Mykolas Romeris University Research Management System (CRIS)





Use this URL to cite this Researcher: https://cris.mruni.eu/cris/handle/007/20475
Now showing1 - 10 of 11
  • conference paper[2022][T1e][S006][2]
    Mokslinė konferencija „Psichikos sveikatos iššūkiai ir galimybės: tarpdisciplininis požiūris : pranešimų santraukų leidinys, 2022 m. gegužės 6 d. / Mykolo Romerio universitetas. Žmogaus ir visuomenės studijų fakultetas. Psichologijos institutas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2022. ISBN 9786094880339., p. 9-10
      57  71
  • Item type:Publication,
    Onkologinių pacientų sutuoktinių baimės dėl ligos atsinaujinimo patirtys
    [Fear of Cancer Recurrence: Lived Experiences of Cancer Survivors’ Spouses]
    research article[2022][S4][S006][14];
    Psichologija. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2022, vol. 66., p. 33-46

    Vienas iš dažniausių emocinių sunkumų, kuriuos patiria onkologinių pacientų, baigusių gydymo kursą, sutuoktiniai – tai baimė, kad artimojo liga gali atsinaujinti. Šio tyrimo tikslas – atskleisti pacientų, kuriems dabar onkologinės ligos remisija, sutuoktinių baimės dėl ligos atsinaujinimo patirtis. Tyrimui pasirinkta kokybinė tyrimo strategija. Tyrime dalyvavo septyni sutuoktiniai. Duomenys rinkti pusiau struktūruotu interviu, o analizuoti indukcinės teminės analizės metodu. Analizė atskleidė, kad baimė dėl ligos atsinaujinimo – tai tarpasmeninis išgyvenimas, kai nerimas poroje persiduoda vienam nuo kito. Sutuoktiniams ligos atsinaujinimas asocijuojasi su mirtimi ir grėsme netekti mylimo žmogaus. Gyvendami su ligos atsinaujinimo grėsme jie patiria ne tik nesaugumą, nežinomybę dėl ateities, kontrolės praradimą, bet ir labiau brangina gyvenimą. Baimę sumažinti padeda planavimas ir kontrolė, reli-gingumas, vengimas, baimės pažinimas. Siekiant padėti sumažinti sutuoktinių baimę, psichologinėse intervencijose turėtų būti skiriama dėmesio baimės išreiškimui saugioje erdvėje bei mokymuisi priimti ir toleruoti nežinomybę.

      25  10
  • research article[2022][S1][S006][18];
    OMEGA - journal of death and dying. Thousand oaks : Sage journals, 2022, 00, 00., p. 1-18

    Fear of cancer recurrence is the most prevalent and burdensome emotional concern among cancer survivors’ spouses after treatment. This qualitative study aimed to reveal death-related experiences of spouses of cancer survivors in remission, in the context of fear of cancer recurrence. Seven spouses (aged 35–56), four women and three men were explored. Data were obtained using an unstructured interview and analyzed by inductive thematic analysis. The spouses associate cancer relapse with death, risk of losing their spouse. The threat of death triggers not only the feelings of insecurity, uncertainty about the future and loss of control, but also appreciation of life, focus on positive aspects in relationships. Planning for the “worst” scenarios and avoidance helped spouses to reduce tension and enhance control. Interventions for spouses should focus on promotion of emotional expression of death related concerns underlying fear of relapse, also developing new coping strategies to accept and tolerate uncertainty.

      22  18Scopus© Citations 4
  • Item type:Publication,
    Integrali psichoneurologija ir genetika
    [Integrative psichoneurology and genetics]
    research article[2017][S4][M001,S006][5];
    Serapinienė, Anna
    ;
    ; ;
    Sveikatos mokslai. Vilnius : Sveikatos mokslai, 2017, t. 27, Nr. 3., p. 109-113

    Šiuolaikinėje psichologijoje bei psichoterapijoje daug žinoma bei kalbama apie minčių svarbą, streso profilaktiką ir ozityvaus mąstymo poveikį ligų profilaktikai ir gydymui.Nauji psichofiziologijos ir neuropsichoanalizės bei genetikos tyrimai padėjo pamatą naujos mokslo krypties psichogenetikos atsiradimui. Psichogenetika bendrąja prasme nagrinėja žmogaus psichinių ir genetinių mechanizmų tarpusavio sąveiką bei įtaką sveikatai. Atskirų genų, t.y DNR atkarpų , pasireiškimas arba nepasireiškimas yra ne mažiau svarbūs nei pati DNR struktūra. Šiuos genų funkcijos pokyčius nesusijusius su branduolio DNR nukleotidų sekų pokyčiais nagrinėja genetikos mokslo šaka epigenetika. Epigenetinis (angl. epigenetic)efektas reguliuoja genų veikimą ir yra susijęs su paveldimais, tačiau potencialiai grįžtamais, genų raiškos, bet ne pačios DNR sekos pokyčiais. Epigenetiniai veiksniai keičia genų pasireiškimą tuo pačiu nekeisdami DNR struktūros bei pasižymi plastiškumu reaguojant į išorinius ir vidinius veiksnius. Nauji moksliniai tyrimai parodė, kad šiais veiksniais gali būti ne tik cheminės medžiagos ar maistas, bet ir psichologiniai: pozityvus mąstymas, optimizmas, adekvati reakcija į stresą.

      10  63
  • Item type:Publication,
    Su sveikata susijusio gyvenimo būdo ir gyvenimo prasmės sąsajos ankstyvojoje suaugystėje
    [Relations between health-related lifestyle and meaning in life in young adult]
    research article[2014][S4][S006][14];
    Žentelytė, Birutė
    Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : research papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2014, Nr. 13(2)., p. 234-247

    Straipsnyje nagrinėjamos su sveikata susijusio gyvenimo būdo ir skirtingų gyvenimo prasmės dimensijų sąsajos ankstyvosios suaugystės laikotarpiu. Siekiama atsakyti į klausimą, ar stipresnis gyvenimo prasmės patyrimas gali prognozuoti sveikatai palankesnį gyvenimo būdą? Tyrime dalyvavo 218 suaugusiųjų (136 moterys ir 82 vyrai) nuo 20 iki 30 metų amžiaus (M = 24,13; SD = 3,35). Tyrime naudotas autorių sudarytas Gyvenimo būdo klausimynas, Gyvenimo tikslo testas (Crumbaugh, Maholick, 1964) ir Gyvenimo prasmės klausimynas (Steger ir kt., 2006), fiksuota informacija apie tiriamųjų demografinę ir socialinę padėtį. Tyrimo rezultatai rodo, kad gyvenimo tikslo / paskirties suvokimas prognozuoja sveikatai palankesnį gyvenimo būdą, t. y. sveikesnę mitybą, mažesnį alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimą, mažesnį rūkymą, silpnesnį rizikingą elgesį bei saugesnį seksualinį elgesį. Gyvenimo prasmės buvimas (patyrimas) prognozuoja didesnį fizinį aktyvumą bei silpnesnį rizikingą elgesį. Nenustatyta reikšmingų gyvenimo būdo ir gyvenimo prasmės ieškojimo ankstyvojoje suaugystėje sąsajų. Moteriška lytis yra svarbus gyvenimo būdo ir atskirų jo sričių prognozuotojas: jaunos moterys linkusios sveikiau maitintis, jos mažiau vartoja alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų, joms būdingas saugesnis seksualinis elgesys.

      86  26
  • Item type:Publication,
    Jaunuolių narcisizmo sąsajos su pasiekimų motyvacija
    [The relationship between narcissism and achievement motivation among young adults]
    research article[2011][S4][S006][12]
    Lunevičiūtė, Ūla
    ;
    Socialinis darbas : mokslo darbai = Social work : academic papers / Mykolo Romerio universitetas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2011, Nr. 10(2)., p. 341-352

    Šio tyrimo tikslas yra nustatyti bei analizuoti narcisistinių bruožų sąsajas su pasiekimų motyvacija. Tyrime dalyvavo 193 tiriamieji: 124 moterys ir 69 vyrai. Tiriamųjų amžius buvo nuo 19 iki 28 metų (M=22,5). Respondentai buvo įvairių Vilniaus aukštųjų mokyklų ir specialybių studentai. Darbe taikytos NPI (Raskin, Terry, 1988), CLAMS (Cassidy, Lynn,1989), BIS/BAS (Carver, White, 1994) skalės. Tyrimo rezultatai parodė, kad esant aukštesniam bendram narcisizmo lygiui, dominavimo, konkuravimo, statuso siekio ir meistriškumo motyvai yra stipresni (rho=0,23–0,59). Dominavimo bei statuso siekio motyvai teigiamai patikimai koreliavo su visais tirtais narcisistiniais bruožais. Stipresnis konkuravimo motyvas buvo patikimai susijęs su labiau išreikštais autoriteto, pranašumo ir demonstratyvumo bruožais. Meistriškumo motyvas buvo stipresnis esant labiau išreikštiems autoriteto, pasitikėjimo savimi ir išnaudotojiškumo bruožams. Nenustatyta patikimo ryšio tarp narcisizmo ir darbo etikos motyvo, t. y. noro sunkiai dirbti ir darbštumo. Aukštesnis narcisizmo lygis yra susijęs su stipresniu sėkmės siekimu (BAS) (rho=0,22–0,43) ir silpnesniu nesėkmės vengimu (BIS) (rho= -0,15–0,24). Nesėkmės vengimas pasireiškia stipriau esant pernelyg dideliam pasitikėjimui savimi, jaučiant stiprų pranašumą ir pasireiškus išnaudotojiškumui kitų žmonių atžvilgiu.

      52  11
  • Item type:Publication,
    Jaunuolių prieraišumo stilių, nuostatų į meilę ir jautrumo atstūmimui sąsajos
    [The relationship between attachment styles, love attitudes and sensitivity to rejection among young adults]
    research article[2010][S4][S006][8]
    Banytė, Kristina
    ;
    Socialinis darbas : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2010, Nr. 9(2)., p. 127-134

    Šio tyrimo tikslas nustatyti bei analizuoti suaugusiųjų prieraišumo stilių, nuostatų į meilę bei jautrumo atstūmimui sąsajas. Tyrime remiamasi prielaida, kad suaugusiųjų romantinė meilė yra besitęsiantis prieraišumo procesas, kurio kokybė priklauso nuo asmens prieraišumo istorijos. Tyrime dalyvavo 130 tiriamųjų: 65 nesusituokusių jaunuolių poros. Tiriamųjų amžius buvo nuo 20 iki 28 metų. Darbe buvo taikytos RSQ (D. Griffin, K. Bartholomew, 1994), LAS (C. Hendrick, S. Hendrick, 1984), SRS (A. Mehrabian, 1994) skalės. Nesaugūs prieraišumo stiliai statistiškai reikšmingai koreliavo su nuostatomis į meilę: baimingam ir neramiam prieraišumo stiliui buvo būdinga stipresnė Mania nuostata; Ludus nuostata į meilę buvo stipresnė esant atmetimo prieraišumo stiliui ir silpnesnė – neramiam prieraišumui. Saugus prieraišumas nekoreliavo nei su viena nuostata į meilę. Prieraišumo stiliai statistiškai reikšmingai koreliavo su jautrumu atstūmimui: neramus prieraišumo stilius siejosi su stipresniu jautrumu atstūmimui, o saugus ir atmetimo prieraišumas – su silpnesniu jautrumu atstūmimui. Nenustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp prieraišumo stilių ir subjektyvaus pasitenkinimo santykiais poroje. Mania nuostata į meilę statistiškai reikšmingai koreliavo su jautrumu atstūmimui, t. y. esant šiai nuostatai buvo būdingas stipresnis jautrumas atstūmimui. Nustatyta statistiškai reikšmingų sąsajų tarp nuostatų į meilę ir subjektyvaus pasitenkinimo santykiais poroje: Eros, Agape ir Storge stiliams buvo būdingas didesnis pasitenkinimas santykiais, o Ludus stiliui – mažesnis pasitenkinimas santykiais.

      205  35
  • Item type:Publication,
    Psichologinės gynybos stiliai: psichosocialinio prisitaikymo analizė
    [Styles of psychological defense: psychosocial adjustment analysis]
    research article[2009][S4][S006][11];
    Maskalkova, Oksana
    Socialinis darbas : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2009, Nr. 8(2)., p. 122-132 :

    Darbe siekiama tirti bei analizuoti psichologinės gynybos stilių (jų brandumo) ir psichosocialinio prisitaikymo sąsajas. Tyrime keliamos prielaidos, kad adaptyvios ir brandžios psichologinės gynybos susiję su geresniu suaugusiųjų socialiniu funkcionavimu ir adaptyviu elgesiu. Tyrime dalyvavo 154 18–55 metų amžiaus suaugusieji: 52 vyrai ir 102 moterys. Darbe taikomos DSQ (Bond ir kt., 1983), ASEBA/ASR (Achenbach & Rescorla, 2003) ir RSE (Rosenberg, 1965) metodikos. Nustatyta, kad adaptyvus psichologinės gynybos stilius susijęs su bendru adaptyvaus elgesio rodikliu, pozityviais santykiais su partneriu/sutuoktiniu bei pasisekimu darbe. Neadaptyvių veiksmų gynybos stilius būdingesnis mažesnį pasitenkinimą darbu patiriantiems suaugusiesiems. Neadaptyvių veiksmų ir objekto/subjekto vaizdą deformuojantis psichologinės gynybos stilius patikimai tiesiogiai koreliuoja su internaliais, eksternaliais sunkumais ir bendruoju sunkumų lygiu (p≤ 0,01). Pasiaukojantis psichologinės gynybos stilius labiausiai susijęs su neurozine simptomatika (nerimastingumu/depresiškumu ir somatiniais skundais) bei bendru sunkumų rodikliu (p≤ 0,05). Prasčiau save vertinantys suaugusieji yra labiau linkę į neadaptyvių veiksmų ir pasiaukojančio stiliaus psichologines gynybas. Moterims labiau nei vyrams būdingas pasiaukojantis gynybos stilius (pseudoaltruizmas, neigimas, reakcijos formavimasis). Adaptyvus psichologinės gynybos stilius labiau būdingas gyvenantiems su partneriu bei įgijusiems aukštąjį išsimokslinimą suaugusiesiems nei neturintiems sutuoktinio bei vidurinį išsimokslinimą įgijusiems suaugusiesiems.

      10  70
  • Item type:Publication,
    Paauglių emocinis intelektas: psichosocialinių sunkumų, stresinių gyvenimo įvykių bei demografinių charakteristikų analizė
    [Emotional intelligence of adolescents: analysis of emotional and behavioral problems, stressful life events and demographic characteristics]
    research article[2009][S4][S006][11]
    Kušlevič-Veršekienė, Dangolia
    ;
    Socialinis darbas : mokslo darbai. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2009, Nr. 8(1)., p. 81-91

    Daugiau stresinių gyvenimo įvykių patyrusiems paaugliams būdingi geresni streso valdymo gebėjimai, tačiau jų prastesni tarpasmeniniai santykiai su bendraamžiais, neigiamesnė vyraujanti nuotaika. Nustatyta, kad merginų bendras emocinis intelektas (EQ) yra aukštesnis nei vaikinų. Rajoniniuose miestuose gyvenančių paauglių EQ rodikliai yra aukštesni nei gyvenančių kaimuose; paauglių, gyvenančių su globėjais arba globos namuose tarpasmeninių santykių, adaptyvumo gebėjimai yra žemesni, negu paauglių, gyvenančių su abiem biologiniais tėvais. Paauglių, kurių tėvai turi nebaigtą vidurinį ar vidurinį išsilavinimą tarpasmeninių santykių, adaptyvumo gebėjimai yra žemesni, negu paauglių, kurių tėvų išsilavinimas yra aukštesnysis. Didesnes pajamas gaunančiose šeimose augantys paaugliai yra aukštesnio emocinio intelekto.

      124  23
  • Item type:Publication,
    Empatijos ir psichosocialinio funkcionavimo ypatybės paauglystėje
    [Emphaty and psychosocial functioning in adolescent]
    research article[2006][S4][S006][8]
    Socialinis darbas : mokslo darbai. , 2006, Nr. 5(2)., p. 55-62

    Straipsnyje nagrinėjama empatijos ir paauglių psichosocialinio funkcionavimo sąveikos problema. Tyrime dalyvavo 198 11-18 metų bendrojo ugdymo mokyklų paaugliai. Dispozicinė empatija įvertinta taikant Tarpasmeninio reaktyvumo indeksą (perspektyvos suvokimo bei empatinio įsijautimo subskales) (Davis M. M., 1983); psichosocialiniam funkcionavimui įvertinti taikyta YSR skalė (Achenbach T. M. 1991). Empatijos (kognityvinio ir emocinio aspekto) rodikliai lyginti su paauglių mokymosi laimėjimais ir kai kuriais demografiniais duomenimis (amžiumi, lytimi, gyvenamąja vieta ir tėvų išsilavinimu). Tyrimas atskleidė, kad empatija nėra susijusi su paauglių amžiumi, gyvenamąja vieta ir jų tėvų išsilavinimu. Statistiškai reikšmingai skyrėsi berniukų ir mergaičių empatijos lygis. Mokymosi laimėjimai koreliavo su empatiniu įsijautimu, perspektyvos suvokimu ir bendru empatijos indeksu. Kaip ir buvo numatyta, empatijos indeksas buvo reikšmingai susijęs su paauglių aktyvumu ir socialine kompetencija, nustatytas neigiamas statistiškai reikšmingas perspektyvos suvokimo, empatinio įsijautimo ir eksternalaus (agresyvaus ir delinkventinio) elgesio ryšys; empatinis įsijautimas siejosi su internaliomis problemomis.

      125  52