įsivertinti ir grįžtamojo ryšio organizavimui, pateikiama brandos darbų rengimo rekomendacijų. Knygoje tam tikri simboliai pabrėžia esminius dėstymo aspektus ir autorių parengtas praktines užduotis. Vadovėlis „Šiuolaikinė didaktika“ skirtas visų aukštųjų mokyklų studentams, ketinantiems dirbti pedagoginį darbą ir įgyti mokytojo kvalifikaciją, mokytojams ir kitiems švietimo sistemos darbuotojams, siekiantiems tobulinti ugdomąją veiklą, taip pat dėstytojams, taikantiems vertinimo principus ir metodus studijų procese studentų pažangai reflektuoti ir vertinti.
2141 1108