Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas / Faculty of Human and Social Studies

Antrinė trauma kelia reikšmingą riziką vaiko teisių apsaugos specialistams, kurie susiduria su unikaliais profesiniais pavojais, įskaitant reguliarų susidūrimą su netinkamu elgesiu su vaikais. Nepaisant šios populiacijos pažeidžiamumo, antrinės traumos tyrimai daugiausia dėmesio skiria sveikatos priežiūros ir socialiniams darbuotojams ir tai palieka rimtas spragas supratime, kaip pačių specialistų patirtos nepalankios vaikystės patirtys, emocijų reguliacijos sunkumai ir savipagalbos kliūtys prisideda prie antrinės traumos vystymosi, bei kaip tokie apsauginiai veiksniai, kaip atsparumas, socialinė parama ir savipagalbos praktikos, gali sumažinti šias rizikas. Šis tyrimas bus pirmasis išsamiai nagrinėjantis asmeninės istorijos, emocijų reguliacijos, organizacinių kliūčių ir apsauginių išteklių sąveiką prognozuojant antrinės traumos trajektorijas tarp vaiko teisių apsaugos specialistų, pasitelkiant trijų matavimų tęstinį tyrimą 1,5 metų laikotarpyje. Tyrimo tikslas -analizuoti antrinės traumos rizikos ir apsauginius veiksnius pasitelkiant tris uždavinius: (1) analizuoti antrinės traumos ir rizikos bei apsauginių veiksnių sąsajas, (2) ištirti, kaip šie veiksniai prognozuoja antrinės traumos pokyčius 6 mėnesių laikotarpyje, ir (3) išnagrinėti šių veiksnių vaidmenį traumos vystymuisi per 1,5 metų laikotarpį. Tyrimo išvados suteiks naujų žinių, kurios bus naudingos mokslui ir įrodymais grįstoms prevencijos ir intervencijos strategijoms, specialiai pritaikytoms vaiko teisių apsaugos specialistams. Tyrimo rezultatai taip pat turi potencialo prisidėti prie aukštų darbuotojų kaitos rodiklių mažinimo, darbuotojų psichologinės gerovės užtikrinimo, darbo kokybės gerinimo, bei prisidėti prie platesnių teigiamų pasekmių organizacijos politikai, mokymo programoms ir paramos sistemoms vaiko teisių apsaugos tarnybose.

Pastaraisiais metais Sūduvos regiono konkurencija su didžiaisiais Lietuvos miestais nėra lygiavertė. Didėjantys socialiniai ir ekonominiai skirtumai šalies viduje lemia, jog vis didesnė BVP dalis vienam gyventojui sukuriama didžiuosiuose šalies miestuose ir ypač sostinės regione. Tyrimai rodo, kad jaunimo ir ypač jaunų moterų migraciją į didmiesčius skatina ir miesto bei rajono jaunimo tapatumo ir ideologiniai skirtumai. Šiandien jaunimas pasisako už platesnio užmojo ekologinę transformaciją, skaitmeninius sprendimus ir demokratinį sprendimų priėmimą. Tačiau regionų plėtros strategijos vis dar remiasi stereotipiniais požiūriais, kurie neapima pasikeitusio šiuolaikinio jauno žmogaus gyvenimo būdo ir vertybių. Todėl Sūduvos regiono patrauklumo vertinimas ypač jaunų žmonių ir jaunų moterų požiūriu įgyja ypatingą svarbą. Mokslinė problema - kaip Sūduvai tapti konkurencingu ir patraukliu regionu, kuriame kurtųsi naujos darbo vietos, daugėtų jaunų šeimų, į kurį grįžtų daugiau emigrantų. Darbo tikslas – ištirti Sūduvos regiono patrauklumo jaunimui specifiką, nustatant regiono patrauklumo, kaip vietos jaunimui gyventi, mokytis ir dirbti prioritetus bei veiksnius, darančius įtaką jų sprendimams. Tyrimo objektas – Sūduvos regiono patrauklumas jaunimui. Siekiamas rezultatas - moksliškai pagrįsti kokie požymiai apibūdintų Sūduvos regioną kaip atvirą naujovėms, patrauklų jaunimui gyventi, dirbti, mokytis, kūrybiškai ir atsakingai naudojantis regiono ištekliais.

Projektu siekiama nustatyti Sūduvos regiono patrauklumo požymius, galimus patrauklumo didinimo scenarijus. Tyrimo rezultatais grįstos rekomendacijos bus svarbios ne tik Projekto socialinių partnerių veiklai, bet ir prisidės prie žinių sklaidos visuomenėje.

Smurtas prieš mokytojus arba mokytojų viktimizacija yra palyginti nauja mokslinių tyrimų sritis, kuriai pastaruoju metu skiriama nemažai dėmesio. Atkreipiamas dėmesys į kritinio mąstymo svarbą, kaip mokytojo asmeninių resursų stiprinimo galimybę, galimai galinčią prisidėti prie teigiamų pokyčių sprendžiant jų viktimizacijos problemas. Pažymima, kad kritiškai mąstantys pedagogai ne tik ugdo kritiškai mąstančią jaunąją kartą, bet ir savo pačių elgesiu modeliuoja kritinę laikyseną – yra atviri, reflektuojantys, atpažįstantys problemas, netoleruojantys netiesos, kenkėjiškų veiksmų. Šiuo projektu siekiama atskleisti mokytojų kritinio mąstymo sąsajas su viktimizacijos ugdymo įstaigoje patirtimi ir psichologine gerove. Tyrimui atlikti derinama kiekybinio ir kokybinio tyrimo prieiga. Siekiant įvertinti mokytojų kritinio mąstymo raišką ir mokytojų viktimizacijos paplitimą bei mokytojų kritinio mąstymo ir viktimizacijos sąsajas bus atlikta reprezentatyvi anketinė apklausa. Mokytojų smurto sampratų ir patyrimų įvairovės atskleidimui pasirinktas fenomenografinis tyrimas. Siekiant parengti siūlymus mokytojų viktimizacijos ugdymo įstaigose prevencijai ir intervencijai, pateikiant įrodymais pagrįstus sprendimus atliekama kokybinė lyginamoji analizė teisinės aplinkos, susijusios su smurto apraiškų prevencija analizė. Remiantis tyrimo rezultatais bus parengtos tarpdisciplininio pobūdžio viešosios politikos siūlymai. Remiantis atlikto tyrimo metu validuotais instrumentais bei tyrimo radiniais bus sukurta priemonė (e-įrankis) individualiam pedagogų naudojimui, skirta identifikuoti galimas viktimizacijos apraiškas pasiūlant problemos sprendimui skirtus algoritmus išeinant iš mokytojų kritinio mąstymo kompetencijų lauko. Atliktas tyrimas kompleksiškai įvertins mokytojų viktimizacijos situaciją Lietuvoje ir atskleis pagrindinius mokytojų vidinius ir išorinius viktimizacijos veiksnius bei jų sąsajas su mokytojų psichosocialine gerove.

Sustainability is a main goal of European and global cooperation (i.e. the EU’s Strategy for Sustainable Development or the UN’s 2030 Agenda for Sustainable Development). Often ecological and economical challenges are focused in the process of developing approaches and methods, but social challenges are from special interest for Social work and get more and more attention in the discourse about improving the practice. For this reasons this project aims on discussing interdisciplinary approaches and methods for a social sustainable practice in Social Work. We are planning an event (conference with researchers from three Baltic countries and workshop with students from three Baltic countries) to bring different approaches and methods for a sustainable practice in Social Work together. A possible field of practice could be the child- and youth-welfare, where several challenges are visible (i.e. child poverty, social inequality and its effects), approaches (i.e. education, political action) and methods (i.e. empowerment, adult counseling) are to be evaluated. Social challenges of society and politics as well as approaches and methods from the participating countries are first presented from researchers and second discussed with the students to find mutual connections and learn about the specifics of the participating countries. This event should initiate an ongoing cooperation between the participation organisations (i.e. research, summer school).

Projekto tikslas – padėti vyresnio amžiaus žmonėms, globėjams ir paslaugų teikėjams, ir rasti sprendimus, kaip pasitelkiant specialius mokymus, konsultacijas ir skaitmenines priemones užkirsti kelią bei įveikti vienišumą. Vienišumas yra plačiai pripažįstama kaip viena iš svarbiausių ir įsitvirtinusių problemų, su kuriomis susiduria mūsų senėjanti visuomenė, ir tai patvirtina COVID-19 krizė. Socialinė izoliacija pandemijos metu sukelia etinę dilemą, ypač institucionalizuotiems vyresnio amžiaus žmonėms, imamasi aktyvių priemonių, kad sumažintų infekcijos riziką, tačiau vienišumas yra dažnas atsakas į emocinę, socialinę ir egzistencinę izoliaciją. Vienišumo poveikis taip pat turi neigiamą poveikį sveikatai. Vienišumas yra neigiama emocija, susijusi su suvokiamu atotrūkiu tarp esamų ir norimų santykių. Partneriai iš 5 šalių (Austrija, Ispanija, Italija, Kipras ir Lietuva) subūrė 7 organizacijų, turinčių ilgametę patirtį dirbant su vyresnio amžiaus žmonėmis partnerystę, siekiant atskleisti holistinį požiūrį į vienišumą ir sukurti priemones vienišumui atpažinimui bei įveikai. Siekiami rezultatai:

1. Partnerių šalių apie vienišumą tyrimas;
2. Vienišumo prevencijos tinklai ir rekomendacijos politikai;
3. Skaitmeninė diagnostikos priemonė vienišumui nustatyti;
4. Skaitmeninė vienišumo prevencijos priemonė;
5. Vienišumo prevencijos mokymų programos.

Tikslas: Gerinti mokinių pasiekimus, mažinti socialinę atskirtį ir didinti specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių įtrauktį, užtikrinant tolygų kokybiško skaitmeninio turinio ir švietimo naujovių prieinamumą bei užtikrinti nenutrūkstamą STEAM plėtrą.

Projekto rezultatai: 536 atrinkti mokytojai iš 56 savivaldybių studijavo papildomo dalyko kompetenciją suteikiančiose studijų programose ir įgijo (prioritetas STEAM) mokytojui naujo dalyko kompetenciją. STEAM (integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, menų ir matematikos srityse) studijose dalyvavo 498 mokytojai iš 53 savivaldybių:

Mykolo Romerio universitete vykusiose socialinės pedagogikos studijose – 31 asmuo;
Vilniaus kolegijoje vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo studijose – 82 asmenys;
Vytauto Didžiojo universitete vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo, logopedijos, specialiosios pedagogikos, gamtos mokslų, tiksliųjų mokslų, technologijų, meninio ugdymo, informatikos studijose – 277 asmenys;
Vilniaus universitete vykusiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ugdymo, integruotų gamtos mokslų, gamtos mokslų, kalbinio ugdymo studijose – 146 asmenys.

Atrinkti 204 pedagogo kvalifikacijos neturintys ir kitas studijų krypčių studijas baigę asmenys: mokytojai, mokyklų vadovai ir pavaduotojai studijavo profesinės pedagogikos studijose ir įgijo pedagogo kvalifikaciją:

Kauno technologijos universitete – 20 asmenų;
Mykolo Romerio universitete – 31 asmuo;
Vytauto Didžiojo universitete – 114 asmenų;
Vilniaus universitete – 39 asmenys.

20 atrinktų mokytojų, mokyklų vadovų ir pavaduotojų Mykolo Romerio universitete baigė Edukacinių technologijų valdymo studijas ir gavo magistro laipsnį. Tikimasi, kad projekto lėšomis įgiję pedagogo kvalifikaciją asmenys sumažins pedagoginio personalo trūkumą Lietuvos mokyklose ir paskleis naujų idėjų švietime.

Projekto tikslas – įvertinti seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimą Lietuvoje, gyvenimo eigoje, remiantis suaugusiųjų savistabos duomenimis ir sukurti lietuvišką simuliuoto avataro interviu (EIT) platformą, siekiant patobulinti specialistų, kurie apklausia vaikus įtariamos seksualinės prievartos atvejais, mokymą. Projekto uždaviniai: (1) Nustatyti seksualinės prievartos prieš vaikus paplitimą gyvenimo eigoje suaugusiųjų populiacijoje (suaugusiųjų klausiant, ar jie patyrė seksualinę prievartą vaikystėje, prieš sulaukiant 18 metų); (2) Sukurti lietuviškąją simuliuotų interviu platformos EIT (Empowering Interview Training) versiją; (3) Ištirti interviuotojų mokymų efektyvumą naudojant sukurtą platformą skirtingose eksperimentinėse sąlygose, kontroliuojant individualius psichosocialinius interviuotojų veiksnius, kurie gali turėti įtakos mokymų efektyvumui. (4) Atlikti simuliuotų interviu platformos (EIT) pilotinį tyrimą siekiant įvertinti mokymų efektyvumą praktikams, atliekantiems vaikų apklausas.

Siekiamas rezultatas: planuojamo tyrimo rezultatus bus įtraukta (1) duomenų bazė, talpinanti populiacinio tyrimo metu surinktus duomenis; (2) mokslinės publikacijos (įteiktos redakcijoms) aukšto cituojamumo faktorių turinčiuose moksliniuose žurnaluose; (3) pranešimai tarptautinėse konferencijose, ir (4) galutinis produktas – interaktyvios mokymo programos prototipas.

Projekto tikslas – sukurti metodiką, kuri leistų automatiniu būdu pasirinktos specialiosios srities tekstynuose atpažinti angliškus ir lietuviškus terminus bei sudaryti empiriniais duomenimis paremtą dvikalbę terminų bazę, viešai prieinamą internete. Projekto metu sprendžiama mokslinė problema – automatinis terminologinių duomenų rinkimas iš dvikalbių lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų, kai viena iš kalbų yra neturinti daug kalbinių išteklių ir yra morfologiškai turtinga. Įgyvendinant projekto tikslą, buvo siekiama sukurti inovatyvią giliojo mokymosi sistemomis paremtą metodiką, kuri, mūsų žiniomis, Lietuvoje dar nebuvo taikyta. Projekto tyrimui pasirinkta specialioji sritis – kibernetinis saugumas (KS). Ši sritis pasirinkta dėl jos dinamiškumo ir ypatingo aktualumo šiandieninėje informacinėje visuomenėje. Nuolat atsiranda nauji KS srities dokumentai, juose formuojamos naujos sąvokos, kurių pavadinimai lietuvių kalba dar nenusistovėję, vartojami keliais variantais, dažnai originalo (anglų) kalba arba kaip hibridai (anglų ir lietuvių kalbų leksinių vienetų junginiai). Todėl KS terminų bazė šiuo metu itin reikalinga tiek teisės bei administracinių aktų rengėjams ir jų vertėjams, tiek informacinių technologijų specialistams, tiek plačiajai visuomenei.

Pasiekti rezultatai: Projekto metu sukurti ir atverti visuomenei CLARIN-LT saugykloje dvikalbiai (anglų-lietuvių kalbų) kibernetinio saugumo srities tekstynai – lygiagretusis ir palyginamasis. Jie atspindi kibernetinio saugumo terminų vartoseną įvairių žanrų ir tipų tekstuose nacionalinėje ir tarptautinėje aplinkoje. Įvairūs naujausi besimokančių sistemų algoritmai ir neuroniniai tinklai buvo išbandyti, siekiant automatizuoti terminologinių duomenų ištraukimą iš tekstynų ir padidinti šio proceso efektyvumą. Surinkti duomenys buvo panaudoti, kuriant Lietuvių-anglų kalbų kibernetinio saugumo terminų bazę. Ši bazė galėtų tapti modeliu ir kitų sričių terminų bazių kūrimui, pasitelkus pažangiausias technologijas.

Šio projekto tikslas yra įvertinti Lietuvos suaugusiųjų raštingumo lygį ir raštingumo panaudojamumą darbo rinkoje. Raštingumas šiame projekte apibūdinamas šiais komponentais: skaitymo gebėjimai – kaip rašytinio teksto suvokimas ir gebėjimas juo pasinaudoti; matematinis raštingumas – kaip kiekybinės informacijos skaitymas, suvokimas, interpretavimas ir panaudojimas, problemų sprendimas pasitelkiant technologijas – kaip gebėjimas pasiekti, interpretuoti, analizuoti ir transformuoti rastą / gautą informaciją, perteiktą skaitmeninėse priemonėse. Šie trys raštingumo komponentai yra vieni pagrindinių, įgalinantys asmenį pilnavertiškai funkcionuoti visuomenėje ir įsitvirtinti šiuolaikinėje darbo rinkoje. Projekte bus kreipiamas dėmesys į šiuolaikinio suaugusiųjų raštingumo specifiką, mokymosi visą gyvenimą svarbą raštingumui, Lietuvos suaugusiųjų raštingumo lygmenis kitų šalių kontekste, raštingumo profilius pagal geografines Lietuvos vietoves, žemo ir aukšto raštingumo lygio suaugusiųjų klasterių savybes, sąryšio tarp raštingumo lygio ir įsitvirtinimo darbo rinkoje.

The present project represents the partial certification of informal and non-formal learning achievements in the area of information security. The basic purpose of the project outlines, evaluates and validates competences and skills. The results lead to a validated and certified qualification standard to support learning achievements using a European qualification framework. This reflects current demand by small- and medium sized enterprises (SMEs) within their human resource processes and strengthens the employability of persons in this area. The project leads to a development of a requirement catalogue to determine competencies in information security, a development of operational recommendations to foster national competence checks, an online questionnaire to assess information security skills and social skills as well as the implementation of modules for enhanced further education related to a partial skill set (multiplier skills). The results further cover a strategic paper to enrol the results, a glossary for users and a scientific report with results from multiple multiplier events.