Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20126
Now showing1 - 3 of 3
  • Item type:ETD,
    Prievartos priemonių panaudojimo prieš transporto priemonių vairuotojus, kurie nepaklūsta policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, aspektai
    [Aspects of Measures against Drivers who do not Comply to Police Officers‘ Request to Pull over]
    master thesis[2019][S001]
    Pečkytė, Dovilė

    Prievartos priemonių panaudojimas prieš vairuotojus, kurie nepaklūsta policijos pareigūno reikalavimui sustoti yra sudėtingas procesas. Jo sudėtingumą sąlygoja pareigūnui kylanti pareiga per labai trumpą laiką įvertinti tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą naudoti prievartą ir pasirinkti proporcingą prievartos priemonę siekiamiems tikslams. Prievartos panaudojimas priverstinai stabdant transporto priemones dažnu atveju sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, kurios siejamos su žmogaus teisių apribojimais ir pažeidimais. Todėl šiuo tyrimu išanalizavus prievartos priemonių panaudojimo faktinį ir teisinį pagrindus siekiama atskleisti prievartos panaudojimo policijai priverstinai stabdant transporto priemones galimybes praktikoje ir probleminius aspektus. Tyrimu nustatyta, kad nacionalinius teisės aktus, reguliuojančius policijos naudojamą prievartą, suderinus su ES teise, prievartos priemonių ypač šaunamojo ginklo panaudojimo galimybės tapo ribotos, tačiau tuo buvo sustiprinta žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei sukurtos prielaidos išvengti galimų perteklinės prievartos naudojimo atvejų, kai policijos pareigūnai priverstinai stabdo transporto priemones. Išanalizuota teismų praktika patvirtino, kad esminė sąlyga prievartai naudoti – „neišvengiamas pavojus“ – praktikoje interpretuojama skirtingai. Todėl siekiant objektyviai įvertinti prieš transporto priemones panaudotų prievartos priemonių ir kilusios žalos teisėtumą būtina vadovautis teismų praktikoje suformuotais vertinamaisiais kriterijais (pažeidėjo pavojingumas, realios grėsmės egzistavimas, prievartos priemonės proporcingumas).

      30  19
  • Item type:ETD,
    Gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų sistema ir jų įgyvendinimo problemos
    [Legislation system that regulates protection of living nature and their implementation problems]
    master thesis[2017][S001]
    Muliuolienė, Asta

    Baigiamajame darbe analizuojamas gyvosios gamtos apsaugos teisnis reglamentavimas Lietuvoje. Baigiamojo darbo tikslas - išanalizuoti gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų sistemą bei jų įgyvendinimo problematiką, išsiaiškinti, ar tinkamai Lietuvos Respublikoje yra reglamentuojama gyvosios gamtos apsauga. Išanalizavus gyvosios gamtos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus, nustatyta, kad gyvosios gamtos apsaugos santykius Lietuvoje reguliuoja tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai, nacionaliniai įstatymai bei poįstatyminiai teisės aktai. Nors išanalizavus Lietuvos Respublikos teismų praktiką, nustatyta, kad reglamentuojant visuomeninius santykius gyvosios gamtos apsaugos srityje, pasitaiko atvejų, kai poįstatyminiuose teisės aktuose nustatomas įstatymais nepagrįstas teisinis reguliavimas, tačiau darytina išvada, kad gyvosios gamtos apsaugos teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje yra tinkamas. Vykdydamas Konstitucijoje įtvirtintą valstybės priedermę saugoti natūralią gamtinę aplinką, gyvūniją ir augaliją, užtikrinti racionalų gamtinių išteklių naudojimą, atkūrimą ir gausinimą, įstatymų leidėjas nustatė tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį bendro pobūdžio teisės normos, reglamentuojančios aplinkos apsaugą, suformuluotos pagrindiniame Aplinkos apsaugos įstatyme, kurio normas papildo atskirų aplinkos objektų, tame tarpe ir gyvosios gamtos objektų, naudojimą ir apsaugą reglamentuojantys atskiri įstatymai bei poįstatyminiai aktai.

      16  21
  • Item type:ETD,
    Institucijų, vykdančių gyvosios gamtos apsaugą, funkcijos ir įgaliojimai
    [Functions and powers of institutions implementing the protection of the animate nature]
    master thesis[2016][S001]
    Bajarūnienė, Kristina

    Tyrimo esmė. Magistro baigiamajame darbo praktinėje dalyje nagrinėjama teismų praktika bylose, susijusiose su gyvosios gamtos apsauga. Tyrimo tikslas – išanalizuoti institucijų, įgyvendinančių gyvosios gamtos apsaugą funkcijas ir įgaliojimus bei atskleisti iš jų kylančius probleminius aspektus. Tyrimo uždaviniai: 1) Atskleisti aplinkos apsaugos sampratos bei paskirties ypatumus; 2) Išanalizuoti aplinkos apsaugos teisinį reguliavimą tarptautiniame ir nacionaliniame kontekste; 3) Išnagrinėti gyvosios gamtos apsaugą įgyvendinančioms institucijoms priskirtus įgaliojimus pagal jų kompetenciją ir aptarti jų įgyvendinamas funkcijas; 4) Išanalizavus teismų praktiką gyvosios gamtos apsaugos kontekste, atskleisti esamą problematiką. Tyrimo rezultatai: atlikus teismų praktikos analizę, nustatyta, kad: gyvosios gamtos apsaugą užtikrinti privalančių institucijų darbuotojai ne visuomet atsakingai ir deramai, laikydamiesi teisės aktų nuostatų atlieka savo tarnybines pareigas, piktnaudžiauja turimu pareiginiu statusu, viršija jiems suteiktus įgaliojimus arba piktnaudžiauja tarnyba; Teismams inkriminuojant asmenims nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 str. (piktnaudžiavimas), būtinas elementas yra dėl asmens padarytos nusikalstamos veikos kilusių padarinių (žalos) dydis; Teismų nagrinėjamose administracinių teisės pažeidimų bylose, susijusiose su gyvosios gamtos apsauga, itin svarbus yra tinkamas visų byloje surinktų įrodymų vertinimas, kuris privalo būti visapusiškas, pilnas ir objektyvus.

      9  22