Mokslo ir inovacijų centras / Research and Innovation Centre

Projekto metu bus siekiama atlikti iki šiol menkai tyrinėtos organiškosios valstybės ir pilnutinės demokratijos sampratos, kurią reikia vertinti kaip vieną iš lietuviškosios politinės minties viršūnių, filosofinę refleksiją. Projekto vykdytojai atliks šios sampratos bei diskusijų apie ją genezę, analizę bei sisteminį apibendrinimą. Jų keliamas uždavinys yra taipogi aktualizuoti joje glūdintį potencialą, išnagrinėjant jos sąsajas su katalikiškąja neotomistinės krypties valstybės koncepcija bei socialiniu Bažnyčios mokymu, atviros visuomenės samprata bei europietiškąja darnaus vystymosi doktrina. Tai įgalins naują organiškosios valstybės ir pilnutinės demokratijos koncepcijos plėtotės perspektyvą. Toks tyrimas pasitarnaus Lietuvos visuomenės ir valstybės savivokos europiniame kontekste bei globalizuotame pasaulyje formavimuisi.

Šio projekto rėmuose bus atliekamas tarpdisciplininis mokslinis tyrimas, kuriuo bus siekiama filosofiškai išanalizuoti ir juridiškai interpretuoti europietiškosios tapatybės įtaką atviros visuomenės formavimuisi moderniojoje Lietuvoje. Tyrimo objektas apims dar tarpukario Lietuvos intelektualų –ypač filosofų ir teisininkų –reikštas idėjas, atitinkančias atviros visuomenės sąvoką, kaip ir sovietinio mąstymo bloką, tebeįtakojantį lietuviškojo sociumo procesus, tačiau pagrindinis dėmesys bus skiriamas visuomenės atvirėjimo tendencijoms po 1990 metų. Trys tyrėjai, tarp kurių vienas iš Prancūzijos, detaliai išanalizuos sudėtingą europietiškosios tapatybės sampratą, jos recepcijos būdus pačioje Europojeir Lietuvoje, interpretuodami ją kaip esminį atviros visuomenės formavimosi faktorių. Įvairios atviros visuomenės koncepcijos, nuo paties termino autoriaus H. Bergsono iki šiuolaikiškiausių jos variantų, sudarys atskirą tyrimo dalį. Lietuviškosios visuomenės atvirėjimo procesai, analizuojami kaip europietiškosios tapatybės ir atviros visuomenės koncepcijų simbiozės padarinys, tyrėjų bus reflektuojami kaip mąstymo procesai, įgaunantys nuolatinę raišką valstybės teisėje.

Projekto tikslas yra ištirti Pierre’o Teilhard‘o de Chardino įtaką lietuviškosios filosofinės minties formavimuisi ir visuomenės pasaulėžiūrų kaitai, analizuojant jo recepciją išeivijos filosofijoje, pasiekusią ir Lietuvos dvasininkus bei intelektualus, išryškinant jų reikšmę atvirėjančiai lietuvių katalikų visuomenei plačiame pasaulėžiūrinių sankirtų, sąveikos su komunizmo ideologija kontekste. Teilhard‘as de Chardinas padarė didelį poveikį lietuviškosios išeivijos filosofams (A. Maceina, J. Girnius, A. Paškus ir kt.), tačiau tarp jų vykusi ir į pogrindines Lietuvos katalikų grupeles išsiplėtusi ilgametė diskusija apie prancūzų jėzuito idėjas iki šiol nebuvo išnagrinėta. Projekto naujumą sudaro ir tai, jog jį vykdydami bendradarbiaus dviejų mokslo krypčių: istorijos ir filosofijos mokslininkai, tyrimų medžiaga bus praplėsta archyviniais duomenimis ir atsiminimais. Tai leis rekonstruoti Teilhard‘o de Chardino minčių recepcijos Lietuvių katalikų bendruomenėje ir oficialiojoje sovietinio laikotarpio pabaigos filosofijoje peripetijas, aiškintis jų poveikį katalikų bendruomenių nuostatų kaitai bei atgimimo nuotaikų ir judėjimų formavimuisi. Stažuotės metu Lietuvoje pasiekiamą tyrimų medžiagą projekto vykdytojai papildys tyrimui aktualia, bet dar neanalizuota medžiaga, saugoma Pasaulio lietuvių archyve. Istoriniai Teilhard‘o de Chardino idėjų sklaidos tyrimai išplės tematinį religinių idėjų vaidmens visuomenės pasaulėžiūros raidai sovietmečiu ir valstybės atkūrimo laikotarpiu tyrimų lauką. Teilhard‘o de Chardino kūrinio “Le coeur de la matière” (Materijos širdis), reprezentuojančio jo mąstymo visumą ir leidžiančio geriau suprasti išeivijos filosofų diskusijas, vertimas į lietuvių kalbą išplės Lietuvos filosofinio diskurso lauką.

Projekte nagrinėjama tarptautiniame moralės filosofi jos diskurse dominuojanti , šiuolaikiniame postpandeminiame bei tarptautinių moralinių bei politinių konfliktų kamuojamame pasaulyje itin aktuali moralės objektyvumo problema. Projekto tyrimu siekiama išplėtoti praktinę moralės subjekto patirtį atitinkančio ontologinio moralėsti krumo sampratą bei pateikti ją kaip alternatyvą diskurse dominuojančiai, nuo subjektui būdingos pirmo asmens perspektyvos atsiribojančiai ir dėl to asmeniškos, praktinės moralės subjekto patirties tinkamai artikuliuoti negalinčiai moralės objektyvumo sampratai. Tyrime pasitelkiama moralės objektyvumo problemos sprendimui tiesiogiai darnetaikyta personalistinė perspektyva, kuri rekonstruojama atsiremiant į vieno žymiausių vokiečių personalisto Roberto Spaemanno filosofi joje randamą asmens sampratą.Pasitelkdamas anglosaksiškame moralės objektyvumo problematikos diskurse mažai tyrinėtą, kontinente tradicija besiremiančią personalisti nę perspektyvą ir plėtodamas ontologinę moralės tikrumo sampratą, projektas atliepia diskurse juntamą naujų tyrimo metodų bei prieigų poreikį moralės objektyvumo kontroversijai spręsti . Įgyvendintas tyrimas pateiks praktinę moralės subjekto patirtį atitinkančią ir į aktualias šiandienos filosofines bei praktines, moralines bei politines problemas leidžiančią reaguoti ontologinio moralės tikrumo sampratą. Projekto metu įgyvendintų tyrimų rezultatai bus pristatyti dvejuose moksliniuose straipsniuose ir dvejuose moksliniuose pranešimuose tarptautinių konferencijų metu.

Stažuotės į Paryžiaus Katalikų institutą metu P. Aleksandravičius 7 savaites (35 dienas, 2019 m. lapkričio 15 - gruodžio 20 d.) skirtų intensyviam vidinių žmogaus (sąmonės) aktų ir politinio proceso sąsajų analizei Bergsono filosofijos perspektyvoje. Bus nuodugniai skaitomas veikalas „Du moralės ir religijos šaltiniai“, įsisavinant tęstinius, paralelinius bei kritinius požiūrius, pateikiamus kitų autorių, į šiame veikale išdėstytus teiginius. Tai padės pratęsti iki šiol P. Aleksandravičiaus vykdytus tyrimus žmogaus mąstymo, politikos filosofijos, Europos tapatybės tematikose, ženkliai pagilinant jo kompetencijas. Stažuotės metu taip pat būtų susitinkama su žymiais gvildenamos tematikos specialistais, tikintis, kad šie susitikimai padės giliau ir kryptingiau sustruktūruoti P. Aleksandravičiaus tyrimus. Projektas taipogi leis stažuotojui numatyti būsimų mokslinių tekstų struktūrinius apmatus. Stažuotės metu numatoma surinkti medžiagą moksliniam straipsniui. Paryžiaus Katalikų institutas yra ypatingai palanki vieta vykdyti P. Aleksandravičiaus užsibrėžtą stažuotės projektą.