Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/21850
Now showing1 - 3 of 3
  • Item type:Publication,
    Vaistinių veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje racionalaus vaistinių preparatų vartojimo aspektu
    [Legal regulation pharmaceutical practice in Lithuania in aspect of the rational use of the medical preparations]
    research article[2011][S4][S001][15]
    Galminienė, Giedrė
    ;
    Socialinių mokslų studijos : mokslo darbai = Social sciences studies : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2011, Nr. 3(1)., p. 293-307

    Lietuvai tapus ES nare, dauguma ES teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių veiklą, buvo bandoma tiesiogiai perkelti į nacionalinę teisę. Didelė naujų reikalavimų bei naujų teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių veiklą, gausa lėmė nacionalinių teisės aktų rengimo skubotumą, neišbaigtumą, o nuolat sparčiai besikeičianti ekonominė, socialinė bei politinė padėtis – ir jų įgyvendinimo problemas. Tyrimo objektas – racionalus vaistinių preparatų vartojimas remiantis vaistinių veiklos teisiniu reglamentavimu Lietuvoje. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius racionalų vaistinių preparatų vartojimą, nustatyti jų spragas, trukdančias įgyvendinti svarbiausius nacionalinės vaistų politikos tikslus; pateikti Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių veiklą, tobulinimo rekomendacijas. Straipsnyje nagrinėjama racionalaus vaistinių preparatų vartojimo samprata, atliekama Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių veiklą racionalaus vaistinių preparatų vartojimo aspektu, analizė; analizuojamos nuostatos, skatinančios racionalų ar neracionalų vaistinių preparatų vartojimą, pateikiamos Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių veiklą nagrinėjamoje srityje, tobulinimo rekomendacijos. Teisės aktai nagrinėjami tik tuo aspektu, kiek jie daro įtaką vaistinių veiklai, įgyvendinant nacionalinės vaistų politikos tikslą – „racionaliai, nepažeidžiant asmens ir visuomenės interesų, aprūpinti gyventojus tinkamos kokybės, saugiais ir veiksmingais vaistais ir teikti tinkamos kokybės farmacinę paslaugą“.

      30  17
  • Item type:Publication,
    Human rights in healthcare
    [Žmogaus teisės sveikatos priežiūroje: kai kurios pastabos dėl teisės į sveikatos priežiūrą ribų]
    research article[2010][S4][S001][16];
    Jurisprudencija: mokslo darbai = Jurisprudence: research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, t. 122, Nr. 4., p. 95-110

    Notwithstanding the expectations related to the ‘invasion’ of human rights into the field of healthcare, the complexity of this field raises some problematic questions about the applicability of such a legal instrument. The present paper analyses the possible limits to the content of the core right to healthcare. These limits are discussed through the examination of two normative pillars of health law: the right to individual self-determination (or the principle of individual autonomy) and the right to healthcare itself. The authors conclude that in the context of the scarcity of resources the effectiveness of the guarantees of the right to healthcare will depend on the narrowing of the concept of the right by choosing the biomedical definition of health as the basis.

      31  27
  • Item type:Publication,
    Helsinkio deklaracija ir jos nuostatų implementavimas į Lietuvos Respublikos teisės aktus
    [The implementing the declaration of Helsinki into the legal system of the Respublic of Lithuania]
    research article[2008][S4][S001,M001][8];
    Maksvytienė, Daiva
    Jurisprudencija : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2008, Nr. 12(114)., p. 44-51

    Pagrindinis dokumentas, sukūręs pagrindus žmonių, dalyvaujančių biomedicininiuose turimuose, etinei ir teisinei apsaugai, yra tarptautiniu mastu pripažinta Helsinkio deklaracija, kurią pirmą kartą priėmė Pasaulinė medikų organizacija 1964 m. Helsinkyje. Nacių nusikaltimai Antrojo pasaulinio karo metu paskatino pasaulio visuomenę įsigilinti į tyrimų su žmonėmis etinį ir teisinį reglamentavimą. Deklaracija vėliau buvo nuolat pildoma kaip atsakas į aktualius klausimus, iškylančius biomedicininių tyrimų srityje. Helsinkio deklaracija turėjo ir šiuo metu turi įtakos pasaulio valstybių teisinei bazei, reglamentuojančiai biomedicininius tyrimus. Straipsnyje nagrinėjami Helsinkio deklaracijos istoriniai aspektai, 2000 m. Helsinkio deklaracijos nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos teisės aktams, kuriais remiantis vykdomi biomedicininiai tyrimai Lietuvoje. Pastebėta Lietuvos Respublikos teisės aktų neatitiktis ir kai kurioms Helsinkio deklaracijos nuostatoms.

      69  20