Edukologijos ir socialinio darbo institutas / Institute of Educational Sciences and Social Work
Jaunų suaugusiųjų mokymosi savanorystėje patirtysItem type:ETD, [Learning Experience from Volunteering of Young Adults]doctoral thesis[2019][S007]Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019-05-24Disertaciniame darbe siekta ištirti ir aprašyti jaunų suaugusiųjų mokymosi savanorystėje fenomeną išgirstant ir analizuojant tyrimo dalyvių patyrimą. Tyrimo metodologija pasirinkta Interpretacinę fenomenologinė analizė (Smith ir kt., 2009) ir tyrime atliktas pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo duomenys atskleidė mokymosi savanorystėje procesą skiriant visa dėmesį tyrimo dalyvių patyrimui. Mokymosi procesas savanorių išgyvenamas esant pasitikėjimo santykiui su Kitu, kai tampama dialogo „Aš - Tu“ dalimi. Pasitikėjimo santykis savanorių kuriamas su laisvai pasirenkamu autoritetu, kurio dėka net ir pačios sunkiausios savanorystės patirtys yra suvokiamos ir įprasminamos. Pasitikėjomo santykio dėka tyrimo dalyviai galėjo kiekvieną kartą vis iš naujo padėti Kitam ir tuo pačiu sau, išgyvenančiam egzistencines krizes. Nerandant autoriteto ir nepatiriant pasitikėjimo ir pripažinimo santykio, mokymasis savanorystėje tampa neįmanomu, nes pagalba netenka prasmės. Pasitikėjimo santykio stokojant savanorystės patyrimas pateko į egzistencinį savanorystės beprasmybės išgyvenimą, kuris taip ir liko už suvokimo ribos. Tyrimo dalyvių patirtys atspindėjo at(si)skyrimo savanorystėje patyrimą, kuris reiškėsi būnant svetimu ir kitokiu. At(si)skyrimo patyrimas vedė tyrimo dalyvius link susitikimo su savimi arba link atskirties, kaip esminės savanorystės patirties patyrimo. Viena vertus at(si)skyrimo patyrimas tarnavo idealizuotam savanorystės paveikslo priartinimui prie realybės per skurdą, ligas, negalias ir pan. Kita vertus at(si)skyrimas neišgyvenant pasitikėjimo ir pripažinimo santykio uždarė savanorius ilgalaikėje atskirtyje. Mokymasis savanorystėje patiriamas sąmoningai ir nesąmoningai, siekianto tobulėti ir atrasti kažką naujo apie save ir kitus bei nesiekiant nieko atrasti. Tyrimo dalyviai patekę į savanorystės patyrimą vieni sąmoningai to siekdami, kiti atsitiktinai pateko ir į mokymosi patyrimą, kuris vedė link įvairiapusio ir daugiasluoksnio savęs, Kito ir pasaulio kitoniško suvokimo.
66 81 Tarpinstitucinio bendradarbiavimo įgyvendinimo analizė teikiant kompleksinę pagalbą šeimoms Utenos rajoneItem type:ETD, [Analysis of the Implementation of Interinstitutional Cooperation to Render Assistance for Family in Utena District]master thesis[2019][S005]Grunevas, MartynasDarbo tikslas išanalizuoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo pokyčius teikiant kompleksines paslaugas šeimai įvedus tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriaus pareigybę Utenos rajono savivaldybėje.
23 13 Socialinių darbuotojų patirtis rengiant tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus)Item type:ETD, [The experience of social workers in preparing foster-parents for children deprived of parental care]master thesis[2019][S005]Pajaujienė, AistėŠio darbo tema – “Socialinių darbuotojų patirtis rengiant tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus)”. Šiuo metu Lietuvos visuomenės strateginis tikslas yra vaiko globa šeimoje ar jai artimoje aplinkoje. Nuo 2014 m. Lietuvoje vykdoma institucinės globos pertvarka skirta sudaryti galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) gauti individualias pagal poreikius paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje, o kiekvienam likusiam be tėvų globos vaikui augti saugioje ir jo raidai palankioje biologinėje aplinkoje, jos nesant – įtėvių, globėjų (rūpintojų) šeimoje. Darbo tikslas – teoriškai ir empiriškai identifikuoti socialinių darbuotojų, rengiančių tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus), darbo ypatumus. Šiame darbe keliami šie probleminiai klausimai: kaip atestuoti socialiniai darbuotojai vertina savo pasirengimą ir darbą, santykius su būsimais vaikų globėjais (rūpintojais), jų rengimo globai ir globos metu bei, su kokiais iššūkiais susiduria socialiniai darbuotojai, rengdami tėvų globos netekusių vaikų globėjus (rūpintojus). Pirmiausia, buvo atlikta Lietuvos bei užsienio autorių mokslinių šaltinių, apie globos sistemą bei globėjų (rūpintojų) mokymo procesą, analizė. Atliktas tyrimas, naudojant pusiau struktūruotą interviu metodą, siekiant išsiaiškinti atestuotų socialinių darbuotojų pasirengimą dirbti su be tėvų globos netekusių vaikų globėjais (rūpintojais) pagal Globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą GIMK. Taip pat, išsiaiškinti jų požiūrį į šią globėjų (rūpintojų) mokymo programą, su kokiais iššūkiais susiduria atestuoti socialiniai darbuotojai. Atliekant tyrimą buvo apklausti 6 atestuoti socialiniai darbuotojai. Analizuojant surinktus duomenis atlikta kokybinė turinio analizė. Tyrimo metu gauti rezultatai atskleidė, jog specialistų parengtis dirbti šį darbą yra gera, jie GIMK programą vertina, kaip naudingą ir reikalingą, suteikiančią galimybę globėjams (rūpintojams) įgyti naujų žinių, įsivertinti savo galimybes bei gebėjimus globoti be tėvų globos likusius vaikus. Tyrimo dalyviai pastebėjo, jog mokymų procesas yra struktūruotas ir įdomus, naudojama teorinė medžiaga apie globos procesą, kylančias problemas ir jų sprendimo būdus bei aktyvūs darbo metodai, kurie padeda tinkamai pasiruošti galimų sunkumų įveikimui. Tačiau, respondentai pastebi, jog atnaujinta programa turi keletą trūkumų – mažiau susitikimų su globėjais, trūksta laiko diskusijoms ir aptarimams bei gilesniam globėjų (rūpintojų) pažinimui. Kitas pastebėjimas, jog mokymų medžiagą tenka koreguoti pagal grupės dydį, kadangi neretai grupės narių skaičius nėra didelis, o mokymai yra paremti grupinio darbo metodu. Tyrimo dalyviai vertindami savo teorinį ir praktinį parengimą, pasigenda dažnesnių supervizijų ir konsultacijų. Išskirdami GIMK specialisto kompetencijas, tyrimo dalyviai svarbiomis laiko tiek asmenines žmogaus savybes, tiek profesinius įgūdžius. GIMK specialistas turi pasižymėti empatija, tolerancija, mokėjimu bendrauti. Taip pat, privalo nuolat atnaujinti žinias, turėti pakankamai darbo patirties, gebėti spręsti konfliktines situacijas. Šios atestuoto socialinio darbuotojo kompetencijos padeda jam užmegzti pasitikėjimu grįstą ryšį su globėju (rūpintoju) suteikti jam reikalingą pagalbą. Savo darbinėje veikloje atestuoti socialiniai darbuotojai susiduria su neigiamomis globėjų (rūpintojų) nuostatomis bei per dideliais lūkesčiais, su neigiamu visuomenės požiūriu, su abejonėmis vertinant globėjų (rūpintojų) tinkamumą. Respondentai teigia, jog pakeisti neigiamas globėjų (rūpintojų) nuostatas ar per didelius lūkesčius yra vienas iš didžiausių iššūkių darbinėje veikloje. GIMK specialistai nėra patenkinti savo darbo užmokesčiu bei darbo krūviu. Dėl menko darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio jie jaučiasi nevertinami. Tačiau, tyrimo dalyviai tikina, jog sėkmingos globos istorijos, globojamų vaikų pokyčiai motyvuoja dirbti šį darbą ir sukelia teigiamas emocijas. Taip pat, respondentai vertina savo kolegas bei nemonotonišką darbą.
38 18 Vyresnių vaikų teisių įgyvendinimas gausioje šeimojeItem type:ETD, [Implementation of the rights of older children in large families]master thesis[2019][S007]Urbonaitė, Kristinatyrimu nustatyta, kad gausiose šeimose yra įgyvendinamos šios vyresnių vaikų teisės: teisė į laisvalaikį, teisė į poilsį, teisė išreikšti savo nuomonę, teisė į privatų gyvenimą, teisė mokytis, teisė bendrauti su giminaičiais ir teisė į saviraiškos laisvę. Darbe naudojami tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros analizė, dokumentų analizė. 2. Kokybinis tyrimas. Duomenų rinkimo metodas pusiau struktūruotas (neformalizuotas) interviu. 3. Duomenų analizės metodas turinio (content) analizė. Tyrimo tiriamieji: 1 .Vaikai, kurie gyvena šeimose, kuriose auga 3 ir daugiau vaikų . 2. Vyresni šeimos vaikai nuo 12 m. iki 18 m.
5 15 Socialinio darbuotojo veikla, sprendžiant socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų problemasItem type:ETD, [Activities of a social worker in solving problems of families experiencing social risk factors]master thesis[2019][S005]Kudriavceva, ViktorijaŠeima, patekusi į krizinę situaciją ar susidūrusi su socialinės rizikos veiksniais tampa pažeidžiama, sutrikdoma šeimos santykių pusiausvyra bei sėkmingas funkcionavimas. Socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų problemų sprendimo būdų ieško įvairių sričių specialistai: psichologai, teisininkai, politikai, sociologai, socialiniai darbuotojai bei kt. Lietuvoje darbas su socialinės rizikos veiksnius patiriančiomis šeimomis vis labiau struktūruojamas bei tampa metodiškesnis, nuolat ieškoma efektyviausiu šeimų problemų sprendimo būdų. Tai atspindi ir pakeitimai teisinėje bazėje, nuo 2018 m. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos vaiko teisių pagrindų įstatymui į socialinio darbo su šeima procesą įtraukiant atvejo vadybos metodą. Šiuo darbu siekiama išanalizuoti socialinio darbuotojo veiklos, sprendžiant socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų problemas, ypatumus.
12 83 Socialinio darbo magistrantūros studijų metu įgytos kompetencijos: absolventų patirtysItem type:ETD, [Competences Acquired During The Master's Degree in Social Work: Experiences of Graduates]master thesis[2019][S007]Bielskytė, KristinaVisuomenė nuolatos susiduria su įvairiomis socialinėmis problemomis. Socialiniai darbuotojai yra tie profesijos atstovai, kurie įgalina asmenis, negebančius veikti savarankiškai, spręsti savo iškilusias problemas ir daryti teigiamą pokytį. Didėjant socialinio darbo specialistų būtinumui yra svarbu užtikrinti kokybišką ir tinkamą šių profesijos atstovų pasirengimą profesinei veiklai, nes nuo to priklauso jų teikiamų paslaugų kokybė ir visuomenės gerovė. Magistrantūros studijos yra viena iš tobulėjimo galimybių, kurių metu asmenys įgyja specifinių šiai sričiai žinių, tobulina gebėjimus ir įgūdžius dirbti neapibrėžtoje aplinkoje, išmanyti socialinę politiką, numatyti pagalbos teikimą, inicijuoti, valdyti pokyčius ir kt. Šiame darbe analizuojamos Mykolo Romerio universiteto Socialinio darbo magistrantūros absolventų patirtys apie studijų metu įgytas kompetencijas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinio darbo magistrantūros studijų metu įgytų kompetencijų raišką. Tyrimo duomenys rinkti taikant rašytinės refleksijos metodą. Interpretuojant duomenis naudotasi turinio (content) analizės metodu. Taikyta tikslinė informantų atranka. Tyrimo dalyviai – 7 Mykolo Romerio universiteto Socialinio darbo magistrantūros studijų programos absolventai, kurie studijas baigė 2018 m. pavasarį (2016-2017 m. stojimas) bei šiuo metu dirbantys socialinio darbo srityje. Įvairios informantų patirtys atskleidė, kad studijų metu absolventai tobulino dalykines ir bendrąsias kompetencijas, kurios nurodytos studijų programos apraše. Labiausiai atsiskleidė patobulintos mokslinių tyrimų, projektinės veiklos, socialinių problemų sprendimo ir vadybos kompetencijos. Empirinio tyrimo rezultatai liudija, kad pasiekti numatytus studijų rezultatus absolventams labiausiai padėjo paskaitų ir seminarų metu taikomi aktyvūs, studentą įtraukiantys metodai. Galima išskirti atvejų analizės ir diskusijų metodus, kaip itin naudingus įsisavinant žinias bei gebėjimus. Tyrimu nustatyta, jog reikia tobulinti studijų proceso organizavimo aspektus.
10 22 Įtraukiantis santykis socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų narių neformaliojo ugdymo(si) procese: grindžiamoji teorijaItem type:ETD, [Engaging Relationship in Non-Formal Education of Adults from at Social Risk Families: Grounded Theory]doctoral thesis[2019][S007]Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2019-04-19Disertaciniame darbe yra nagrinėjamas suaugusiųjų socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų narių neformaliojo ugdymo procesas. Siekiant pateikti moksliškai grįstą aiškinimą, kokiu būdu yra įgyvendinamas šis procesas, pasitelkiama klasikinės grindžiamosios teorijos tyrimo strategija. Tyrimo eigoje palaipsniui išryškėja įtraukiančios santykio socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų narių neformaliojo ugdymo proceso grindžiamosios teorijos elementai: privestinis dalyvavimas, kaip pagrindinis proceso įgyvendinimo iššūkis, kurį siekiama spręsti neformaliojo ugdymo kontekste; nukreipiantis sąmoningumas ir atmetimo ciklas kaip dvi skirtingos įtraukiančio santykio išraiškos bei priemonė, kurios pagalba sprendžiama privestinio dalyvavimo problema; rigidiškumas ir pokytis kaip galutinis neformaliojo ugdymo proceso rezultatas. Darbe taip pat yra atskleidžiamas nagrinėjamo proceso ašinis kryptingumas ir jo raiška ugdymo proceso parametrų sąveikoje. Iškilusi substantyvi grindžiamoji teorija toliau plėtojama kitų suaugusiųjų ugdymo teorijų atžvilgiu, siekiant užtikrinti aukštą mokslinės abstrakcijos ir formalumo lygį. Įtraukiančio santykio suaugusiųjų socialinės rizikos veiksnius patiriančių šeimų narių neformaliojo ugdymo teorija atskleidžia efektyvaus ugdymo proceso organizavimo prielaidas, pateikia mokslines ir praktines įžvalgas bei rekomendacijas ugdymo mokslo kontekste.
248 68 Mokinių pasiekimų vertinimas: ,,ActivInspire" sistemos taikymo galimybėsItem type:ETD, [Student achievement assessment: ,,ActivInspire" system application options]master thesis[2019][S007]Jonušauskienė, RenataDarbe atlikta teorinė mokinių pasiekimų ir pažangos ugdymo procese sampratos analizė, nustatyti ir teoriškai pagrįsti mokinių pasiekimams reikšmingi veiksniai, atskleista vertinimo ir į(si)vertinimo svarba, skaitmeninių įrankių taikymo galimybės vertinant mokinius pamokoje. Darbe iškelta hipotezė, kad "ActivInspire" sistemos įrankių taikymas - aktyvaus atsako pulteliai prisideda prie mokinių pasiekimų ir pažangos gerinimo. Tuo tikslu ištirtos ir nustatytos įrankių taikymo galimybės gerinant pradinių klasių mokinių mokymo(si) rezultatus.
19 37 Artimųjų, globojančių šizofrenija sergantį asmenį, patirtisItem type:ETD, [Experience of relatives caring for person with schizophrenia]Globodami šizofrenija sergantį asmenį artimieji susiduria su vienokiais ar kitokiais globos iššūkiais, sunkumais, turi poreikių. Artimieji patiria globos naštą, kuri priklauso nuo to, kaip jie įsijaučia į globėjo vaidmenį, ką patiria ir išgyvena. Šio tyrimo tikslas – atskleisti artimųjų – šizofrenija sergančių asmenų globėjų patirtį (išgyvenimus, žinias, gebėjimus, supratimą, vertybines nuostatas, lūkesčius). Tyrimo uždaviniai: 1) Atskleisti šizofrenija sergančių asmenų artimųjų pagalbos poreikius, jų tenkinimo galimybes, 2) Empiriškai išanalizuoti artimųjų, globojančių šizofrenija sergantį asmenį, patirtį, 3) Atskleisti pagalbos (formalios ir neformalios) artimiesiems reikšmę, pagalbos prieinamumą. Atliktas kokybinis interpretacinis tyrimas, turintis fenomenologinės strategijos bruožų. Siekiant atskleisti artimųjų, globojančių šizofrenija sergantį asmenį, patirtį, pasirinktas kokybinis tyrimas naudojant pusiau struktūruotą interviu metodą. Gauti tyrimo duomenys analizuoti taikant kokybinės turinio analizės metodą. Tyrimo dalyvės yra septynios moterys (trys seserys, dvi mamos ir dvi dukterys). Atliktas tyrimas atskleidė, jog artimųjų patirtis yra išgyvenimai dėl globojamo asmens patiriamų kančių, išgyvenimų, susijusių su jų pačių patiriama globos našta, bei išgyvenimai, susiję su paramos jiems stoka, artimųjų žinios, susijusios su jų pačių sveikatos būkle, sergančiojo globa ir formalios globos galimybėmis, artimųjų gebėjimai atpažinti sergančiojo būseną, susitvarkyti su globėjo vaidmeniu, artimųjų supratimas apie šizofrenija sergantį asmenį, vertybinės nuostatos, kurios yra krikščioniškos, pagrįstos altruizmu, meile kitam, atsisakant savo gyvenimo, artimųjų lūkesčiai, siejami su ateitimi, globojamo asmens fizine ir psichine svaikatos būkle, gyvenamosios vietos klausimais. Globodami šizofrenija sergantį asmenį artimieji visiškai prisiima globėjo vaidmenį, nes yra įsitikinę, kad kitaip būti negali. Tačiau artimieji ne visada yra pajėgūs susitvarkyti, esant pagalbos poreikiui, kreipiasi į neformalius ir formalius pagalbos teikėjus. Neformali pagalba artimiesiems yra prieinamesnė ir lengviau pasiekiama, patenkinanti pagalbos poreikius. Formalios pagalbos prieinamumą apsunkina atmestinas formalios pagalbos teikėjų požiūris. Pagalbos artimiesiems pasiūla yra minimali, neatitinkanti artimųjų pagalbos poreikių. Artimiesiems trūksta informacijos apie formalios pagalbos galimybes.
23 20 Pradinių klasių mokinių kritinio mąstymo ugdymas taikant skaitmenines technologijasItem type:ETD, [Development of critical thinking of primary school students by using digital technologies.]master thesis[2019][S007]Osipovič, DianaMagistro darbe „Pradinių klasių mokinių kritinio mąstymo ugdymas taikant skaitmenines technologijas“ siekta nustatyti pedagogų požiūrį į kritinio mąstymo ugdymą taikant skaitmenines technologijas pradiniame ugdyme. Tyrimo tikslas – ištirti pradinių klasių mokinių kritinio mąstymo ugdymo taikant skaitmenines technologijas galimybes. Tyrimo objektas – kritinio mąstymo ugdymas pradiniame ugdyme taikant skaitmenines technologijas. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros šaltinių analizė; Pradinių klasių pedagogų anketinė apklausa; Anketinės apklausos rezultatų apdorojimas matematinės statistikos metodais SSPS programa. Tyrimo organizavimas: Tyrimui pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas, anketinė apklausa. Iš viso tyrime dalyvavo 104 X rajono pradinių klasių pedagogai. Rezultatai: Literatūros šaltinių analizė leidžia teigti, kad kritinio mąstymo gebėjimu ugdymas svarbus pradinių klasių mokinių ugdymo procese, nes jo dėka tradicinis mokymo procesas įgauna individualumą ir tampa prasmingas, nuolatinis ir produktyvus. Kritinio mąstymo gebėjimai skatina žinių perkėlimą ir pritaikymą iš skirtingų disciplinų, sustiprina kūrybinį mąstymą, skatina mokinius atrasti alternatyvius būdus sprendžiant problemas ir atsižvelgti į įvairius faktus. Pradinių klasių mokinių ugdyme svarbu naudoti skaitmeninių technologijas ir jų teikiamas galimybes mokydamiesi įvairių dalykų. Skaitmeninių technologijų dėka yra kuriamos ir taikomos modernios kompiuterinės mokymo priemonės. Kompiuterinės mokomosios programos, garantuoja įvairių mokymo metodų taikymą, palengvina mokymo proceso individualizaciją bei diferenciaciją, kelia mokymosi motyvaciją, didina mokymosi efektyvumą bei gerina mokymosi rezultatus ir įgalina perteikti svarbias, pradinių klasių mokinių sunkiai įsisavinamas dalyko žinias. Tyrimo metu nustatyta, kad pradinio ugdymo pedagogai kritinio mąstymo ugdymą taikant skaitmenines technologijas vertina teigiamai. Pedagogų manymu geriausiai kritiniam mąstymui ugdyti tinkamos yra pasaulio pažinimo ir matematikos pamokos. Kritiniam mąstymui ugdyti plačiausiai naudojamos demonstravimo programos, mokymui skirtos programos, ir mokomieji žaidimai. Pedagogų nuomone mokomieji žaidimai yra efektyviausia priemonė ugdyti kritinį mąstymą. Technologijų panaudojimas vertinamas kaip labai svarbus siekiant ugdyti pradinių klasių mokinių kritinio mąstymo gebėjimus, nes jos didina mokymosi motyvaciją ir skatina labiau gilintis į mokymosi medžiagą, gerina mokymosi rezultatus ir sudaro galimybes pasirinkti 68 mokomosios medžiagos kiekį bei tempa pagal mokinio galimybes, tuo pat metu ugdo ir informacinius gebėjimus.
105 16