Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas / Faculty of Human and Social Studies
Pedagoginė facilitacija ugdymo proceseItem type:ETD, doctoral thesis[2009][S007]Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 20099 Kriminalistinės lingvistikos teoriniai pagrindai ir jos metodų bei rekomendacijų taikymas teismo ekspertizėjeItem type:ETD, [Die theoretischen grundlagen der kriminalistischen linguistik und die anwendung ihrer methoden und empfehlungen in der forensischen expertise]Kriminalistikos mokslas aktyviai ieško naujų metodų ir priemonių spręsdamas savo strateginius uždavinius. Tarp perspektyvių krypčių, kurios neabejotinai naudingos ir nusikaltimų tyrimo praktikai, yra lingvistikos metodų taikymas identifikuojant autorių arba atsakant į kitus klausimus. Kai į ekspertinio tyrimo akiratį patenka dokumentai, įrodomosios informacijos šaltiniu gali tapti juose užfiksuoti tekstai. Ilgą laiką pagrindinis dėmesys tiriant dokumentus buvo skiriamas grafinei teksto pusei, t.y. rašysenai. Tačiau daug ekspertiniam tyrimui reikšmingos informacijos gali suteikti ir teksto kalba. Juk kalboje, o tiksliau, šnekoje, pasakymuose, žodžiuose, tiesiogiai ar netiesiogiai perteikiama nemažai informacijos apie jos vartotoją- autorių.
48 17 Kauzacijos raiška Baltijos regiono kalbose (kauzatyviniai veiksmažodžiai ir veiksmažodiniai junginiai)Item type:ETD, [Expression of causation in the languages of the Baltic region]Disertacijoje tiriama ir lyginama, kaip semantinės kauzacijos kategorija reiškiama trijų kalbų – lietuvių, norvegų ir suomių – veiksmažodžių sistemose. Tiriamos kalbos vartojamos tame pačiame (Baltijos) regione, bet skiriasi tiek savo kilme, tiek struktūra, todėl kauzacija jose reiškiama skirtingai. Atlikto tyrimo rezultatai leidžia daryti tokias pagrindines išvadas: (1) Pagal formaliąją struktūrą lietuvių, norvegų ir suomių kalbų kauzatyvai skirstytini į du tipus: (a) morfologiniai kauzatyvai (kauzatyviniai veiksmažodžiai), kurie savo ruožtu sudaro du potipius: kauzatyvai su formaliuoju kauzacijos rodikliu (afiksiniu ir apofoniniu) ir kauzatyvai be formaliojo kauzacijos rodiklio; (b) sintaksiniai kauzatyvai (kauzatyviniai veiksmažodiniai junginiai). Lietuvių ir suomių kalbose pagrindinis kauzacijos raiškos būdas yra morfologiniai kauzatyvai su afiksiniu kauzacijos rodikliu, o norvegų kalboje –sintaksiniai kauzatyvai bei morfologiniai kauzatyvai be formaliojo kauzacijos rodiklio. (2) Lietuvių, norvegų ir suomių kalbų kauzatyvų formuojamos kauzacinės konstrukcijos skirstytinos į du tipus: a) vieno lygmens kauzacinės konstrukcijos (jas formuoja visi morfologiniai kauzatyvai ir sintaksiniai kauzatyvai, kurių abu nariai sakinyje funkcionuoja kaip vienas sintaksinis vienetas); b) dviejų lygmenų kauzacinės konstrukcijos (jas formuoja sintaksiniai kauzatyvai, kurių kiekvienas narys sakinyje formuoja atskirą sintaksinį lygmenį). (3) Lietuvių, norvegų ir suomių kalbų morfologiniai ir sintaksiniai kauzatyvai, nusakantys tas pačias situacijas, ne visuomet laikytini atitikmenimis. Jų reikšmių skirtumus lemia skirtingos semantinės ir sintaksinės savybės.
26