De Lima Valenca Pinto, Luis Miguel

Prognozuojama, kad klimato kaita turės didelį poveikį vandens baseinų maistinių medžiagų dinamikai visame pasaulyje. Daugelis Europos vandens ekosistemų jau dabar yra pažeidžiamos maistinių medžiagų taršos ir eutrofikacijos, be kitų aplinkos problemų. Europoje klimato ir antropogeniniai veiksniai, lemiantys pernelyg didelę maistinių medžiagų taršą, skiriasi regionuose dėl klimato ir antropogeninių skirtumų, todėl būtina geriau valdyti maistinių medžiagų dinamiką tarpvalstybiniu mastu ir maksimaliai padidinti susijusias ekosistemų paslaugas: (1) aprūpinimo (vandens tiekimas ir maistas/gėrimai), (2) reguliavimo (vandens valymas), (3) palaikymo (maistinių medžiagų apykaita) ir (4) kultūrines (poilsio) ekosistemų paslaugas.

Pagrindinė problema Latvijoje ir Lietuvoje yra ta, kad miesto gėlo vandens ekosistemos, pavyzdžiui, ežerai ir tvenkiniai, dažnai nėra įtraukiamos į valstybinę stebėseną, nors visuomenė jas dažnai naudoja. Šie ežerai teikia didelę naudą visuomenei, todėl labai svarbu įvertinti jų ekologinę būklę ir būsimus pokyčius. Šiuo metu savivaldybės vandens kokybės tyrimus užsako tik kelis kartus per metus, o to nepakanka vandens saugumui užtikrinti. Miestų ežerams vis didesnę grėsmę kelia mikroplastiko tarša. Veiksmingam valdymui būtinas žiniomis pagrįstas, lankstus sprendimų priėmimas, atsižvelgiant į aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius veiksnius. Labai svarbu įtraukti suinteresuotąsias šalis. Nuotolinių išmaniųjų plūdurų naudojimas pagerins stebėseną ir padės savivaldybėms tapti tvaraus miesto ežerų valdymo pradininkėmis.