Mykolo Romerio universiteto mokslo valdymo sistema (CRIS)





Padalinio nuoroda: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20048
Rodoma1 - 3 iš 3
  • Projekte nagrinėjama tarptautiniame moralės filosofi jos diskurse dominuojanti , šiuolaikiniame postpandeminiame bei tarptautinių moralinių bei politinių konfliktų kamuojamame pasaulyje itin aktuali moralės objektyvumo problema. Projekto tyrimu siekiama išplėtoti praktinę moralės subjekto patirtį atitinkančio ontologinio moralėsti krumo sampratą bei pateikti ją kaip alternatyvą diskurse dominuojančiai, nuo subjektui būdingos pirmo asmens perspektyvos atsiribojančiai ir dėl to asmeniškos, praktinės moralės subjekto patirties tinkamai artikuliuoti negalinčiai moralės objektyvumo sampratai. Tyrime pasitelkiama moralės objektyvumo problemos sprendimui tiesiogiai darnetaikyta personalistinė perspektyva, kuri rekonstruojama atsiremiant į vieno žymiausių vokiečių personalisto Roberto Spaemanno filosofi joje randamą asmens sampratą.Pasitelkdamas anglosaksiškame moralės objektyvumo problematikos diskurse mažai tyrinėtą, kontinente tradicija besiremiančią personalisti nę perspektyvą ir plėtodamas ontologinę moralės tikrumo sampratą, projektas atliepia diskurse juntamą naujų tyrimo metodų bei prieigų poreikį moralės objektyvumo kontroversijai spręsti . Įgyvendintas tyrimas pateiks praktinę moralės subjekto patirtį atitinkančią ir į aktualias šiandienos filosofines bei praktines, moralines bei politines problemas leidžiančią reaguoti ontologinio moralės tikrumo sampratą. Projekto metu įgyvendintų tyrimų rezultatai bus pristatyti dvejuose moksliniuose straipsniuose ir dvejuose moksliniuose pranešimuose tarptautinių konferencijų metu.

      35
  • Projekto tikslas yra ištirti Pierre’o Teilhard‘o de Chardino įtaką lietuviškosios filosofinės minties formavimuisi ir visuomenės pasaulėžiūrų kaitai, analizuojant jo recepciją išeivijos filosofijoje, pasiekusią ir Lietuvos dvasininkus bei intelektualus, išryškinant jų reikšmę atvirėjančiai lietuvių katalikų visuomenei plačiame pasaulėžiūrinių sankirtų, sąveikos su komunizmo ideologija kontekste. Teilhard‘as de Chardinas padarė didelį poveikį lietuviškosios išeivijos filosofams (A. Maceina, J. Girnius, A. Paškus ir kt.), tačiau tarp jų vykusi ir į pogrindines Lietuvos katalikų grupeles išsiplėtusi ilgametė diskusija apie prancūzų jėzuito idėjas iki šiol nebuvo išnagrinėta. Projekto naujumą sudaro ir tai, jog jį vykdydami bendradarbiaus dviejų mokslo krypčių: istorijos ir filosofijos mokslininkai, tyrimų medžiaga bus praplėsta archyviniais duomenimis ir atsiminimais. Tai leis rekonstruoti Teilhard‘o de Chardino minčių recepcijos Lietuvių katalikų bendruomenėje ir oficialiojoje sovietinio laikotarpio pabaigos filosofijoje peripetijas, aiškintis jų poveikį katalikų bendruomenių nuostatų kaitai bei atgimimo nuotaikų ir judėjimų formavimuisi. Stažuotės metu Lietuvoje pasiekiamą tyrimų medžiagą projekto vykdytojai papildys tyrimui aktualia, bet dar neanalizuota medžiaga, saugoma Pasaulio lietuvių archyve. Istoriniai Teilhard‘o de Chardino idėjų sklaidos tyrimai išplės tematinį religinių idėjų vaidmens visuomenės pasaulėžiūros raidai sovietmečiu ir valstybės atkūrimo laikotarpiu tyrimų lauką. Teilhard‘o de Chardino kūrinio “Le coeur de la matière” (Materijos širdis), reprezentuojančio jo mąstymo visumą ir leidžiančio geriau suprasti išeivijos filosofų diskusijas, vertimas į lietuvių kalbą išplės Lietuvos filosofinio diskurso lauką.

      46
  • Projekto metu bus siekiama atlikti iki šiol menkai tyrinėtos organiškosios valstybės ir pilnutinės demokratijos sampratos, kurią reikia vertinti kaip vieną iš lietuviškosios politinės minties viršūnių, filosofinę refleksiją. Projekto vykdytojai atliks šios sampratos bei diskusijų apie ją genezę, analizę bei sisteminį apibendrinimą. Jų keliamas uždavinys yra taipogi aktualizuoti joje glūdintį potencialą, išnagrinėjant jos sąsajas su katalikiškąja neotomistinės krypties valstybės koncepcija bei socialiniu Bažnyčios mokymu, atviros visuomenės samprata bei europietiškąja darnaus vystymosi doktrina. Tai įgalins naują organiškosios valstybės ir pilnutinės demokratijos koncepcijos plėtotės perspektyvą. Toks tyrimas pasitarnaus Lietuvos visuomenės ir valstybės savivokos europiniame kontekste bei globalizuotame pasaulyje formavimuisi.

      25