Balsienė, Janina

The legal regulation of children’s rights in clinical research in the Republic of Lithuania, related problems and possible suggestions are considered in the article. The Law on Ethics of Biomedical Research of the Republic of Lithuania is a major national law regulating the legal relations arising in biomedical research. This article deals with the Republic of Lithuania’s Law on Ethics of Biomedical Research and provides biomedical test conditions: biomedical scientific research and practical value; the documents of competent authorities entitled to perform biomedical research; and other legal acts that do not preclude carrying out of biomedical research; the protection of rights of the children participating in biomedical research and the confidentiality of information on research. Attention is paid to problematical issues regarding the consent of a minor to take part in clinical trials. The article proves that the requirement to obtain consent from the Children’s Rights Protection Agency does not guarantee any additional protection for a minor. The current draft Law on Ethics of Biomedical Research is also being discussed.

The author emphasizes the importance of culture exchange and influence of spiritual identity for the friendly development of bilateral Czech-Lithuanian relations since the re-establishment of the diplomatic relations in beginning of the 90’s. According to analytical Czech representation of the situation in Lithuania, in 1993–2003, we can separate some pillars existing on which this process is based. First, it is the safeguarding of historical memory, revival of former bilateral cultural relations, a search for new areas of cultural representation and the geography of Czech cultural events’ expansion in Lithuania.

Lietuvai tapus ES nare, dauguma ES teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių veiklą, buvo bandoma tiesiogiai perkelti į nacionalinę teisę. Didelė naujų reikalavimų bei naujų teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių veiklą, gausa lėmė nacionalinių teisės aktų rengimo skubotumą, neišbaigtumą, o nuolat sparčiai besikeičianti ekonominė, socialinė bei politinė padėtis – ir jų įgyvendinimo problemas. Tyrimo objektas – racionalus vaistinių preparatų vartojimas remiantis vaistinių veiklos teisiniu reglamentavimu Lietuvoje. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius racionalų vaistinių preparatų vartojimą, nustatyti jų spragas, trukdančias įgyvendinti svarbiausius nacionalinės vaistų politikos tikslus; pateikti Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių veiklą, tobulinimo rekomendacijas. Straipsnyje nagrinėjama racionalaus vaistinių preparatų vartojimo samprata, atliekama Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių veiklą racionalaus vaistinių preparatų vartojimo aspektu, analizė; analizuojamos nuostatos, skatinančios racionalų ar neracionalų vaistinių preparatų vartojimą, pateikiamos Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių vaistinių veiklą nagrinėjamoje srityje, tobulinimo rekomendacijos. Teisės aktai nagrinėjami tik tuo aspektu, kiek jie daro įtaką vaistinių veiklai, įgyvendinant nacionalinės vaistų politikos tikslą – „racionaliai, nepažeidžiant asmens ir visuomenės interesų, aprūpinti gyventojus tinkamos kokybės, saugiais ir veiksmingais vaistais ir teikti tinkamos kokybės farmacinę paslaugą“.

The relation of law to morality is dealt with in the article. The attributes of law make - the basis of analysis. The peculiarities of analyzed relation are stressed. The possibilities of their application in Lithuanian law making and law implementation are shown. The reasons and bases for such an application, the directions for improvement of Lithuanian law making and application are also shown in the article.

Notwithstanding the expectations related to the ‘invasion’ of human rights into the field of healthcare, the complexity of this field raises some problematic questions about the applicability of such a legal instrument. The present paper analyses the possible limits to the content of the core right to healthcare. These limits are discussed through the examination of two normative pillars of health law: the right to individual self-determination (or the principle of individual autonomy) and the right to healthcare itself. The authors conclude that in the context of the scarcity of resources the effectiveness of the guarantees of the right to healthcare will depend on the narrowing of the concept of the right by choosing the biomedical definition of health as the basis.

Pagrindinis dokumentas, sukūręs pagrindus žmonių, dalyvaujančių biomedicininiuose turimuose, etinei ir teisinei apsaugai, yra tarptautiniu mastu pripažinta Helsinkio deklaracija, kurią pirmą kartą priėmė Pasaulinė medikų organizacija 1964 m. Helsinkyje. Nacių nusikaltimai Antrojo pasaulinio karo metu paskatino pasaulio visuomenę įsigilinti į tyrimų su žmonėmis etinį ir teisinį reglamentavimą. Deklaracija vėliau buvo nuolat pildoma kaip atsakas į aktualius klausimus, iškylančius biomedicininių tyrimų srityje. Helsinkio deklaracija turėjo ir šiuo metu turi įtakos pasaulio valstybių teisinei bazei, reglamentuojančiai biomedicininius tyrimus. Straipsnyje nagrinėjami Helsinkio deklaracijos istoriniai aspektai, 2000 m. Helsinkio deklaracijos nuostatų atitiktis Lietuvos Respublikos teisės aktams, kuriais remiantis vykdomi biomedicininiai tyrimai Lietuvoje. Pastebėta Lietuvos Respublikos teisės aktų neatitiktis ir kai kurioms Helsinkio deklaracijos nuostatoms.

Challenges confronting healthcare, biotechnology and environment are faced by the International community. Healthcare and biomedicine were regulated exclusively by the professional regulatory system - medical ethics. Medical practitioners and scientists realized that medical ethics cannot answer to the questions raised by the progress of biomedicine. Pursuit for longevity, procreation control, genetic manipulation are tangible testimonies of new power of physicians, researchers and institutions having significant impact over us which is little reflected in political and legal doctrine. UN World Conference on Human Rights Education in 1993 officially linked bioethics and human rights. While the recognition of the role of human rights in the bioethics field is recent, the connection between medical and scientific advances and human rights takes the origin from the Nuremberg Trials. The United Nations, the Council of Europe and the European Union have been the first International bodies in drafting statements and guidelines linking bioethics and human rights. Much work should be done in the context of International law to emphasize how medical, scientific and environmental developments can impact human rights.

Objective: to define peculiarities of urinary magnesium (Mg) excretion in diabetic adolecents; to elucidate gender-related differences in Mg urinary excretion; to determine urinary Mg excretion differences between diabetic and age-matched healthy children. The diurnal, nocturnal and 24–h urinary Mg level in adolescent boys and girls (aged 13–17 years) with type I diabetes mellitus (DM) and in age-matched control groups of healthy boys and girls was examined. Additionally the adolescent girls were examined during different phases of their menstrual cycle. Results: Diurnal, overnight and 24–h Mg urinary excretion in diabetic adolescent boys and girls was significantly higher than in healthy ones. In diabetic boys 24 h Mg excretion was higher than in diabetic girls (4.59±1.4 vs. 3.34±1.5 mmol; p<0.05). The investigation showed gender-related differences in Mg urinary excretion in healthy adolescents: 24–h Mg urinary excretion was significantly higher in boys than in girls (2.66±0.9 vs. 2.1±0.9 mmol; p<0.05). The level of Mg in the nocturnal urine of boys and girls was significantly higher than in diurnal. Urine Mg was negatively related to height in adolescent girls. Conclusion: Diabetic adolescents excrete significantly more Mg with urine as compared to healthy ones.

Psichinė sveikata turi esminę įtaką gyvenimo kokybei, leidžia žmonėms palaikant socialinę ir dvasinę sanglaudą turiningai gyventi. Psichinės sveikatos ugdymas gerina ne tik atskiro individo, bet ir visos visuomenės gyvenimo kokybę ir psichinę gerovę. Įvairiopa ugdymo veikia stiprina psichinės gerovės svarbos suvokimą, padeda integruoti atskiras efektyvias psichinės sveikatos apsaugos sistemas, apimančias ugdymą, prevenciją, gydymą ir reabilitaciją, priežiūrą ir pagalbą sveikstant. Atsižvelgiant į psichinių problemų turinčių asmenų globėjų patirtį ir jų turimas žinias, svarbu bendromis pastangomis įveikti neigiamą visuomenės požiūrį į tokius asmenis, jų diskriminaciją ir nelygybę, sudaryti sąlygas teikti paramai tokiems asmenims bei jų šeimos nariams. Straipsnyje aptariama konstruktyvaus psichiatrijos ir religijos santykio įtaka psichiniam Žmonių ugdymui. Dalyvavimas religiniame gyvenime sėkmingiau koreguoja paciento ir gydytojo sveikatą. Šio straipsnio autorių tikslas lyginamuoju metodu pažvelgti į dvasingumo įtaką psichinei žmogaus sveikatai, taip pat kaip sociologiniai ir psichologiniai ženklai atskleidžia laikotarpio dvasią.