Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Department: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20042
Now showing1 - 10 of 46
  • Viena iš žiedinės ekonomikos siekiamybių - užtikrinti , kad gaminiai būtų tvarūs ir juos būtų galima naudoti ilgiau, sudaryti tiek teisines, tiek ekonomines sąlygas vartotojams dalyvauti žiedinėje ekonomikoje. Įvairūs tyrimai rodo, kad nemaža dalis vartotojų, užuot keitę savo daiktus, juos mieliau taisytų, tačiau dažnu atveju turi juos pakeisti naujais dėl didelės prekės taisymo kainos. Taip pat nemaža dalis rinkoje esančių gaminių dėl savo trumpaamžiškumo negali būti lengvai panaudojami pakartotinai, sutaisomi ar perdirbami, kadangi jie iš esmės pagaminti vienkartiniam naudojimui. Itin svarbu, kad vartotojai pardavimo vietoje gautų patikimą, aiškią ir lengvai suprantamą informaciją apiegaminio ilgaamžiškumą ir pataisomumą, kuri padėtų jiems palyginti ir atpažinti tvariausius rinkoje esančius gaminius. Taigi tiek Europos Sąjungos mastu, tiek nacionaliniu mastu nepaliaujamai siekiama rasti veiksmingų būdų tinkamiausiam vartotojo teisės į prekės taisymą įgyvendinimui bei su ja susijusių problemų sprendimui, taip prisidedant prie tvaraus vartojimo skatinimo.

      24
  • Planuojamo tyrimo tikslas - nustatyti, ar 2023-05-01 įsigalioje Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai (toliau - Pakeitimai) turėjo reikšmingos įtakos investicijų į Lietuvos startuolius pritraukimui, ar padaugėjo bendrovių, išleidžiančių privilegijuotąsias akcijas, kokio pobūdzio privilegijuotosios akcijos leidžiamos, ar egistuoja iššūkiai, teisės spragos, su kuriomis susiduria startuoliai įsigaliojus šiems pakeitimams, taip pat siekiama vertinti, ar egzistuoja poreikis toliau detalizuoti ir tobulinti akcijų klasių reglamentavimą. Siekiant tyrimo tikslo, be įprastinių duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodų, kuriais bus siekiama išanalizuoti Lietuvos ir pasirinktų jurisdikcijų akcijų klasių reglamentavimą ir kylancias iš to problemas bei iššūkius, taipogi bus naudojami ir empiriniai duomenų rinkimo metodai (pvz., anketavimas, ekspertiniai interviu ir pan.), kurie padės nustatyti Lietuvoje veikiančių startuolių ir investuotojų asociacijų nuomonę apie priimtus Pakeitimus ir galbūt tolesnių pakeitimų poreikį. Tyrimas vyks keliais etapais. Pirma, bus analizuojami Lietuvos ir pasirinktų jurisdikcijų akcijų klasių reglamentavimas. Antra, bus atliekamos aplausos ir ekspertiniai interviu su Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos, asociacijos "Vienaragiai LT", Viešosios įstaigos Inovacijų agentūra ir kitų suinteresuotų organizacijų atstovais. Trečia, bus nustatyti ir įvertinti pagrindiniai iššūkiai bei problemos, kylančios iš Lietuvoje galiojančio akcijų klasių reglamentavimo. Ketvirta, surinkus tyrimo duomenis bus parengtas straipsnis publikavimui MRU studentų mokslinių straipsnių rinkinyje arba moksliniame žurnale.

      41
  • Tyrime bus siekiama išnagrinėti atsisakymo pripažinti ir vykdyti užsienio teismų sprendimus pagrindus, nustatytus Hagos konvencijoje dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo, Briuselis Ibis reglamente ir JAV teisėje. Tyrime bus nagrinėjama, kaip tarptautinėje privatinėje teisėje bei bendrosios teisės tradicijos valstybėse yra aiškinami ir taikomi užsienio teismų sprendimų pripažinimo pagrindai. Tyrime bus nagrinėjama, kokie užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindai yra nustatyti minėtose teisės sistemose, kokie jų panašumai ir skirtumai, kaip istoriškai kito užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindų aiškinimas ir taikymas. Taip pat bus nagrinėjama, kokį poveikį užsienio teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui tarptautinėje privatinėje teisėje turės Hagos konvencijos dėl užsienio teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo įsigaliojimas.

      13
  • Tyrime bus siekiama išnagrinėti įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimus ir jų įgyvendinimo problemas Europos Sąjungos teisėje. Globalioje verslo aplinkoje, kai įmonės neretai vykdo veiklą įvairiose Europos Sąjungos valstybėse narėse, kyla poreikis užtikrinti tinkamą tvaraus verslo reikalavimų įgyvendinimą. Tyrime bus vertinama, kokie yra tvaraus verslo reikalavimai ir kokiomis priemonėmis siekiama užtikrinti jų tinkamą įgyvendinimą vykdant ūkinę komercinę veiklą. Vykdant tyrimą bus siekiama nustatyti, ar esami ir siūlomi nauji Europos Sąjungos teisėje įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo reikalavimai ir procedūros yra veiksmingos, atitinka keliamus asmens teisių apsaugos tikslus, padeda užtikrinti teisingą balansą tarp įmonėms keliamų tvaraus valdymo reikalavimų ir siekiamų tikslų. Atliekant tyrimą daugiausia dėmesio bus skiriama Europos Komisija 2022 m. vasario 23 d. paskelbto pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937, kuriuo siekiama nustatyti bendrus tvaraus verslo standartus Europos Sąjungoje veikiančioms įmonėms, analizei ir vertinimui. Tyrime bus atskleidžiama, kokios tvaraus verslo priemonės yra nustatytos šiame teisės akte, kokios pagrindinės problemos gali kilti įgyvendinant jame numatytas priemones.

      26
  • Siūlomas tyrimas bus skirtas išanalizuo􀀁 pagrindinius fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo proceso elementus Europos Sąjungos ir Ukrainos nemokumo teisėje. Tyrimo aktualumą ir reikšmę rodo šios priežastys: pirma, iki šiol fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo proceso analizei tiek Europos Sąjungos valstybėse narėse, tiek Ukrainos nemokumo teisėje nėra skiriama pakankamai dėmesio; antra, vis daugiau fizinių asmenų (verslininkų) iš Ukrainos atvyksta į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos valstybes nares, todėl kyla poreikis įvertinti, kokios galimybės jiems bankrutuo􀀁 suteikiamos Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse; trečia, galima Ukrainos integracija į Europos Sąjungos bendrą ekonominę erdvę lemia poreikį įvertinti, kaip Ukrainos nemokumo teisėje nustatyta fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo sistema galėtų bū􀀁 suderinama su Europos Sąjungos nemokumo teisėje nustatytais reikalavimais. Tyrimui atlik􀀁 keliami uždaviniai: a) nustatyti fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo procedūros pagrindinius elementus Europos Sąjungos ir Ukrainos teisėje bei pagrindines problemas, kylančias dėl veiksmingo šių procesų už􀀁krinimo, b) įvertinti, kokios problemos gali kilti Ukrainai siekiant suderin􀀁 savo nemokumo teisinį reguliavimą su Europos Sąjungos nemokumo teise, c) nustatyti ir pasiūlyti spręsti problemas, galinčias kilti tais atvejais, kai iš Ukrainos atvykę fiziniai asmenys (verslininkai) sieks pasinaudo􀀁 nemokumo procedūromis Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narės. Tyrimo atlikimui daugiausia bus naudojamas lyginamasis tyrimo metodas (analizuojami fizinių asmenų (verslininkų) nemokumo procesą reglamentuojantys Europos Sąjungos ir Ukrainos teisės aktai), dokumentų analizės metodas (nagrinėjami įvairūs teisės šaltiniai). Tyrimo pabaigoje studentė parengs mokslinio straipsnio projektą, kuris vėliau bus teikiamas publikavimui moksliniame žurnale.

      21
  • Tyrimo tikslas – įvertin􀀁 Hagos konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nustatytas užsienio teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo taisykles ir palyginti jas su Europos Sąjungos reglamente Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismų sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nustatytais užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindais bei išnagrinėti Ukrainos prisijungimo prie Hagos Konvencijos įtaką Ukrainos teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui Europos Sąjungos valstybėse narėse. Tyrimo tikslui pasiekti bus taikomas lyginamasis metodas, skirtas įvertinti užsienio teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo reglamentavimo skirtumus pagal Hagos konvenciją ir Briuselis Ibis Reglamentą. Studentas, naudodamasis duomenų rinkimo ir duomenų analizės metodais, išanalizuos užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindus, nustatytus šiuose tarptautiniuose dokumentuose. Taip pat dėmesys bus skiriamas su tyrimo tema susijusių Ukrainos teisė aktų analizei. Tyrimas vyks keliais etapais. Visų pirma, studentas nagrinės su tyrimo tema susijusius teisės šaltinius (teismų praktika, teisinis reguliavimas, teisės doktrinos darbai). Toliau bus atliekama lyginamoji Hagos konvencijoje ir Briuselis Ibis reglamente nustatytų užsienio teismų sprendimų nepripažinimo pagrindų analizė ir vertinama, kokią įtaką Ukrainos prisijungimas prie Hagos konvencijos turės Ukrainos teismų sprendimų pripažinimui ir vykdymui Europos Sąjungos valstybėse narėse. Remiantis tyrimo duomenimis, planuojama parengti mokslinį straipsnį publikavimui ir bendram išvadų pritaikymui tolesnei studento mokslinei veiklai.

      14
  • Projekto tikslas - siekiant stiprinti mokslininkų ir kitų tyrėjų kompetencijas viešinti ir skleisti moksinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus Lietuvoje ir už jos ribų, leidžiant periodinius mokslo leidinius.

      9
  • Šis projektas nukreiptas į nuotolinio baudžiamojo proceso teisme tyrimą, siekiant proceso racionalizavimo, kartu užtikrinant veiksmingą proceso dalyvių dalyvavimą baudžiamajame procese ir teismo pareigą vykdyti materialųjį ir procedūrinį teisingumą. Šiuo tyrimu tikrinama hipotezė, kad nuotolinis teisminis baudžiamasis procesas pats savaime nepažeidžia pagrindinių baudžiamojo proceso principų, tačiau jo realizavimas, turi užtikrinti proceso dalyvių teisę į veiksmingą teisminę gynybą ir teisingą teismą, o tik po to spręsti proceso ekonomiškumo, greitumo, technologijų pritaikymo lankstumo/funkcionalumo klausimai. Siekiant užtikrinti , kad baudžiamojo proceso reguliavimo pokyčiai derėtų su teisingo proceso standartais, šiuo tyrimu bus pateikti atsakymai į klausimus, kokioms visų pirma teisinėms ir tik po to organizacinėms sąlygoms esant nuotolinis baudžiamasis procesas užtikrina pagarbą šalims ir sudaro galimybes joms veiksmingai dalyvauti viešame procese,sudaro sąlygas kokybiškai teisinei gynybai ir jos prieinamumui, sudaro teisingą įspūdį proceso šaliai, kad ji yra išklausoma ir girdima, kad teismas yra nešališkas ir teisingas. Tyrimo pagrindu bus galima suformuoti nuotolinio baudžiamojo proceso teorinį modelį Lietuvoje, kuris užtikrintų pusiausvyrą tarp siekio turėti inovatorišką, ekonomišką ir lankstų baudžiamąjį procesą ir pozityvios valstybės pareigos užtikrinti proceso dalyvių teises į teisingą ir sąžiningą baudžiamąjį procesą.

      59
  • Projektu siekiama sukurti vieningą ES mastu metodologiją ir standartus, skirtus nacionalinių ir tarpvalstybinį elementą turinčių šeimos ginčų sprendimui mediacijos būdu bei nustatyti aiškias gaires dėl vaiko įtraukimo į mediacijos procesą. Valstybėse narėse šeimos ginčų mediacijos atžvilgiu taikomos nesuderintos nuostatos, egzistuoja skirtingos praktikos ir trūksta šios srities ES teisinio reguliavimo. Galiojanti Mediacijos direktyva, apimanti civilines ir komercines bylas, numato tik mediacijos susitarimų vykdytinumo užtikrinimą nacionaliniu mastu, nuošalyje paliekant tarpvalstybinį vykdymą. Praktikoje, kaip rodo augantys skyrybų skaičiai ES, šeimos ginčų daugėja, didėja sutuoktinių mobilumas, plinta tarpkultūrinės šeimos. Taigi, daugėja situacijų, spręstinų keliose jurisdikcijose, atitinkamai – taikant skirtingą teisinį reguliavimą, dėl ko procesas tampa sudėtingesniu ir dar labiau kenkia vaikų interesams. Vykdant projektą bus peržiūrimi ES teisės aktai ir šeimos mediacijos praktika keliose pasirinktose valstybėse narėse, nagrinėjama šios srities mokslinė literatūra. Bus organizuojami interviu ir focus grupės diskusija esamų sistemų iššūkiams aptarti, taip pat apskritasis stalas – tyrimo metu gautų rezultatų aptarimui ir patikrinimui. Iki šiol atlikti moksliniai nekėlė klausimo dėl būtinybės keisti galiojančius ES mediacijos teisės aktus, nors poreikis imtis aktyvių priemonių išryškėjo plintant privalomajai mediacijai ir Europos Parlamentui 2018 m. pripažinus, kad galiojanti Mediacijos direktyva nepasiekė savo tikslų. Ši paraiška – inovatyvi savo tikslu nustatyti vieningus ES šeimos mediacijos praktikos standartus, įskaitant gaires dėl vaikų įtraukimo į mediaciją bei pasiūlyti vieningus reikalavimus šeimos mediatoriams. Pranešimai konferencijose, publikacijos bei bendradarbiavimas su ekspertais iš skirtingų valstybių, tikimasi, inicijuos diskusiją dėl poreikio peržiūrėti ES politiką dėl šeimos ginčų bei suderinti valstybių narių šeimos mediacijos sistemas.

      27